QUOTE(Mamce @ 2011 01 08, 22:37)
Siandien perziurejau 10 laidu

Tiek nykstuku per visa savo gyvenima nebuvau macius

Kai kurios sodybos tikrai ispudingos, keliancios nuostaba, bet kai kurios... kaip cia pasakius

, tipiskos "lietuvio-darbstuolio". Ypac tos, kuriose mazai vietos. Na, galbut tai galima ivardinti, kad seimininkai turi per mazai erdves savo fantaziju igyvendinimui. Todel bando sukisti i tuos miniatiurinius kiemukus kuo daugiau augalu, ir dar butinai kiekvienam pavesines, pirteles bei ciurlenancio tvenkinuko reikia
Bet siaip jau pries visus darbstuolius zemai nukeliu kepure - kad man nors puse ju energijos ir fantazijos kas duotu... Jau 10 m. kaip neissisprendziu keliu kvadratiniu metru reprezentacines zonos apzeldinimo prie ivaziavimo

Net nebezinau, ar cia graudu, ar juokinga. Bet kad geda, tai tikrai
Taikliai

Dėl reprezentacinės zonos, tai dėsninga, kad ji lieka pabaigai

(net kažkur straipsnelį buvau skaičiusi apie šį reiškinį). Pirmiausia akys krypsta ir rankos tiesiasi į tas sklypo vietas, kur patys maloniai leidžiam laiką. O paradinis vaizdas šeiminkams paparastai akių nebado (aišku svečiai - kitas reikalas

). Na, bet jei jau mintys kyla, reiškai reikalas pribrendo

O iki pavasario dar yra laiko minčių
ganykloms
Tina, sunkoka pasakyti kokia tiksliai ten forma tiktų, nes variantų turbūt milijonas

Aš greičiausiai pradėčiau nuo minčių apie pavėsinę, o jau prie jos ir visa kitą riščiau.
Pastebėjimas - paaugusi eglučių eilė mes nemažą šešėlį į sklypo pusę, tad gėlyno turbūt neverta plėsti link tos tvoros