Jei atsakymas i temos klausima- as nedariau genetiniu tyrimu.. kodel? todel kad nera indikaciju.. amzius 26, seimoje paveldimu ligu nera, kad negyvu kudikiu butu gime-nera, abieju musu tevai sveki gyvi neskaitant su amzium susijusiu problemu. Manau kad nereikia, tik save paskui prigazdini. O kaip bus lemta taip ir bus, as taip manau.. O kas turejo jau skaudziu patirciu ir vaikeliu su visokiom ligom ir giminej jei yra kokiu nors nemaloniu nutikimu, zinoma, reikia tirtis 100 procentu.
Nedariau ir as del tokiu pat priezasciu. Tiesiog nemaciau reikalo. Kadangi tyrimo rezultatas nera toks paprastas - vaikelis sveikas, arba ne. Gauni rezultata su procentais, tai jei pasakys 90% sveikas, vis tiek iki nestumo galo turbut nerimas persekiotu. MAnai kai nesi jokioj rizikos grupej, tai ir nereikia kvarsinti galvos.
Kas nedare tyrimu? - as nesidariau, net negirdejau kas cia tokio. Ir kai tik pagimdziau savo leliuka teko patirti ka tai reiskia- kai apsivercia pasaulis. Jokiai rizikos grupei nepriklausom, ir iki siol niekas negali paaiskinti kodel mano maziukui buvo genetine liga. Jo nebera. Ir as darysiuos visus tuos tyrimus, tam kad daugiau to nebepatyrt. Neagituoju, tiesiog gal kazkam pades apsispresti
Gauni rezultata su procentais, tai jei pasakys 90% sveikas, vis tiek iki nestumo galo turbut nerimas persekiotu. MAnai kai nesi jokioj rizikos grupej, tai ir nereikia kvarsinti galvos.
Vaisiaus vandenu tyrimas duoda tikslu atsakyma, o ne procentini, tad jei jis daromas - abejoniu nelieka jokiu.
Rizikos grupei as nepriklausau jokiai, taciau mano kudikis turejo Patau sindroma.
QUOTE(Gusik @ 2010 11 08, 22:10)
Kas nedare tyrimu? - as nesidariau, net negirdejau kas cia tokio. Ir kai tik pagimdziau savo leliuka teko patirti ka tai reiskia- kai apsivercia pasaulis. Jokiai rizikos grupei nepriklausom, ir iki siol niekas negali paaiskinti kodel mano maziukui buvo genetine liga. Jo nebera. Ir as darysiuos visus tuos tyrimus, tam kad daugiau to nebepatyrt. Neagituoju, tiesiog gal kazkam pades apsispresti
Mano viena pažįstama nedarė, nors laukėsi 42 metų. Sakė kaip Dievo duota taip bus. Ačiū Dievui, kad mergytė sveika. Nes aš tai vos tik paskyrė padus pasispjaudžius nukūriau
Vaisiaus vandenu tyrimas duoda tikslu atsakyma, o ne procentini, tad jei jis daromas - abejoniu nelieka jokiu.
turejau galvoje butent kraujo tyrima, jo rezultatai tikrai nera tikslus, ivairiai interpretuojami. O vaisiaus vandenu tyrimas kad ir tikslus, bet man baisus vien del persileidimo tikimybes. Ir tai nera is pirsto lauztas issigalvojimas o faktas. Tegu tai buna ir labai nedidele tikimybe, bet ji yra.
galit uzmetyti mane akmenimis, bet as tai nematau skirtumo kada zudyti vaika ar 13 savaiciu ar jau gimusi. Be to niekas nepasakys to dauno sindromo sunkumo. Mano kaimynes mergyte turi dauno sindroma, taip, ji ne tokai kaip visi, bet tikrai atrodo pakankamai laiminga ir patenkinta gyvenimu. Taip, artimiesiems daug daugiau rupesciu del to, bet mes turim teise del savo aptogumo kazkam atimti gyvybe?
Vakar kazkaip turejau diskusija su savo gydytoju apie tuos tyrimus, pasakaiu kad nenoriu jo darytis, nes nematau prasmes. Na tai jis pabande paaiskinti - tipo jei vaikas tures pvz Edvardso sindroma, jis gyvens max dvi savaites, tai jus galesit nuspresti ar nesiot ji toliau ar daryt aborta. Na ir ka? O kodel tureciau jo nenesioti? Tipo neapsimoka, nes jis netobulas? Juk tai JAU mano vaikas ir nesvarbu kiek jis gyvens ir koks jis bus. Na bent jau man taip.....
Manau cia rase TA, kuri NERA PATI susidurus su neigliu vaiku. Jei pati pagimdytumet neigalu vaika, kalbetumet kitaip-PAMATYTUMET PRASME Tai ne tik didziulis pasiaukojimas,bet ir nuolatinis skausmas, baime del ateities, del visuomenes poziurio, del vaiko sveikatos, ugdymo, integravimo.Apie asmenini seimos gyvenima net nekalbu,nes tai yra visapusiskas saves issizadejimas.As manau yra laime,jei tavo apsigimes kudikis mirsta dar kudikysteje,nes tu turi visus sansus ateityje nekartoti klaidos ir visapusiskai issitirti.
Nei viena savo noru nenori vaiko invalido.Bent jau as tokiu nesutikau.
Siulau taip mananciom mamom nuvaziuoti i raidos centrus ir pamatyti kokiu vaiku buna-su cerabliniais paralyziais, dauno sindromais, aklu, kurciu, nevaikstanciu ir t.t. Tada manau nekiltu noras rasineti tokias nesamones,kad koki vaikeli Dievas dave, toki ir auginsim. Reikia nepamirsti,kad ne Dievui, o to neigalauųs vaikelio seimai reikes viska pereiti ir vaika augint.Ir dar bus labai gerai jei tas apsigimes vaikelis ka nors supras, ka nors jaus, ka nors gales pasakyti
Papildyta:
[quote=Kyvis,2010 11 09, 15:48]
turejau galvoje butent kraujo tyrima, jo rezultatai tikrai nera tikslus, ivairiai interpretuojami. O vaisiaus vandenu tyrimas kad ir tikslus, bet man baisus vien del persileidimo tikimybes. Ir tai nera is pirsto lauztas issigalvojimas o faktas. Tegu tai buna ir labai nedidele tikimybe, bet ji yra.
Mieloji,kai as pagimdziau apsigimusi vaikeli (DS) ir nepriklausiau jokiai rizikos grupei aplankiau ne viena genetika.As, kaip ir tu bijojau darytis genetini tyrima,kad tik neprarasciau savo kudiekelio.O jeigu kas...Apie apsigimima net bijojau galvot,nors nuojautos buta!Bet pasirodo genetiniu tyrimu persileidimo tikimybe yra be galo maza: 0,5-1 proc.Tai naujausiais duomenimis.Visi genetikai stebis is kur moterys traukia tuos 10-16 proc.,mat tai tarybiniu laiku persileidimo skaiciai.Dar ir dabar sunku sulaikyti asaras,kad as buciau zinojus,jog toks menkas procentas... ir visgi kai dabar pagalvoju,net jei buciau patekus i ta 1 proc., butu lengviau nei dabar.
Siulau taip mananciom mamom nuvaziuoti i raidos centrus ir pamatyti kokiu vaiku buna-su cerabliniais paralyziais, dauno sindromais, aklu, kurciu, nevaikstanciu ir t.t.
Tikrai labai jus užjaučiu, turi nepaprastai skaudėti mamai, turinčiai neįgalų vaikelį. Bet iš viso, ką įvardinote, genetikai gali įtarti tik dauno sindromą. O visa kita, deja, sužinai tik pagimdžiusi. Arba begimdant įvyksta nelaimė. Nugi, visko gyvenime nenumatysi.
Pirmiausia reikia nuspręsti, ar sugebėsi nutraukti nėštumą. O tada viskas jau susidėlioja į lentynėles. Jeigu sau atsakai taip - darai visus tyrimus su visom galimom pasekmėm. Jei ne, tiesiog lauki rezultato. Visos mes skirtingos ir skirtingai matome tas pačias situacijas.
[quote=laukinukė,2010 11 12, 09:21]
.Bet iš viso, ką įvardinote, genetikai gali įtarti tik dauno sindromą. O visa kita, deja, sužinai tik pagimdžiusi. Arba begimdant įvyksta nelaimė. Nugi, visko gyvenime nenumatysi.
Visiškai su jumis sutinku,kad visko numatyti neįmanoma, bet atsarga gėdos nedaro. Genetiniai tyrimai gali įspeti ne tik apie Dauno,bet ir Edvardso, Patau sindromus.Vaiko cereblinio paralyžiaus priezastimi gali tapt net motinos peršalimas ankstyvoje neštumo stadijoje.Aišku kiekviena moteris renkasi ir sprendžia pati.Tik manau,kad anksti nustačius vaiko apsigimimus nereiks daryt ir aborto, o užteks tik iššaukt persileidimą.
Ir tuo tarpu iš naujo planuoti sveiką kūdikį.
x Genetiniai tyrimai gali įspeti ne tik apie Dauno,bet ir Edvardso, Patau sindromus.Vaiko cereblinio paralyžiaus priezastimi gali tapt net motinos peršalimas ankstyvoje neštumo stadijoje.Aišku kiekviena moteris renkasi ir sprendžia pati.
xx Tik manau,kad anksti nustačius vaiko apsigimimus nereiks daryt ir aborto, o užteks tik iššaukt persileidimą.
Ir tuo tarpu iš naujo planuoti sveiką kūdikį.
x Aš rašiau apie jūsų surašytą negalių sąrašiuką. Sindromų, aišku, daugiau.
xx Nematau skirtumo - abortas ar priverstinis persileidimas. Kol sužinosite diagnozę su savo pilvuku būsite nemažai susigyvenusi.
Labai sveikinu su puikiais rezultatais pasidairiau po temą ir dabar jau kitom akim žiūriu į šitą dilemą - aborto klausimą... anksčiau buvau labai priešiškai nusiteikus abortams, o dabar kai pačiai gimė berniukas su Spina Bifida, kaip perkūnas iš giedro dangaus ir visiškai netikėtai - nors nuojauta labai aiškiai sakė, kad viskas su šituo vaikeliu tvarkoj, dėl to atsisakiau minties genetiniams tyrimams, kadangi ir jokių rizikos faktorių nebuvo nei šeimoj nei giminėj.. dabar jau labai atsargiai žiūriu į šitą dilemą.. nebesišvaistau nei smerkimais nei priešiškais nusistatymais.. nes tie išgyvenimai tai iš ties siaubingi ir skuadūs ir dar klausimas kaip toliau teks gyventi.. nors kaip ir susitaikėm su tuo kas įvyko, bet tas susitaikymas turbūt niekad nebus pilnas, nes šalia tavo kenčiantis vaikas netoks kaip kiti... nuolat kankinamas medikų, jau nekalbant apie stipriai apribotą jo gyvenimą... galima filosofuot apie prasmę, kitokią laimę ir t.t. bet apie tai nereiktų kalbėti toms, kurios auginate sveikus vaikus... nepykit, bet tikrai tai sunkiai suvokiami išgyvenimai paliečiantys ir keičiantys žmogų iš esmės. tad jei nuspręstume lauktis dar vieno vaikelio tyrimus darytume, tik aišku, būtų tikrai sunku sulaukti mažylio gimimo ir nėštumo metu apsaugoti jį nuo neigiamų išgyvenimų
