QUOTE(vittutee @ 2010 09 20, 20:01)
Sveikos, busimos ir esamos mamytes. Papasakosiu savo istorija, kuri, manau, kai kurias moteris privers susimastyti...
Kai pirma karta pastojau man buvo 21 metai, vyrui 29. Abu jauni, sveiki, nerukantys ir negeriantys, gimineje nei pas viena nebuvo jokiu apsigimimu ir t.t. Taigi, jokios tikimybes, kad galime susilaukti nesveiko vaikelio. Lankiausi pas daktarus kaip priklauso, karta per menesi. Leliukas vystesi puikiai, pirmieji judesiukai laiku, pirmasis susipazinimas darant echoskopija su puikia, zvalia, sveikute mergyte. Ir taip iki sptinto menesiuko (31 sav.) Na, ka reikia tikriausiai ruostis ir savo maziukes sutikimui. Uz poros dienu isleidimas i dekreta ir pora menesiuku laukimo, bet... Viena diena judesiukai labai silpni, kitos dienos rytas as jau pas daktare ji padaro echo ir paziurejusi i mane sako : as labai abejoju ar tu turesi gyva vaika. Kadangi mergaites sirdis pradejo plakti jau kas antra duzi, vadinasi ji mirsta.
Ji parase siuntima i klinikas, mes i jas skriste nuskridome, o ten daktare paziurejusi sako NEBEGYVA. Taigi, teko gimdyti negyva vaikeli. Pradejo skatinti gimdyma, dvi paras kankinausi, o niekas ten nesidare, kadangi leliukas dar visiskai nebuvo pasiruoses isvysti pasauli. Trecios paros ryta, po ilgu kanciu pagimdziau negyva savo 910 g, 43 cm ugio savo svajoniu mergaite. Ji buvo nuostabi, tik labai mazute ir visa melyna melyna... Buvo baisu...
Padare tyrimus, del kokiu priezasciu ji mire ir paaiskejo, kad mano vaikutis turejo Edwards'o sindroma. Mes ja palaidojom, nes tai buvo musu kurinelis ir jis buvo pats nuostabiausias.
Dabar as laukiuosi antra karta ir si karta as turiu pamoka, kurios kartoti tikrai nenoriu, nes isgyventi tokius ivykius yra begalo skaudu. Dabar pasidariau genetinius tyrimus echo ir paeme krauja is venos, siandiena buvau klinikose pasiimti atsakymu. Ir vel esu neviltyje, skausme ir laukime, kadangi tyrimai rodo didele rizika pagimdyti Edwards'o sindroma turinti vaikuti 1:144. Manes laukia vaisiaus vandenu tyrimas ir tuomet paaiskes, ar vel nelemta patirti motinystes dziaugsmo ir isgyventi visus tuos ivykius, kuriuos paslepiau giliai sirdyje... Dalinuosi sia baisia patirtimi, kad daugelis mamyciu pasidarytu genetinius tyrimus, kurie galbut padetu isvengti tokio baisaus skausmo, kai netenki taip ilgai laukto ir mylimo vaikelio.
Kai pirma karta pastojau man buvo 21 metai, vyrui 29. Abu jauni, sveiki, nerukantys ir negeriantys, gimineje nei pas viena nebuvo jokiu apsigimimu ir t.t. Taigi, jokios tikimybes, kad galime susilaukti nesveiko vaikelio. Lankiausi pas daktarus kaip priklauso, karta per menesi. Leliukas vystesi puikiai, pirmieji judesiukai laiku, pirmasis susipazinimas darant echoskopija su puikia, zvalia, sveikute mergyte. Ir taip iki sptinto menesiuko (31 sav.) Na, ka reikia tikriausiai ruostis ir savo maziukes sutikimui. Uz poros dienu isleidimas i dekreta ir pora menesiuku laukimo, bet... Viena diena judesiukai labai silpni, kitos dienos rytas as jau pas daktare ji padaro echo ir paziurejusi i mane sako : as labai abejoju ar tu turesi gyva vaika. Kadangi mergaites sirdis pradejo plakti jau kas antra duzi, vadinasi ji mirsta.
Ji parase siuntima i klinikas, mes i jas skriste nuskridome, o ten daktare paziurejusi sako NEBEGYVA. Taigi, teko gimdyti negyva vaikeli. Pradejo skatinti gimdyma, dvi paras kankinausi, o niekas ten nesidare, kadangi leliukas dar visiskai nebuvo pasiruoses isvysti pasauli. Trecios paros ryta, po ilgu kanciu pagimdziau negyva savo 910 g, 43 cm ugio savo svajoniu mergaite. Ji buvo nuostabi, tik labai mazute ir visa melyna melyna... Buvo baisu...
Padare tyrimus, del kokiu priezasciu ji mire ir paaiskejo, kad mano vaikutis turejo Edwards'o sindroma. Mes ja palaidojom, nes tai buvo musu kurinelis ir jis buvo pats nuostabiausias.
Dabar as laukiuosi antra karta ir si karta as turiu pamoka, kurios kartoti tikrai nenoriu, nes isgyventi tokius ivykius yra begalo skaudu. Dabar pasidariau genetinius tyrimus echo ir paeme krauja is venos, siandiena buvau klinikose pasiimti atsakymu. Ir vel esu neviltyje, skausme ir laukime, kadangi tyrimai rodo didele rizika pagimdyti Edwards'o sindroma turinti vaikuti 1:144. Manes laukia vaisiaus vandenu tyrimas ir tuomet paaiskes, ar vel nelemta patirti motinystes dziaugsmo ir isgyventi visus tuos ivykius, kuriuos paslepiau giliai sirdyje... Dalinuosi sia baisia patirtimi, kad daugelis mamyciu pasidarytu genetinius tyrimus, kurie galbut padetu isvengti tokio baisaus skausmo, kai netenki taip ilgai laukto ir mylimo vaikelio.
Skaudi jusu istorija... Tuo labiau, kad ir sikart tyrimai rodo rizika, taciau juk kol nepadarytas vaisiaus vandenu tyrimas, tai tik skaiciai. Linkiu tik geru atsakymu
Yra moteru, kurios nesidare ir nesidarys genetiniu tyrimu, nes rezultatai vis tiek nekeistu ju apsisprendimo gimdyti, taciau as esu is tu, kurios turedamos sansa, likima pakreipe kita linkme...