Šiandien testavau

QUOTE(Kalpana @ 2010 09 09, 08:03)

Agonist The InfidelsPirma mintis, uostant kvapą, - kvepia miško paklote - samanom, nukritusiais yrančiais lapais, drėgna žeme. Tokį kvapą galima pajusti vaikščiojant miške rudenį ir pasilenkus išrauti grybą, prigludus prie seno apkerpėjusio medžio kamieno.
Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių , o nosis klaidžioja tarp bergamotės, juodojo serbento, levandos. Vėliau - pačiulė ir dar kartą pačiulė. Kvepalų aprašyme nurodyta, kad sudėtyje yra kumino, bet mano nosis neišskiria to specifinio prieskoninio kumino. Šis yra gerai „įvyniotas“ į likusius komponentus.
Kvapas tamsus, sunkus, gilus. Labiau tinkantis vyrams. Ne iš tų, kuriuos norėtųsi dėvėti kasdien.
Stiprus - užteko mažu kiekiu patepti odą, kad sklistų aplink, įsigertų į drabužius. Laikosi ilgai.
Buteliukas nėra labai įspūdingas, tačiau patrauklaus dizaino. Netgi nesinorėtų tokio laikyti nukišus į tamsų spintelės stalčių. Jis prašytųsi padedamas kur nors  lentynoje tarp vazelių ar mažų skulptūrėlių. Kaina irgi atitinkamai didelė (kaip meno kūrinio)

Cituoju šią žinutę, nes pati dabar testuoju. Su kai kuriom mintim sutinku, kai kurioms noriu paprieštarauti (subjektyviai, tik "iš savo varpinės"). Pirmas įspūdis - lengvi, turintys drėgno seno miško kvapo. Vėliau kvapas apšyla, darosi jaukesnis, skleidžiasi bergamotė su trupučiu užuominos į lavandą, kažkur lyg pasivaidena kuminas (galvos dėt negaliu). J.serbento neužuodžiu, nebent tai ne uogų kvapas (nepernešu uogų kvapo jokiam pavidale: pačiose uogose, uogienėse, gėrimuose, saldainiuose ar dar kur). O bazėj pasimetus - nesu gera žinovė todėl nė vieno kvapo negaliu išskirt, gal švelni ambra ar pačiulis. Man kvapas tikrai gilus, gal ir tamsus, bet ta tamsa nėra bauginanti. Gal greičiau mistiška. Bet sunkiu aš nepavadinčiau. T.p. sutinku, kad nekasdieniškas kvapas.

Savo didžiulei nuostabai mažiau nei per savaitę gavau siuntinį iš Italijos (esu sužavėta pristačiusios kurjerių tarnybos šaunumu ir paslaugumu, bet ne apie tai )

Lorenzo Villoresi Yerbamate

Top notes are citruses, tea, mint, tarragon, brazilian rosewood and ylang-ylang; middle notes are lavender and green notes; base notes are galbanum, french labdanum, oakmoss, patchouli, vetiver and spices.


Gražiai žalias, bet nepiktas. Iš tokio prieskoninių žolelių natomis gausaus kvepalo tikėtis galima visko - ir aštrumo, ir per daug išreikšto tinkamumo vyriškajai lyčiai, ir per didelio žalumo. Mano nosiai - labai jaukus ir švelniai saldus su polinkiu į "valgomus" žalėsis. Pritariu Mon jau išsakytai nuomonei, kad turi saldainiškumo. Tik tokio dėl manęs gali turėti ir dar daugiau. Ne man vienai atrodo, kad kvepalai gan gurmaniški - vyras irgi sakė, kad kažkuo konditeriniu kvepia.

Prasideda žaliai ir kiek rūgščiau (kažkodėl man labai primena gerai prinokusį kivi vaisių, ypač kivi žele), baigiasi švelniu rūgščiasaldžiu sultingu žalumu. Nuostabus kvapas, turbūt labiau vasarai, gaivus, gerai laikosi, tačiau toks iš gaubiančių, šleifingas. Nešaltas, nejaučiu nei mėtų, nei levandų, apskritai natos gan sulietos, kvapas kinta labai nežymiai.

Įsimylėjau juos iš karto. Tiesa, gavau ne visai tai ko tikėjausi (nei matės, nei arbatos), bet nudžiugau tuo, kad nieko panašaus savo kvepalyne neturiu. Kitaip žalias nei dauguma uostų žalėsių.

Dar pamėginau (bet ne itin dėmesingai) iš mėginuko vienu purkštelėjimu Piper Nigrum (Lorenzo Villoresi). Viršutinės natos sukėlė asociaciją su dantų pasta, stipria, mėtine, šaldančia. Ir taip uosčiau, ir kitaip - teliko konstatuoti, kad jei ryte negali nubusti ir vaikštai snūduriuodama, mėtiniu šalčiu prikeltų greitai. Nuvėsus joms - stomatologo kabinetas. Piktokas ir mano nosiai gan mediciniškas kvapas (matyt gvazdikėliai). Neatmečiau, bet už pirmąjį patiko mažiau (tiesiog originalumo jam trūksta - piktų prieskoniškų kvepalų esu uosčiusi ir daugiau). Turėčiau - naudočiau. Bet neįrašiau į būtinai norimų sąrašą.

Tarpusavy man tie abu kvepalai visai nepanašūs, nebent "elgsena" - viršutinės natos ryškesnės, širdyje sustoja ir beveik nebekinta. Jeigu pirmąjį skirčiau jaunesnei, tai antrąjį - brandesnei, rimtesnei moteriai. Pati mielai siekčiau Piper nigrum ne itin gerai nuotaikai pragiedrinti, dėmesiui sukoncentruoti. Tiesiog ryja dėmesį - su tokiais nepamirščiau, kad esu pasikvėpinusi piktai priekoniškai ir pipiriškai . Tiktų ir vyriškiui. Kai tuo tarpu Yerbamate sakyčiau išskirtinai moteriškas aromatas...

nepriminė pirmos Piper Nigrum natos vietnamietiško balzamo-žvaigždutės?

man tai net labai...

Ne, man dantų pastą priminė Bet daugiau užsipylus visko gali būti - jau pakankamai apsiuosčiusi buvau, kai mėginau

Rusma, kaip smagu, kad taip greit gavai ir dar smagiau, kad tikrai patiko, nes man siek tiek neramu buvo, kad nepatiks labai labai lauskiu atsiliepimu apie Alamut

ir ko gi nerimauti - būčiau pardavusi už pusę kainos . Pažadėtą atomiką tikrai gausi, daugiau nepilstysiu, suvartosiu. Beje, pasigailėjau, tik kad kibiro neėmiau. Kam daviau pauostyti - labai visiems patiko. Testuoju dabar jau ketvirtą LV, tikrai nuoširdžiai žaviuosi. Kaina ir kokybė man juose vienas kitam neprieštarauja.

Vienintelis dalykas, dėl kurio susimąsčiau - pirmosios natos labai keistai visai neatspindi tolesnės kvapo dinamikos - taip pasikeičia, kad kaip dvejus skirtingus kvepalus būčiau pavartojus. Ir šuolis velniškai staigus. Nenusipirkčiau pauosčius nuo bloterio, bet nusipirkčiau pralaukus širdies natų. Pradinės natos dažnai keistai aštrios.

Dilmun Lorenzo Villoresi
Top notes are citruses, orange blossom, rose, jasmine, green notes and neroli; middle notes are petit grain, bay leaf, opoponax and incense; base notes are peru balsam, floral notes, cedar, sandalwood and vanilla.

Ir iš kur tos tokios iš kojų verčiančios gėliškos svaigybės - saldybės . Jau galvojau gal drožt praustis. Atrodo ir žalumos, ir prieskoninių natų gausa, o čia - salduma, kad net akis graužia. Bet pakito - atsiskleidė fantastiškais apelsinžiedžiais, neroli su aiškia žaluma, kvapas sušilo ir tapo labai panašus į SL Fleurs d'Oranger, tik vos saldus ir daug įdomiau žalesnis. Ne žolės, o citrusinių lapų tas žalumas. Svaigau visą vakarą - kuo toliau, tuo gražiau ryškėjo kvapo turtingumas, iš ryškaus floral virto gražuoliu oriental. Tikrai rekomenduoju pauostyti SL apelsinžiedžių gerbėjoms. Jeigu mane šiuo metu kas pastatytų prieš pasirinkimą SL ar LV, net minutei nesudvejočiau. Žodžiu, šituos aš mielai įsigyčiau, tik prieš tai reikėtų suvartoti SL Fleurs d'Oranger.

Alamut Lorenzo Villoresi


Top notes incorporate osmanthus, rose, jasmine, rosewood and exotic flowers. Heart encompasses daffodil, tuberose, ylang ylang, orange blossom, labdanum and amber, while base includes amber, musk, sandalwood, patchouli, benzoin, leather and powdery notes.


Ką jau čia ir bepasakyti - laba diena, pirmas nevykėlis. Jausmas kaip kas būtų apipylęs vyrišku odekalonu. Tikrai ne pasakų šalyje pasijutau nuo jų pirmųjų natų. Aštrus, aiškiai išreikštai animalistinis, stipriai vakarinis, truputį sakyčiau į 1980-90m. kūrybą truktelėtas... Reikėjo palaukti, kol išryškėjo kas čia prie ko - išsiskyrė ryški odos nata. Jaučiasi, kad tarp natų (kvapo prasme) yra komponentų, kurių pavadinimai gana sunkiai tariami ir dažnai sutinkami chemijos vadovėliuose (t.y. man jame užkvipo sintetika su visais benzoinais, terpentinais ir panašiais kitais -inais). Gėlių mažai, vos fone, mediena lenda, bet tokia tarsi dažyta ar lakuota. Kvepalai tikrai kokybiški, keisti ir tuo įdomūs, net neabejoju, kad sulauktų didelio gerbėjų rato, tik tikrai ne mano skonio. Nesaldūs, nesunkūs, animalistiniai, medieniniai ir chemiški. Gan originalūs (arba gal man tiesiog sunku su kuo nors palyginti, nes oda turtingų kvepalų ne taip daug ir esu uosčiusi)...

Thierry Mugler A Men Pure Coffee
ir
Bond no 9 New Haarlem

paskutiniu metu mane patraukė ant kavos patikslinimui - kavos aš negeriu, tiksliau geriu kokį kartą į ketvirtį. tai vienas iš tų dalykų, kurie man patinka, bet jiems nejaučiu jokio poreikio. t.y. gali būti, gali ir nebūti. kvepaluose kavos iki šiol irgi neieškojau, kažkaip nereikėjo. dabar prisireikė

bandau abejus iš mėginėlių. Mugler'io kavą kažkada esu jau uosčius, bet matyt labai seniai, nes neužsifiksavę niekas. Bond no 9 kvepalai iki šiol man atrodė tokie .... daug šlamančių kainuojantys žaisliukai (na, buteliukai man jų tokie nerimti atrodo ) bet parekomendavus Kazarnienei (ačiū jai), suspėjau bedarant mainus kitam forume užsiprašyti mėginėlio

Mugler'iai pristatomi kaip vyriški, Bond'iniai - kaip unisex. mano nosiai, Muglerio kava žymiai moteriškesnė. užsilašinus iš mėginėlio pirmą sekundę spėjau pagalvot, kad sumaišiau mėginukus bet... tuoj pat išlindo kavos natos. kvapas švelnus, minkštas. toks velvetinis-šokoladinis ne dėl to, kad kvepėtų šokoladu, bet dėl savo švelnumo. kaip beveik negerianti kavos, tai nelabai aš skirių kavos rūšis. sakant paprastai, Mugler kava būtų laabai saldi, su prie jos patiekiama pieniško šokolado plytele. man gan smarkiai dar jaučiasi muskusas šiuose kvepaluose, jis gal irgi prisideda prie to minkštumo įspūdžio sukūrimo. nors ir apie skirtingus dalykus, bet Pure Coffee, ypač bazinėse natose, turi panašumo su Mugler'io Pure Malt (vyras šiandien pareiškė, kad pastaruosiu ir išgert galėtų, tokie jam skanūs )

uostant Bond'us įspūdis nuo pat pirmų sekundžių buvo, kad jie visai visai kitokie. pati pradžia - aštriai žolelinė, neužilgo atsiranda kava - totaliai juoda ir nesaldi, tokia net deginta-kepinta. gan ryški levandų nata. bendras įspūdis - juoda stipri kava + levandos+šlakelis (nedidelis) vanilės.

bendras įspūdis apie abejus labai netgi teigiamas. tikrai verta išbandyti. ypač tiems, kuriuos kaip ir mane, patraukė ant kavos

Ir dar vienas Lorenzo Villoresi gražus kūrinys - Incensi
Natos: green notes, resins, galbanum, apple, lemon and bergamot in its top. A heart is created of flowers and spices: cinnamon, ginger, mimose, pepper and labdanum, whereas base notes introduce resins and woody accords: benzoin, incense, myrrh, styrax, tolu balm, opopponax and sandalwood

Šalti smilkalai, pradžia kiek aštresnė, bet šių iš visų jau pabandytų LV kvepalų mažiausiai šuoliškai pereina į šaltą medieniškai smilkališką širdį.

Iš kartos susiasocijuoja su šaltais senoviniais pastatais - bažnyčios ar senoviškos mokyklos storais, masyviais mediniais suolais. Primena vos vos Etro Messe de Minuit, ryški mira ir smilkališkumas, ta pati pakili bažnytinė nuotaika, tik vietoje šilumos persmelkia šaltis. Kitas vaizdinys kvapui kintant priartina prie smalingos ir drėgnos pušies medienos miške pauostymo. Kadangi aš mielai kvėpinuosi Messe de Minuit ir nesijaučiu nuo to prastai, šitie man taip pat labai prie širdies. Nors tikrai esu linkusi manyti, kad bus kas ir ašarą nuo jų brauks, ir pridususia nevėdinta medine skrynia apšauks .

Prieskoniai neįkyrūs, bet jaučiami. Vaisių neišskiriu (matyt jie sukuria šaltumo ir gaivumo pojūtį, bet į viršų neišlenda). Man dominuoja mira, smilkalai, dervos ir mediena, bet kvapas artimas natūralios aplinkos, pažįstamiems kvapams (ir tai man daro šį kūrinį dar patrauklesnį).

aš apie Incensi va ką užsirašius:

smilkalai, bet ne bažnytiniai.švelnūs, žoleliniai, sausi, papipirinti, kampariniai. kažkiek nusaldėja, l.greitai lieka tik mėtinis saldus pėdsakas.

paskaičius rusmos aprašymus, pagalvojau, kad aš Lorenzo Villoresi būsiu tiesiog nurašius ir gal neįvertinus kažkokie blankoki tie trys bandyti kvapai man susirodė.

Nustebinai - apie Bond'us mano nuomonė tokia pati buvo - niekad aš jų netestavau, bet atrodė visai nepatrauklūs dėl tos pačios priežasties, kurią ir parašei... Po tokio aprašymo šiuos visai norėčiau pauostyti. Juolab, jei nesaldi ir dar su levanda . Savosios kavos aš dar patyliukais irgi ieškau - Jo Malone dažniau pavartojus ir man tokia kremiškai bulkutinė. Būtų fantastiška rasti juodos ir piktos, tokios, kokią geriu
Papildyta:

Oi ne, man nesaldėjo. Blogiausiai kuo tai galima įvardinti - pelėsio kvapo užuomina randasi.

Aš daug ką esu nurašiusi nepurškiam pavidale ir vos vos teptelėjus. Tiesiog nepakankamai atsikleidžia kai kurie kvepalai, jeigu jų normos nepataikau . Pvz paskaitau ką esu parašiusi apie Etro Etra - iš mėginuko ir iš purškiamo atomiko kaip diena ir naktis skyrėsi. Iš mėginuko galima sakyti nesuuodžiau beveik nieko...

O, pataikiau į temą - irgi ieškojau kavos ir šiandien netikėtai aplankė nušvitimas, kokia kava man geriausiai tinka (čia gal nesąmonę pasakysiu, bet kiekviena oda juk savaip durniuoja) - ogi Kyoto Visai nelogiškai elgiausi su jais - pabandžius ant rankos visai nepatiko ir nesigilinau, paskui nuo popieriuko baisiai užsimaniau, įsigijau atomiką, tada nutariau, kad nelabai aš jų užuodžiu, ir dalį atomiko perleidau. O šiandien uostau ant rankos - taigi labai labai silpnai ir gražiai išlenda kavutė, ką man ir reikėjo surasti (neaišku, kodėl anksčiau jos ten neradau). Jo Malone kava man per daug gremėzdiška , L'Or de Torrente visai jos neradau, o Trussardi Inside iškart atmečiau kaip saldėsį. Daugiau ieškot kavos tingiu