nuostabiai papasakota, taip gali tik laimingi ir optimistiski zmones!
nuostabiai papasakota, taip gali tik laimingi ir optimistiski zmones!
Nuostabus tesinys ir as, kaip kazkuri mamyte sake, skaiciau ir nenorejau, kad baigtusi 
linkiu vaikiukams sveikateles
ir as, kaip kazkuri mamyte sake, skaiciau ir nenorejau, kad baigtusi linkiu vaikiukams sveikateles
nuostabi istorija....Aciu!
QUOTE(kelniki @ 2011 01 21, 00:14)
LM,tu kaip visada nepakartojama skaiciau ir atsiminiau,kaip visos laukem TB kartu su tavimi.aukit svikuciai ir diduciai
skaiciau ir atsiminiau,kaip visos laukem TB kartu su tavimi.aukit svikuciai ir diduciai nepamirštamos dienos
gera bus jas prisiminti dar po keturiasdešimties metų QUOTE(Žiemos angelas @ 2011 01 21, 20:03)
ačiū labai labai
QUOTE(ramintukas @ 2011 01 21, 21:47)
QUOTE(Feja.Niekadeja @ 2011 01 23, 20:48)
Nuostabus tesinys ir as, kaip kazkuri mamyte sake, skaiciau ir nenorejau, kad baigtusi linkiu vaikiukams sveikateles
ir as, kaip kazkuri mamyte sake, skaiciau ir nenorejau, kad baigtusi linkiu vaikiukams sveikateles deja, nesu rašytoja, tad tęstis ilgai turbūt negalėtų
nors kas žino - gal kada nors bus ir dar vienas tęsinys
QUOTE(smarty_978 @ 2011 01 26, 20:59)
oi, o ačiū už ką?
OHO kokia istorija Nuostabu
Nuostabu
super skaičiau kaip iš kokios knygos 
skaičiau kaip iš kokios knygos
Ačiū
Prisėdau tuo pačiu dar kartą permesti akimis to, ką pripaisčiau. Echhh... Kaip greit prabėgas laikas. Ir kaip viskas pasimiršta. Dabar, praėjus metams ir dviems mėnesiams, džiaugiuos, kad tuomet pavyko užšaldyti tuos "kadrus", šviežias emocijas ir mintis. Dabar nei pusės tiek nebepapasakočiau - trumpa ta mano atmintis. Kaip vištos
O skaičiau ir vėl kūnu šiurpuliukai lakstė. Vėl mintimis knapsojau ant mėlynosios sofkytės su telefonu rankoje, skaičiuodama laiką, per kurį tėtė galėtų namo parsirasti... Vėl mačiau ligoninės pastato sienas, žmones, skubančius namo, didelį vėją rugsėjo 1-osios rytą. Atvykom tokią šiltą dieną, o išvykom tikrą šaltą rudenį.
Kad ir koks tas gimdymas skausmingas bebūtų, bet gimdyti - gera Nes tik tokiu būdu pas mus ateina tikroji laimė. Lakstanti aplink ir kartojanti "mama". Mažu pirštuku reguliuojanti eismą. Keturių dantukų šypsena nuginkluojanti net ir baisiausią armiją. O, kai mažųjų kojyčių šlepsenimo namuose dvigubai daugiau - dzin tos nuo šypsenos įsirėžusios paakiuose raukšlės 
Tikiuos, dar bent vieną kartą teks išgyventi tą jausmą. O jei ir ne - mes jau esame turtingi
Prisėdau tuo pačiu dar kartą permesti akimis to, ką pripaisčiau. Echhh... Kaip greit prabėgas laikas. Ir kaip viskas pasimiršta. Dabar, praėjus metams ir dviems mėnesiams, džiaugiuos, kad tuomet pavyko užšaldyti tuos "kadrus", šviežias emocijas ir mintis. Dabar nei pusės tiek nebepapasakočiau - trumpa ta mano atmintis. Kaip vištos
O skaičiau ir vėl kūnu šiurpuliukai lakstė. Vėl mintimis knapsojau ant mėlynosios sofkytės su telefonu rankoje, skaičiuodama laiką, per kurį tėtė galėtų namo parsirasti... Vėl mačiau ligoninės pastato sienas, žmones, skubančius namo, didelį vėją rugsėjo 1-osios rytą. Atvykom tokią šiltą dieną, o išvykom tikrą šaltą rudenį.
Kad ir koks tas gimdymas skausmingas bebūtų, bet gimdyti - gera
Nes tik tokiu būdu pas mus ateina tikroji laimė. Lakstanti aplink ir kartojanti "mama". Mažu pirštuku reguliuojanti eismą. Keturių dantukų šypsena nuginkluojanti net ir baisiausią armiją. O, kai mažųjų kojyčių šlepsenimo namuose dvigubai daugiau - dzin tos nuo šypsenos įsirėžusios paakiuose raukšlės Tikiuos, dar bent vieną kartą teks išgyventi tą jausmą. O jei ir ne - mes jau esame turtingi
Labai grazi istorija. skaitydama vis pasitikrindavau ar tikrai dar pakankamai liko, nes nesinorejo kad ji pasibaigtu.
Sekmes, stiprybes, sveikatos, silumos, laimes ir meiles Jusu seimai.
Sekmes, stiprybes, sveikatos, silumos, laimes ir meiles Jusu seimai.
Netyčiomis su drauge dalinomės prisiminimais... Gimdymo patirtimi, įspūdžiais... Atsiminiau saviškius gimdymus ir mažutėlaičius kūdikiukus ant pilvuko...
Praėjus daugiau nei trim su puse metų nuo tos akimirkos, kai išvydau savąjį mergaitišką grožį, mintimis perbėgu pro praėjusį laiką... Tas grožis yra velniškai pasiutusi mergiotė, tik ką išmokusi valdyti dviratuką (tik su dviem ratukais!), turinti aiškią nuomonę visais klausimais, ir yra baisi tėčio draugė Ne veltui tėčio sulaukė dar pilvuky )))))
Aišku, yra žavingai miniatiūrinė mergytė. Bet vikrumu ir judrumu skųstis tikrai negalim
Įkelčiau foto, bet neberandu programos, kaip įkelti...
Praėjus daugiau nei trim su puse metų nuo tos akimirkos, kai išvydau savąjį mergaitišką grožį, mintimis perbėgu pro praėjusį laiką... Tas grožis yra velniškai pasiutusi mergiotė, tik ką išmokusi valdyti dviratuką (tik su dviem ratukais!), turinti aiškią nuomonę visais klausimais, ir yra baisi tėčio draugė
Ne veltui tėčio sulaukė dar pilvuky ))))) Aišku, yra žavingai miniatiūrinė mergytė. Bet vikrumu ir judrumu skųstis tikrai negalim
Įkelčiau foto, bet neberandu programos, kaip įkelti...
Ačiū
