smurfiukste, 29 Rgs 2010 - 14:35, parašė:
smurfiukste, 29 Rgs 2010 - 14:35, parašė: ka gi...vienos istorijos pabaiga, kitos galbut pradzia. tik kazkodel tas naujos pradzios jausmas visiskai nedziugina, noriu tik skradziai zeme prasmegt..
o buvo taip, atvazivo draugas is lietuvos ir ta pacia diena viska suzinojo...zliumbiu ir daugiau nieko nesugebu padaryt, per uztinusias akis jau vos raides matau. jauciuosi kaip paskutine kale!!! isdvaviau ir beprotiskai iskaudinau zmogu, kuris mane myli, su kuriuo dar pries kelis savaites siejau savo ateiti.
jis man pasake, kad sugebetu atleist, jei tuoj pat susikrauciau daiktus ir isvaziuociau namo. o ka as? nieko...man tikrai patinka tai ka mokaus, matau toje srityje savo ateiti, nesugebeciau to atsisakyt.
taaaip skauda, viduj viskas plysta...iskaudinau ne tik save ir ji, bet ir daug aplinkiniu zmoniu..kaip noreciau kas kas nors iklatu i galva, "taip tik geriau, nusiramink!!!"
jauciu, kad galiu paluzt..neatsimenu ar kada nors gyvenime taip sumautai jauciausi..noretusi uzmigt ir atsibust kitam pasauly. arba atiduociau bet ka uz laiko masina. tokia sumaistis galvoj...
o buvo taip, atvazivo draugas is lietuvos ir ta pacia diena viska suzinojo...zliumbiu ir daugiau nieko nesugebu padaryt, per uztinusias akis jau vos raides matau. jauciuosi kaip paskutine kale!!! isdvaviau ir beprotiskai iskaudinau zmogu, kuris mane myli, su kuriuo dar pries kelis savaites siejau savo ateiti.
jis man pasake, kad sugebetu atleist, jei tuoj pat susikrauciau daiktus ir isvaziuociau namo. o ka as? nieko...man tikrai patinka tai ka mokaus, matau toje srityje savo ateiti, nesugebeciau to atsisakyt.
taaaip skauda, viduj viskas plysta...iskaudinau ne tik save ir ji, bet ir daug aplinkiniu zmoniu..kaip noreciau kas kas nors iklatu i galva, "taip tik geriau, nusiramink!!!"
jauciu, kad galiu paluzt..neatsimenu ar kada nors gyvenime taip sumautai jauciausi..noretusi uzmigt ir atsibust kitam pasauly. arba atiduociau bet ka uz laiko masina. tokia sumaistis galvoj...
O kaip jis viska suzinojo? Tu myli ji? Jei ne, tai tau tiesiog gaila jo... bet praeis, o su nemylimu ateities geriau nesieti
smurfiukste, 29 Rgs 2010 - 14:35, parašė:
smurfiukste, 29 Rgs 2010 - 14:35, parašė: tokia sumaistis galvoj...
nu va laikas sustate viska i vietas.. tai dabar kurio is dvieju nori labiau??
negi manei kad gyvenime viskas lengvai praeina,viskam sava kaina,o malonumai kaina turi pacia auksciausia
laiko nesugrazinsi atgal,bet to ir nereik,o istaisyt padeti galima.. tik nereik cia eiti is proto,niekas nemire.. baik zliumbt ir pamastyk ar tau reikia bent vieno is tu vyru?? jei reikia-daryk atitinkamus veiksmus..
Esi labai jauna. Labai. Ir primeni mane prieš kokius 6-7 metus 
Galiu pasakyti kad situacija analogišką išgyvenau. Turėjau draugą, 8 metais vyresnį, labai šaunų, labai gerą, mylintį mane, turintį pagrindą po kojomis. Bet išdaviau jį BE JOKIO SĄŽINĖS GRAUŽIMO su grupioku 
. Nežinau kas man užėjo, pati savęs nepažinau, ir dabar praėjus tiek laiko negaliu pati savim patikėti, kad taip dariau 
Bet dariau, ir buvo viskas dzin 
Apgaudinėjau beveik du metus, niekaip negalėjau apsispresti, atrodė kad myliu abu. Bet ištikrųjų jau mylėjau savo naująjį grupioką, o senojo buvo tiesiog gaila...Bet taip gaila, kad net stogą rovė. Bet praėjo ir tai 
Dabar esu laiminga su tuo naujuojo grupioku, kitą vasarą tuoksimės, vis dar myliu jį be proto, ir dėl nieko nesigailiu. Viskas susidėlios laikui bėgant, pamatysi. Puikiai tave suprantu, koks jausmų kamuolys dabar esi, ir kaip širdelę skauda, linkiu stiprybės 
vėliau ir sąžinė užgrauš.
Forget, 29 Rgs 2010 - 14:48, parašė:
Forget, 29 Rgs 2010 - 14:48, parašė: Ar jautiesi padarius klaidą?
is pradziu galvojau isprotesiu, galvojau padariau didziausia klaida, atsiprasinejau, bet pasakiau, kad mokslu nemesiu...ir jis atleido...net negaliu patiket.. atleido ir vel atvaziuoja, kalba, rupinasi tarsi nieko nebutu buve...o ka as? o as ir vel skestu abejonese. man rodos, kuo toliau tuo labiau suprantu, kad jam tiesiog nieko nebejauciu...kaip vienas man brangus zmogus pasake: "niekad neklausiau ar tu laimnga, bet tavo akys jau seniai nebezibejo..."
Nekenciu saves uz tai, kad nesugebejau iskart but atvira pati su savim, nenoriu jo iskaudint dar karta...
Papildyta:
ziopliute, 30 Rgs 2010 - 13:13, parašė:
ziopliute, 30 Rgs 2010 - 13:13, parašė: Smurfiukse, gyvenimo tiesą atsimink: praeis ir tai. Man mama tai sako dažnai
Esi labai jauna. Labai. Ir primeni mane prieš kokius 6-7 metus Galiu pasakyti kad situacija analogišką išgyvenau. Turėjau draugą, 8 metais vyresnį, labai šaunų, labai gerą, mylintį mane, turintį pagrindą po kojomis. Bet išdaviau jį BE JOKIO SĄŽINĖS GRAUŽIMO su grupioku . Nežinau kas man užėjo, pati savęs nepažinau, ir dabar praėjus tiek laiko negaliu pati savim patikėti, kad taip dariau Bet dariau, ir buvo viskas dzin Apgaudinėjau beveik du metus, niekaip negalėjau apsispresti, atrodė kad myliu abu. Bet ištikrųjų jau mylėjau savo naująjį grupioką, o senojo buvo tiesiog gaila...Bet taip gaila, kad net stogą rovė. Bet praėjo ir tai Dabar esu laiminga su tuo naujuojo grupioku, kitą vasarą tuoksimės, vis dar myliu jį be proto, ir dėl nieko nesigailiu. Viskas susidėlios laikui bėgant, pamatysi. Puikiai tave suprantu, koks jausmų kamuolys dabar esi, ir kaip širdelę skauda, linkiu stiprybės o kaip supratai, kad viskas? kad tai ne meile, o gailestis? kaip sugebeju ji palikt?
smurfiukste, 04 Spa 2010 - 20:20, parašė:
smurfiukste, 04 Spa 2010 - 20:20, parašė: ..ir jis atleido...
.o ka as? o as ir vel skestu abejonese.
.o ka as? o as ir vel skestu abejonese.
ne nu cirkai.. palik tu ta bernioka ramybeje,nei tau jo reik nei ka.. megsti demesi ir kai laksto visi aplink tave,kai tik palieka,suveikia medziotojos instinktai-REIKIA ir vel is pradziu..
smurfiukste, 20 Rgs 2010 - 21:07, parašė:
smurfiukste, 20 Rgs 2010 - 21:07, parašė: tikrai galvojau busiu pasmerkta del savo elgesio, net nesitikejau tiek siltu palaikanciu zodziu, aciu visom
situacija su palaikymu butu kardinaliai kitokia, jei butum istekejusi ir su vaikais
Kaštanka, 23 Rgs 2010 - 17:36, parašė:
Kaštanka, 23 Rgs 2010 - 17:36, parašė: as asmeniskai niekada nesirinkciau vyro,kuris jau turi vaiku.
o jei gyvenime liktum viena su vaiku, gyventum be vyro? manai vyram reikia "padevetos" moters su svetimom burnom? ziauriai as cia parasiau, bet pati ne ka geriau....
smurfiukste, 29 Rgs 2010 - 14:35, parašė:
smurfiukste, 29 Rgs 2010 - 14:35, parašė: ka gi...
Astee, 14 Spa 2010 - 00:07, parašė:
Astee, 14 Spa 2010 - 00:07, parašė: Dieve dieve, kai paziuri SM vien klimaksines davatkos sedi.
Isdavei vyra ir gerai,vadinas to vertas buvo, SEKMES GYVENIME!
Isdavei vyra ir gerai,vadinas to vertas buvo, SEKMES GYVENIME!
Labai abejoju, kad cia daug klimaksiniu ir davatku. Bet netgi ir sie epitetai neturi buti izeidimas. Klimaksinemis taps absoliuciai visos, tu taip pat. O davatkomis, kaip suprantu, vadini tas, kurios turi tam tikrus moralinius principus ir tikejima. Ka gi, tuomet su tavim kalbetume skirtingomis kalbomis, neverta.
"Isdavei vyra ir gerai"- cia tavo gyvenimo moto?! Persasi isvada, kad tavo vyras (draugas)- briedis su issisakojusiais ragais. O gal jo isvis nera arba turi ju daaaug.
O autores situacija niekuo neypatinga, juo labiau, kad dar tik 23m. Galiu tik pritarti anksciau issakytom mintims apie gailesti- nepainiok su meile. Negalima buti su zmogum tik is gailescio, jokiu budu. Geriausia butu siek tiek atsitraukti- laikas tikrai pades suprasti ir susigaudyti jausmuose. Kaip supratau, autore net pati nezino, ar myli kuri nors is ju, ar ne, nezino, kur aistra, kur meile, kur gailestis ir prisirisimas, ar kaltes jausmo padiktuoti veiksmai.