Jorky, liumcikas ir romantike nuosirdziausia uzuojauta!
liumcikas ,uzuojauta 
romantike ,ir tavo seimai uzuojauta Bet kaip greitai viskas...atrodo neseniai tik parasei kad nustate plauciuose...
romantike ,ir tavo seimai uzuojauta
Bet kaip greitai viskas...atrodo neseniai tik parasei kad nustate plauciuose...
Mergaites,didziausia jums uzuojauta ...
Tikrai labai greitai. Romantike gal papasakok daugiau apie a.a. uosvio istorija. Jam paciuose plauciuose ar pleuroje?
Mergaitės, užuojauta Jums netekus mylimų žmogučių ir stiprybės Jums ir Jūsų šeimoms.... Tikrai... labai gaila...
Man atrodo, kad pati nepasistebėsi, tuo labiau, jei pati neužčiuopi - reikalinga specialisto nuomonė ir akis... Man rožiniam autobusėlyje sakė išvis pasidaryti genetinį tyrimą, nes ir mamytė sirgo, bet apie šiuos tyrimus buvo temutėje anksčiau diskutuota - nutariau atsisakyti.
Man mamograma nerodo, echoskopas rodo, o čiuopiu labai gerai, o atsigulus aukštielnika, net matosi vizualiai. Dabar laukiu eilės pas kitą gydytoją iš kito miesto - ką jis pasakys... Šiaip sėdėti ir nieko nedaryti gal ir nereiktų....
QUOTE(*GALATĖJA* @ 2010 10 11, 16:43)
Pas mus siandien darbdavio iniciatyva visas moteriskes patikrino "Nedelsk" projekto rausvame autobusiuke. Vienoj kruty atrado fibroma. Siule "atidziai stebeti". Tai dabar ir nezinau, ar atsipalaiduoti ar registruotis pas daktara. Biski sunerimau, nes tas darinys neapsiciuopia, matomas tik ultragarsu. Taigi paciai stebeti kaip ir neiseina..
Man atrodo, kad pati nepasistebėsi, tuo labiau, jei pati neužčiuopi - reikalinga specialisto nuomonė ir akis... Man rožiniam autobusėlyje sakė išvis pasidaryti genetinį tyrimą, nes ir mamytė sirgo, bet apie šiuos tyrimus buvo temutėje anksčiau diskutuota - nutariau atsisakyti.
Man mamograma nerodo, echoskopas rodo, o čiuopiu labai gerai, o atsigulus aukštielnika, net matosi vizualiai. Dabar laukiu eilės pas kitą gydytoją iš kito miesto - ką jis pasakys... Šiaip sėdėti ir nieko nedaryti gal ir nereiktų....
QUOTE(Violeta* @ 2010 10 11, 17:48)
Užjaučiu 
..visi mes per tą praėjom, praeinam ar dar praeisime...nebekelkite sau klausimų kas, kodėl, už ką...Gyvenimas yra didžiausias mūsų turtas, reikia išminties ir stiprybės jį mokėt nugyvent ir vertint; linkiu Jums dabar pailsėt, atsigaut ir gyventi toliau...
..visi mes per tą praėjom, praeinam ar dar praeisime...nebekelkite sau klausimų kas, kodėl, už ką...Gyvenimas yra didžiausias mūsų turtas, reikia išminties ir stiprybės jį mokėt nugyvent ir vertint; linkiu Jums dabar pailsėt, atsigaut ir gyventi toliau...
Amžiną atilsį visiems išėjusiems...
Užuojauta visiems išėjusių artimiesiems...
Būna ir stebuklų. Ir nemažų. Tik, deja, šįkart ne su jumis...
Išėjimo įsivaizduoti nelabai galime. Tol, kol nepatiriame. Aš irgi turėjau kažkokias iliuzijas, savitus įsivaizdavimus. Bet yra taip, kaip yra. Reikia priimti realybę, kokia skaudi ji bebūtų. Ir visada daug ką suvokiam per vėlai - kad nepasakiau ar per mažai pasakiau "myliu", "gerbiu", "pasiilgau", kad leidau sau supykti - veiksmais, žodžiais ar tik mintimis. Daug kas būtų, jeigu būtų. Ir ar tau 14, ar 40, ar net 60, mylimo žmogaus išėjimas visada drasko širdį.
Psichologai sako, kad mylimąjį užmiršti, apsiprasti be jo reikia pusės tiek laiko, kiek buvai kartu. O jei buvai 40 metų? 60? Va ir atsakymas. O jei per dieną su žmogus, kad ir už 100 km gyvenančiu, kalbėdavaisi telefonu po valandą? Kuo užpildyti tas tuštumas?
Atsakymo niekas nepasakys, recepto, kaip išgyventi, susitaikyti, paleisti nėra...Kol kas tik skausmas.
Bet mes su sese kalbėjomės, kad sergančios mamos abi neprisimenam - matyt todėl, kad darėm viską, ką galėjom...Ir tikrai medikai teisūs sakydami, kad reikia džiaugtis išloštu laiku.
Nekaltinkit savęs, nesigraužkit.
Pabandykit susidėlioti tolesnį gyvenimą taip, kad aplinkiniams būtų kuo geriau. Nes gyvename dabar su gyvaisiais, dalindamiesi prisiminimais apie išėjusius...
Papildau: dėdė po limfomos diagnozės - 17 metų...
----------------------------------
Mes šeštadienį vakare buvo observatorijoje, žiūrėjome į žvaigždes. Dangus buvo ypatingai giedras, jaunas mėnulis netrukdė žiūrėti į žvaigždes...Labai noriu tikėti, kad Mamytės žvaigždelė žibėjo mums, matė mus...
O širdeles skauda tikrai ne mažiau kaip prieš pora mėnesių....
QUOTE(liumcikas @ 2010 10 11, 16:20)
skaitau jusu temele , kaip ir visos nuo pirmos dienos susidurus su diagnoze, kiekviena patarima, kiekviena vilti pritaikiau sau, rasausi naudojau informazija, kroviausi kuprinen, vietoi rytines kavos pas jus, bet kai isejo Adis , supratau, kad stebuklu tokiu dideliu nebuna, tik laiko klausimas kiek ilgiau...
taip mama ir uzgeso musu akyse, viena diena eina iki toliato kita jau nebeatstojo, viena diena dar pasake labas mazute, kita jau paprase per diena tik atsigeti 2 kart.. gyvenime, neesu macius ir galvojus, kad gali buti sitaip sunku zmogui iseiti is musu pasaulio ir mus palikti, net blogiausem sapne neisvaizdavau.. kad tu gali guleti viska suvokti viska matyti, o pasakyti ir padaryt ne laso(nes silpnumas ateme jegeles), ir suprasti kad tu jau po keliu minuciu neprabusi ir nebepmatysi savu, uzka ir kodel tokias kancia zmonem siuncia niekaip nesuprnatu...
aisku niekas musu nesitikejo sitokio kosminio greitumo, kruvos vaistu kruvos zoliu kruvos vilciu
tik skambantys zodziai daktaru po chemoterapijos:" dzaukites mes islosem siek tiek laiko pabuti kartu", po dvieju savaiciu tu paciu daktaru zodziai... " Supraskit cia nieko nebepadarysi jusu mama MIRSTA"
kodel ir kas blogai ir ko nepadarem iki siol nesuprantu??? juk viskas gerai roplys juk pasidave gydimui, sukalkejo, jis yra - griuva,nesidaugina ...
perdaug nuodo, apsinuodijom ,nepajege organizmas isvalyt?????
taip mama ir uzgeso musu akyse, viena diena eina iki toliato kita jau nebeatstojo, viena diena dar pasake labas mazute, kita jau paprase per diena tik atsigeti 2 kart.. gyvenime, neesu macius ir galvojus, kad gali buti sitaip sunku zmogui iseiti is musu pasaulio ir mus palikti, net blogiausem sapne neisvaizdavau.. kad tu gali guleti viska suvokti viska matyti, o pasakyti ir padaryt ne laso(nes silpnumas ateme jegeles), ir suprasti kad tu jau po keliu minuciu neprabusi ir nebepmatysi savu, uzka ir kodel tokias kancia zmonem siuncia niekaip nesuprnatu...
aisku niekas musu nesitikejo sitokio kosminio greitumo, kruvos vaistu kruvos zoliu kruvos vilciu
tik skambantys zodziai daktaru po chemoterapijos:" dzaukites mes islosem siek tiek laiko pabuti kartu", po dvieju savaiciu tu paciu daktaru zodziai... " Supraskit cia nieko nebepadarysi jusu mama MIRSTA"
kodel ir kas blogai ir ko nepadarem iki siol nesuprantu??? juk viskas gerai roplys juk pasidave gydimui, sukalkejo, jis yra - griuva,nesidaugina ...
perdaug nuodo, apsinuodijom ,nepajege organizmas isvalyt?????
Būna ir stebuklų. Ir nemažų. Tik, deja, šįkart ne su jumis...
Išėjimo įsivaizduoti nelabai galime. Tol, kol nepatiriame. Aš irgi turėjau kažkokias iliuzijas, savitus įsivaizdavimus. Bet yra taip, kaip yra. Reikia priimti realybę, kokia skaudi ji bebūtų. Ir visada daug ką suvokiam per vėlai - kad nepasakiau ar per mažai pasakiau "myliu", "gerbiu", "pasiilgau", kad leidau sau supykti - veiksmais, žodžiais ar tik mintimis. Daug kas būtų, jeigu būtų. Ir ar tau 14, ar 40, ar net 60, mylimo žmogaus išėjimas visada drasko širdį.
Psichologai sako, kad mylimąjį užmiršti, apsiprasti be jo reikia pusės tiek laiko, kiek buvai kartu. O jei buvai 40 metų? 60? Va ir atsakymas. O jei per dieną su žmogus, kad ir už 100 km gyvenančiu, kalbėdavaisi telefonu po valandą? Kuo užpildyti tas tuštumas?
Atsakymo niekas nepasakys, recepto, kaip išgyventi, susitaikyti, paleisti nėra...Kol kas tik skausmas.
Bet mes su sese kalbėjomės, kad sergančios mamos abi neprisimenam - matyt todėl, kad darėm viską, ką galėjom...Ir tikrai medikai teisūs sakydami, kad reikia džiaugtis išloštu laiku.
Nekaltinkit savęs, nesigraužkit.
Pabandykit susidėlioti tolesnį gyvenimą taip, kad aplinkiniams būtų kuo geriau. Nes gyvename dabar su gyvaisiais, dalindamiesi prisiminimais apie išėjusius...
QUOTE(Žiba @ 2010 10 11, 17:27)
Viltis visada yra ir turi būti, turiu 2 gyvus pavyzdžius savo gyvenime:
1. Anytos gimdos vėžys, 2 stadija, kaip ir pasveikusi, jau 8 metai viskas puiku.
2. Anytos mama - krūties vėžys, stadija 2, tai buvo jaunytėje, daabr jai 83 metai.
Tiesiog norėjau daugiau švieso įnešti čia
Užuojauta netekusiems artimųjų, bet.. gyvenimas tęsiasi Ir tikrai neverta užduoti klausimų už ką, kodėl... geriau galvoti, kaip toliau gyventi, žiūrėti į priekį
1. Anytos gimdos vėžys, 2 stadija, kaip ir pasveikusi, jau 8 metai viskas puiku.
2. Anytos mama - krūties vėžys, stadija 2, tai buvo jaunytėje, daabr jai 83 metai.
Tiesiog norėjau daugiau švieso įnešti čia
Užuojauta netekusiems artimųjų, bet.. gyvenimas tęsiasi
Ir tikrai neverta užduoti klausimų už ką, kodėl... geriau galvoti, kaip toliau gyventi, žiūrėti į priekįPapildau: dėdė po limfomos diagnozės - 17 metų...
----------------------------------
Mes šeštadienį vakare buvo observatorijoje, žiūrėjome į žvaigždes. Dangus buvo ypatingai giedras, jaunas mėnulis netrukdė žiūrėti į žvaigždes...Labai noriu tikėti, kad Mamytės žvaigždelė žibėjo mums, matė mus...
O širdeles skauda tikrai ne mažiau kaip prieš pora mėnesių....
Po patikros vyko paskaita, kurioje suzinojau, kad momograma yra informatyvi tik vyresnio amziaus moterims, t.y. toms, kur virs 50 metu. Nes mazdaug klimakterimiam amziuj krutys keiciasi, liaukinis audinys virsta riebaliniu o momograma ir skirta "skrosti" riebalini audini o ne liaukini. Jaunoms moterims ji nieko neparodo. Joms informatyvesnis yra ultragarso tyrimas. Manau, pasirodysiu specialistui. Del ramios dusios. Nes darinys yra, bala zino, kas is jo gali isaugti..
Jorky, liumcikas, romantike.... uzuojauta...
QUOTE(Žiba @ 2010 10 11, 17:27)
Viltis visada yra ir turi būti, turiu 2 gyvus pavyzdžius savo gyvenime:
1. Anytos gimdos vėžys, 2 stadija, kaip ir pasveikusi, jau 8 metai viskas puiku.
2. Anytos mama - krūties vėžys, stadija 2, tai buvo jaunytėje, daabr jai 83 metai.
Tiesiog norėjau daugiau švieso įnešti čia
Užuojauta netekusiems artimųjų, bet.. gyvenimas tęsiasi Ir tikrai neverta užduoti klausimų už ką, kodėl... geriau galvoti, kaip toliau gyventi, žiūrėti į priekį
1. Anytos gimdos vėžys, 2 stadija, kaip ir pasveikusi, jau 8 metai viskas puiku.
2. Anytos mama - krūties vėžys, stadija 2, tai buvo jaunytėje, daabr jai 83 metai.
Tiesiog norėjau daugiau švieso įnešti čia
Užuojauta netekusiems artimųjų, bet.. gyvenimas tęsiasi
Ir tikrai neverta užduoti klausimų už ką, kodėl... geriau galvoti, kaip toliau gyventi, žiūrėti į priekįViltis visada yra. Net ir tada, kai visi purto galvom ir sako- neimanoma. Viskas imanoma. Kiekvienam savas likimas ir sava istorija. As, kad butu lengviau skaitau cancer survivors stories. Per google suvedu ir skaitau. Gyvi pavyzdziai su 4-om stadijom.
Liudna kaip cia pas jus Uzuojauta
mamai svitinimas eina i pabaiga, liko 6 kartai jei neklistu, o manes laukia ko gero net pirmadieni jau operacija, darausi tyrimus dabar....bijau labai
Uzuojauta mamai svitinimas eina i pabaiga, liko 6 kartai jei neklistu, o manes laukia ko gero net pirmadieni jau operacija, darausi tyrimus dabar....bijau labai
QUOTE(nikola @ 2010 10 12, 09:50)
o manes laukia ko gero net pirmadieni jau operacija, darausi tyrimus dabar....bijau labai
Priminsiu naujokėms savo išbandytą patirtį.Kuo daugiau bijau , tuo geriau gaunasi.
O bijoti žmoniška.Pagerk žolelių , vaistinės turi raminančių hemopatinių tablečių, pvz Sedativ Pc.Iki pirmadienio dar daug laiko, todėl reikia save nuraminti , kad ir su vaistukais.Nes nervinis stresas išvargina ir atima daug fizinių jėgų.
Labai gražūs papuošalai.Ir kiek daug.Ir labai ryškus tobulėjimas, lyginant pirmą ir paskutinį lapą.
