As pati auginu vaikeli su DS.Jam jau 10men.,bet susitaikyti niekiap negalu.
Tai pirmas vaikas seimoje- lauktas,planuotas.Pati nerukau ir negeriu.Rupestingai prisiziurejau maista,geriau folio rugsti, manstinaus, bandziau joga, baseina ir t.t..Kad tik vaisiui viskas butu gera.Deja, i rizikos grupe ir as nepatekau:), nors giliai sirdy jauciau kazka negero.Paklausiau ginekologes del genetiniu tyrimu,nuramino kad jokios rizikos neturiu,tai kaip ir reikalo siust tirtis nemato.Tris menesius kaip iprasta-nieko niekam nesakiau, o paskiau kaip pradejo augt pilvas net pati bijojau kad kas nenutiktu.Dziaugiaus kiekvienu centimetru.Esme ta,kad ginekologei nuolat kartojau,kad paziuretu ar tikrai viskas gerai,nes bijau apsigimimu.Ji net sirdele apziurejus-sake viskas puiku.(Turim nedidele sirdies yda).Deja,vaikas gime kitoks-man buvo sokas.Buciau palikus,jei ne mama ir vyras.Aborta buciau darius kad ir 9 men.
,net jei man butu greses pavojus gyvybei.Buciau rizikavus,jei buciau zinojus...Deja...yra kaip yra
O is tikruju teisingai cia viena mama parase,dazniausiai su apsigimimais mamos vaikus pagimdo jaunos ir berods sveikos.Todel as siulyciau nepriklausomai nuo amziaus visoms tirtis i dziaugtis sveikais vaikais.
P.S.Visa nestuma lankiausi privacioj poliklinikoj