QUOTE(Ledum @ 2010 10 29, 15:57)
Kažkaip nelabai suprantu kur čia problema. Tik labai juokingai skamba , kad burokėlis, tai jau lietuviško darželio šedevras ir tautos želdinimo tradicijos. Užėjo kažkokie nekalbadieniai ir tingiu rašyt, bet jau jeigu kalbant apie etnografinį želdinimą, tai burokėliai visgi būdavo atskirti nuo gėlynų ir augalynų. Kas labai nustebino etnografijos paskaitose, kad lietuviai sodybas želdino būtent dėl grožio.
lietuvių LIAUDIŠKOJI apželdinimo tradicija (zonavimas, asortimentas ir t.t.) yra tikrai verta dėmesio
(gal kam įdomu bus paskaitinėti). Etnografinė sodyba neatsiejama nuo augalų. Rastume ten ir subtilumą, ir išskirtinį stilių, ir nepaprastą dermę gamtoje. Bėda, kad tai, taip ir liko kažkur anapus, nes keičiantis visuomenei, keitėsi ir kultūra, nunyko ir tradicijos.
Man atrodo, kad abi pusės, atmetus emocijas, vienaip ar kitaip teisios. Visi vis labiau veržiamės tapti miestiečiais (nesvarbu, kad žagrė iš kišenės dažnam kyšo
), o profesionalios apželdinimo kultūros pas mus dar nėra, tad ir turim ką turim
Belieka tik mokytis (
mokytis, o ne kopijuoti
) iš svečių kraštų to, ką mūsų protėviai ir be jokių mokslų žinojo.