super:)
QUOTE(mamyteRasyte @ 2006 01 19, 15:10)
Pažinojau jį tik mėnesį. Kaip tvirtą, santūrų, dalykišką. Negalvojau, kad galėtume būt pora, tiesiog gera buvo bendrauti. Kalbėtis apie viską: kosmosą, inžineriją, ekonomiką ir paprastą gyvenimą. Kažkada išsišnekėjome apie keliones, nes neseniai iš vienos buvo grįžęs. Paminėjau, kad didžiausia mano svajonė - Eifelio bokšte išgerti kavos. Gal mane buvo paveikę J. Daseno dainos... Pasakiau ir pamiršau.
Vieną rytą gavau jo sms žinutę - gal nori kavos?Paryžiuje?
Paaiškinau, kad ne kavoje esmė, kad man Eifelis, Paryžius, svajonė, kurią gera nešiotis širdyje, kaip kažko nepaprasto laukimą.
Nepraėjo nei savaitė po šių šnekų, kai mes sėdėjome restorane (tai nebuvo pasimatymas, o tik vėlyvi dalykiniai pietūs), pro langą keistai pasisukus saulei, jo veidą apšvietė raudona šviesa. Pirmą ir paskutinį sykį savo gyvenime mačiau sapną atmerktomis akimis: mačiau SAVO VYRĄ sėdintį namuose prie besikūrenančio židinio, susisupusį į minkštą pliušo chalatą ir rašantį knygą. Žilstelėję plaukai ir nuostabaus švelnumo žvilgsnis.
Tai truko akimirką, nes spindulys nuslinko, bet ta akimirka leido suprasti, kad priešais mane sėdi mano žmogus...
Medaus mėnesį praleidome Paryžiuje, gėriau skaniausią kavą savo gyvenime, plaukiojom Senos upe ir klausėmės J. Daseno.
Dabar brandinu kitą svajonę, nes vyras laukia, kada galės ją išpildyti
P.S. kai paklausiau vyro, kada suprato, kad nori su manim praleisti visą likusį gyvenimą ir dar daugiau, atsakė, kad vieną vakarą, mudviem sėdint restorane aš į jį taip žiūrėjau, kaip tegali žiūrėti mylinčios akys...
Vieną rytą gavau jo sms žinutę - gal nori kavos?Paryžiuje?
Paaiškinau, kad ne kavoje esmė, kad man Eifelis, Paryžius, svajonė, kurią gera nešiotis širdyje, kaip kažko nepaprasto laukimą.
Nepraėjo nei savaitė po šių šnekų, kai mes sėdėjome restorane (tai nebuvo pasimatymas, o tik vėlyvi dalykiniai pietūs), pro langą keistai pasisukus saulei, jo veidą apšvietė raudona šviesa. Pirmą ir paskutinį sykį savo gyvenime mačiau sapną atmerktomis akimis: mačiau SAVO VYRĄ sėdintį namuose prie besikūrenančio židinio, susisupusį į minkštą pliušo chalatą ir rašantį knygą. Žilstelėję plaukai ir nuostabaus švelnumo žvilgsnis.
Tai truko akimirką, nes spindulys nuslinko, bet ta akimirka leido suprasti, kad priešais mane sėdi mano žmogus...
Medaus mėnesį praleidome Paryžiuje, gėriau skaniausią kavą savo gyvenime, plaukiojom Senos upe ir klausėmės J. Daseno.
Dabar brandinu kitą svajonę, nes vyras laukia, kada galės ją išpildyti
P.S. kai paklausiau vyro, kada suprato, kad nori su manim praleisti visą likusį gyvenimą ir dar daugiau, atsakė, kad vieną vakarą, mudviem sėdint restorane aš į jį taip žiūrėjau, kaip tegali žiūrėti mylinčios akys...
Wauv ! super! O kokia tavo antra svajone?
Arba kai issipildys butinai parasyk iki 
lai visos svajonės gražios pildosi 
graži istorija.sėkmės jums ir ateityje 
graži istorija.sėkmės jums ir ateityje
super istorija,o pabaiga uz sirdies griebenti 
Labai romantiska istorija
Kaip gražu ,o ta antroji svajonė? įtariu išsipildė.... 
šita?? sėkmės
,o ta antroji svajonė? įtariu išsipildė.... šita?? sėkmės
Jau greitai bus 7eri metai po kavos Eifelyje o mano vyras kas vakarą mane apkabindamas sako, kad myli taip pat, kaip tada
Turime židinį ir pliušinį chalatą, tik jo plaukai dar nežili, matyt todėl ir knygos nerašo
O Paryžius vis dar mūsų svajonių miestas - auga vaikai ir 10mečio proga tikrai pakartosime kelionę, užsisakysime tą patį viešbutį, aš net pamėginsiu įlįsti į savo senąją suknelę
, kurią vilkėdama gėriau skaniausią kavą
o mano vyras kas vakarą mane apkabindamas sako, kad myli taip pat, kaip tada Turime židinį ir pliušinį chalatą, tik jo plaukai dar nežili, matyt todėl ir knygos nerašo
O Paryžius vis dar mūsų svajonių miestas - auga vaikai ir 10mečio proga tikrai pakartosime kelionę, užsisakysime tą patį viešbutį, aš net pamėginsiu įlįsti į savo senąją suknelę
, kurią vilkėdama gėriau skaniausią kavą
Kokia romantiska istorija
Tikrai labai romantiska!
kaip grazu... net pavydas suime,aisku baltas
net pavydas suime,aisku baltas
