Kas nedarė genetinių tyrimų?

#193
QUOTE(kristina.ieva @ 2014 01 19, 17:38)
Aš nedariau antrojo PRISCA tyrimo, nes pirmojo rezultatai buvo geri. Tačiau gailiuosi dabar. Visokios mintys vis lenda į galvą, neramu vis tiek, nors ir echoskopijų metu gydytoja užtikrina, kad viskas gerai. Skaitau dažnai apie įvairius sutrikimus, atrodo, kad vistiek reikia būti pasiruošus blogiausiam... Tai pirmas mano vaikelis, aš pati esu linkusi prisigalvoti, nerimauti, graužti save, bijau visko, tad tikrai nesuprantu, kodėl nedariau to tyrimo... Stiprios mamytės, kurios gali išbūti nežinioje...


Tikrai nusiramink, Prisca tik tikimybes parodytų, o tikimybė tavęs neapsaugo ir negarantuoja, kad gims sveikas vaikas. Tada jei taip nerimauji vienintelė išeitis darytis vaisiaus vandenų tyrimą, kurio tikslumas 99 procentai nustatant sindromus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo AfricanSun: 19 sausio 2014 - 17:47
#194
QUOTE(akmaya @ 2013 10 14, 16:56)
tuomet tos klaidos įsivelia gana dažnai  smile.gif asmeniškai žinau atvejį, kai genetiniai tyrimai parodė, jog Dauno sindromo tikimybė 1 iš 50.. o vaikas gimė sveikas  drinks_cheers.gif

Klystate ir dar kitus klaidinate mirksiukas.gif
As kalbejau ne apie kazkokius Prisca (kurie parodo tik tikimybe), o apie vaisiaus vandenu arba placentos biopsija. Sie du tyrimai jokiu tikimybiu nerodo, jie rodo tikslu atsakyma ar yra chromosomu ligos ar ne (tokios kaip dauno, edvardso, patau ir kiti sindromai).
Klaida, kuria minejau gali isivelti tik tuo atveju, jeigu gydytojas per klaida vietoj kudikio chromosomu, paima mamos chromosomas. Bet kiek zinau, tai ivyksta ypatingai retai.
O ats. tiek placentos, tiek vaisiaus vandenu yra visada tikslus. 4u.gif
Atsakyti
#195
sveikos 4u.gif

na nesidariau ir as tu genetiniu tyrimu.. gydytoja pasiklausinejo apie seima ir pns. sako kaip ir neverta darytis ju, pasiule patiems apie tai pasiskaityt, pasiskambint i sorpo berods ir ten pasiklausinet kas ir kaip..
bet su vyru tikim,kad viskas yra gerai ir neverta cia saves gazdinti tokiais tyrimais... anksciau niekas to nedarydavo ir gyvendavo sau ramiai nesukdami sau galvos kas butu jeigu butu...

4u.gif
Atsakyti
#196
Aš nedariau prisca... Nerimauti, aišku, nerimausiu. Bet tiesiog nesu tikra, ar išgyvenčiau, jei atsisakyčiau vaiko. Labai labai ilgai jo laukiau, jis yra stebuklas ir gal jau paskutnis šansas dar kartą tapti mama. Kaip ir nežinau ar būsiu pakankamai stipri, jei gims nesveikas. Nedarau iš baimės žinoti. Kvaila, suprantu. Pagal amžių rizika yra, čia jau aišku... Na, bet nežinau ką daryčiau, jei sužinočiau tiksliai, kad DS. Vyras spaustų atsisakyt, aš nesugebėčiau, subyrėtume. O jei sužinočiau po gimdymo? Vyras gal neatleistų ir vistiek subyrėtume. Belieka tikėti, melstis ir bus kas bus. Nesugebu šito pasvert ir nežinau kas būtų blogiau... Mamos, kurios atsisakė yra labai stiprios, jokiu būdu jų nesmerkiu, laikykitės, mielosios, džiugu už tas, pas kurias po to atkeliavo mažyliai smile.gif Bet pati tai save suėsčiau negyvai. Juo labau, kad kitos galimybės jau gali ir nebūti..
Atsakyti
#197
Svarsčiau vis daryt/nedaryt? Daryt/ nedaryt? Nepatenku į jokią rizikos grupę, todėl nusprendžiau už tuos pinigus geriau nupirkti ką nors savo lėlytei. Gal kita mano vietoje ir būtų dariusi. Mums 14,5 sav. ginekologė pasakė įtarimus, kad galbūt vandenys susikaupę aplink smegenis, o gal cista. Paskui nuvykus pas perinatologę (Antakalnyje) ji paneigė ir pasakė, kad tai normalus vaisiaus raidos vystymosi etapas. 18,5 sav. ėjome didžiajam echo į Santariškes, pasirinkau echo pas genetikę. Ji pasakė, kad ginekologė visgi neklydo, yra 3 cistos pas mūsų mažylę smegenyse, jos gali būti rizika Edvardso sindromui, bet labai nedidelė, vos 1 proc. Siūlė kraujo genetinius tyrimus-atsisakiau, maniau jei kas tokio, tai tik amniocentezė. Tačiau ji kelia riziką (maždau 1proc.), kad po jos bus persileidimas. Man atrodo tai nedidelė tikimybė, kaip ir ta, kad mūsų mergaitė gims su sindromu. Echo jokių anomalijų neparodė, todėl tvirtai apsisprendžiau genetinių nesidaryti. Myliu savo dar negimusią mažylę be galo, ir net jei kas neduok die... jai bus, aš vis tiek jos neatsisakysiu, esu kupina meilės. Jei ir pasakytų, kad vaikui kas negerai, šiai dienai jau pilnai žinau, kad nedaryčiau nieko, nepaisant to, kad nuomonę keičiau net porą kartą. Visgi įvykių seka padėjo apsispręsti. Mylėkim SAVO vaikus, kad ir kokie jie bebūtų.
Atsakyti
#198
QUOTE(AfricanSun @ 2014 02 24, 16:38)
Mylėkim SAVO vaikus, kad ir kokie jie bebūtų.


thumbup.gif pas mus reikia pasirasyti popierius, kad esant 12 sav. nestumui pagal krauja nustatytu ar yra Dauno sindromo tikimybe. nepasirasiau, nes ar tai butu pakeite mano sprendima ir jausmus apie vaikeli kuris jau yra mylimas ir laukiamos, koks bebutu?
Atsakyti
#199
Aš nesidariau, bet po to labai gailėjausi. Šiaip jokių rizikos faktorių nebuvo, abu jauni, sveiki, bet vis tiek visą nėštumą lindo neramios mintys.
Ačiū Dievui, kad viska sgerai, bet jei ne sad.gif
Dabar pasidaryčiau, jei ne VVT, tai bent PRISCA ir rami sau laukčiau smile.gif
Atsakyti
#200
Manau, tema toms, kurios turėjo/rekomendavo/privalėjo darytis, bet nesidarė. Juk ne kiekvienai reikia, jei nėra giminėje apsigimimų, nerizikingas amžius ir kt., juk niekas genetinių net nesiūlo.
Aš irgi nesidariau, bet ir į galvą neatėjo darytis. Giminėje jokių apsigimimų, abu dar jauni, kam ten lįsti. Tik raukšlytę matavo
Atsakyti
#201
Sveikos, na zinot tos kurios sako mylekim vaikus tokius kokie jie yra, na taip sutinku, taciau neduok D, vaikelis turi paveldima liga, kas tada? nemanot kad jusu vaikas privales gyvent nepilnaverti gyvenima kiek jus del jo besistengtumet? kad tuo vaiku, o poto daznai jau ir paaugliu, suaugusiu teks rupintis ypatingai, ne tik sauskelnes keisti? as suprantu, kas psichologiskai labai sunku prisiversti tirtis genetiskai, bet visada reikia pagalvoti apie pilvelio gyventoja, ar jam bus lengva gyventi nuolatinej kancioj? ar jums butu lengva auginti su pvz protiniu ar motoriniu atsilikimu vaikiuka? galbut tiesiog tada galima save pastumeti istverti genetine konsultacija, pora tyrimu ir zinoti realia situacija ir galbut vis gi suteikti gyvybe sveikam zmogiukui 4u.gif genetiniai tyrimai siuo metu yra normali klinikine rutina kaip ir kiti tyrimai, tiesiog reikia to nepriimti panikuojant smile.gif as ir be leliuko esu issityrus, kad zinociau ar neturiu ko blogo perduot smile.gif
Atsakyti
#202
QUOTE(Rasma @ 2013 02 12, 17:08)
Būtent, jis jūsų pačiausias, jūsų vaikutis ir jūs jam pati nuostabiausia mama wub.gif

O dėl tyrimų..kiekvienas tyrimas, net vaisiaus vandenų (nors to nenorima labai aiškinti; klaidos tikimybė nėra didelė , bet ji niekur nedingsta) turi dar ir dvi galimybes: jis gali būti "klaidingai teigiamas" (t.y. parodys apsigimimą, kurio nėra..) ir "klaidingai neigiamas" (t.y. tyrimai bus puikūs, o vaikelis gims su negalia..).

Aš pažįstu žmogų, kuris gavo vaisiaus vandenų tyrimų rezultatus ir juodu ant balto buvo parašytas verdiktas - trisomija (21). Ir asmeninis moters sprendimas buvo abortas. Tačiau, kadangi moteris iš medikų šeimos, tai viskas buvo drastiška...buvo tikra kova, net iki tiek, jog suaugusią moterį vyras užrakindavo namie, kad ji nepasidarytų aborto. Gimė vaikelis. Absoliučiai sveikas. Neaišku kas buvo didesniu šoku..tyrimo rezultatai ar po jų - sveiko vaiko gimimas...Po šio atvejo, su kuriuo esu susidūrusi gan asmeniškai, dar labiau tie genetiniai tyrimai man (asmeniškai) - nieko nereiškia..

Laukiu, tikiuosi sveiko, o ką Dievulis duos - tą ir mylėsiu wub.gif Kaip ir Jūs 4u.gif

Aišku, būčiau turbūt visai nesveika, jei neaplankytų liūdesys sužinojus, jog vaikeliui ne viskas puiku. Kartais apie tai ir pagalvoju, jog visko gali būti, nesu apsaugota. Bet kol vaikelio nelaikau rankose, joks tyrimas man negarantuos to, koks jis bus wub.gif


Papildyta:
QUOTE(Aukse2014 @ 2014 09 04, 19:37)
Sveikos mielosios. Dariausi vaisiaus vandenu tyrima. Atsakymas trisomijos sad.gif gal kam teko kartoti si tyrima, ar tiesiog susilaukti sveiko vaikucio po tokio verdikto sad.gif aciu.


Atsakyti
#203
QUOTE(Bugasijus @ 2014 06 25, 18:04)
Sveikos, na zinot tos kurios sako mylekim vaikus tokius kokie jie yra, na taip sutinku, taciau neduok D, vaikelis turi paveldima liga, kas tada? nemanot kad jusu vaikas privales gyvent nepilnaverti gyvenima kiek jus del jo besistengtumet? kad tuo vaiku, o poto daznai jau ir paaugliu, suaugusiu teks rupintis ypatingai, ne tik sauskelnes keisti? as suprantu, kas psichologiskai labai sunku prisiversti tirtis genetiskai, bet visada reikia pagalvoti apie pilvelio gyventoja, ar jam bus lengva gyventi nuolatinej kancioj? ar jums butu lengva auginti su pvz protiniu ar motoriniu atsilikimu vaikiuka? galbut tiesiog tada galima save pastumeti istverti genetine konsultacija, pora tyrimu ir zinoti realia situacija ir galbut vis gi suteikti gyvybe sveikam zmogiukui 4u.gif genetiniai tyrimai siuo metu yra normali klinikine rutina kaip ir kiti tyrimai, tiesiog reikia to nepriimti panikuojant smile.gif  as ir be leliuko esu issityrus, kad zinociau ar neturiu ko blogo perduot  smile.gif

Na, Prisca yra tikimybiu teorija, ir VVT irgi visisku 100% neduos, kad gims sveikas vaikas. Taip, jis gali nurodyti daugeli sindromu, bet nei vienas tyrimas pasaulyje negali duoti 100% uztikrinimui. Gal ir daryciausi NATERA, kad galeciau siek tiek ramesne lauti nestumo galo, bet tam reikia tureti ir neblogus finansus.
Papildyta:
QUOTE(akmaya @ 2013 10 14, 16:56)
tuomet tos klaidos įsivelia gana dažnai  smile.gif asmeniškai žinau atvejį, kai genetiniai tyrimai parodė, jog Dauno sindromo tikimybė 1 iš 50.. o vaikas gimė sveikas  drinks_cheers.gif

Tikimybe 1:50 reiskia, kad 49 vaikai gimtu sveiki ir vienas turetu dauno sindroma. Deja, baisu, kad tavo vaikas turi zymiai didesne tikimybe gimti sveikas, nes tik 1 gimtu su dauno sindromu. Ka pasirinkti tokiu atveju unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo S@msara: 06 kovo 2015 - 13:57