QUOTE(ZoVi @ 2010 10 05, 12:58)
Ir aš tai girdėjau. O Taunytės straipsniuose skaičiau, kad gyvo vandens prie onko negalima vartoti. Tai ir pasimečiau. Gal gerb. Oželis galėtų pakomentuoti apie gyvą ir negyvą vandenuką?
Labas vakaras,
Jūsų klausimas įdomus. O atsakymo nežinau (niekada nesidomėjau gyvu-negyvu vandeniu, nebent girdėjau, kad Ilja Muromietis pasveiko išgėręs gyvojo vandens, nors išsiaiškinau, kad tas gyvasis vanduo buvo pagamintas iš žolių).
Kadangi Mr. Oželis, kaip demaskavo boružėlė, yra bemokslis, tai jis tik garsiai mąstys, kaip jam atrodo.
O atrodo elementariai - vėžinės ląstelės yra rūgščios. Visi trimituoja, kad užrūgštėjęs organizmas yra tiesus kelias į vėžį, tad ir geriam šarminį burbuliuko vandenį (berods jis ir bus tas gyvasis). Neutralizacijos reakcija.
O ne elementariai? Sveikos ląstelės mėgsta šarminę terpę. Yra toks genas p53, kuris atsakingas už ląstelių apoptozę (programuotą ląstelių mirtį - tiesiog jau genuose užprogramuota, kad kas kažkokį periodą ląstelės žūna, o naujos vėl užauga). Kai organizmas rūgštus, rūgštis neproporcingai suaktyvina tą geną, kuris pagreitina apoptozę ir tokiu būdu pagreitina sveikų ląstelių mirtį. Tai yra negerai. O kaip elgiasi vėžinės ląstelės rūgščioje terpėje? Paprastai. Vėžiniame audinyje genas p53 yra mutavęs ir nebijo rūgšties ir net neįjungia taip trokštamos vėžinių ląstelių apoptozės. Kodėl mutavęs? Na, tiesiog mutavęs, nes jei nebūtų mutacijos, nebūtų ir vėžio - mutavęs tas genas lyg užmiršta veikti ir neįjungia ląstelių periodinės mirties, tad būtent dėl to vėžinės ląstelės dar ir vadinamos nemirtingomis.
Kodėl dėstau savamokslišką teoriją apie tuos genus? O todėl, kad ne viskas yra taip paprasta. Įsivaizduokime, kad gyvuoju vandeniu pašarminame vėžines ląsteles. Terpės neutralizacija. Po to geriam dar daugiau. Viskas tampa šarminiu. Bet ar galima džiaugtis? Genas p53 mutuoja ne dėl rūgštinės vėžio terpės - visų pirma mutuoja genas, ląstelės nebemiršta, virsta vėžinėmis ir tik po to tas vėžys prikakoja rūgšties. Pašarminę vėžio lizdą, mes vistiek neištaisysime p53 geno mutacijos. Čia tiesiog aš taip manau. Tiesa, yra žinoma, kad kai kurios augalinės medžiagos gali ištaisyti to geno mutavimą ir vėl paleisti normalią apotozę, bet čia jau kita opera.
Ko gero, tai dar neviskas. Jūsų mylimas Ruolia (google.lt rodo krūvą jo straipsnių ar pasisakymų) visada per paskaitas pabrėžia - jokios žolės negali paveikti pirminio vėžio, nes vėžio ląstelės yra apaugusios fibrino kokonu ir nieko ten neįleidžia. Paklausiau kartą per paskaitą - o tada kodėl negalima gerti kviečių želmenų sulčių? Juk jos nepateks pas vėžį. Dar klausiu - o kaip patenka chemoterapiniai vaistai į vėžį, jei žolės nepatenka? Atsakymas buvo panašus į mano mėgstamą dainą - mažas esiiii ir suprasti nieko neeeegaliiii...
Kiek leidžia mano beraštė galva suvokti, galutinis atsakymas būtų toks - galima ir verta gerti šarminį burbuliuko vandenį. Manau, nors kaip ten Ruolia ir besakytų, neigiami OH- jonai pateks į vėžio židinį. Neutralizuos rūgštingumą. Reiktų manyti, kad, jei vėžinės ląstelės tarpsta rūgštinėje terpėje, joms šarminėje aplinkoje nebus labai gerai, nors ir mutuoto geno p53 nesutaisys. Bet kokiu atveju šarminiu vandeniu pagerinsime sveikų ląstelių gyvenimą, gal jos sugebės stipriau kovoti su mutantais? Pabrėžiu, tai Oželio mintys. Draugas turi aparatą, sakė, kad yra instrukcija (bet užkišęs kažkur), tai gal ten kas nors parašyta tuo klausimu.
Sakiau, kad Oželis yra grafomanas - tik paprašyk vieno sakinio, tai puslapį parašys. Kaip ten dar sako - davė pirštą palaižyt, o ranką nukando. Taigis, gero gyvybės vandenėlio gėrimo.
