Na štai, grįžome iš ligoninės. Sekėsi visai neblogai. Žinoma, nervų nemažai abiems kainavo, nes vaikas su daktarais nedraugauja

, bet iš esmės esu patenkinta, kad prisiruošėme ir nuvažiavome išsitirti. Laimei, EEG jokių pakitimų ir epilepsijos nėra. Kolkas. Toliau reikia stebėti. Šiaip daktarai labai optimistiškai nuteikė, kad vaikas labai ypatingas ir visus savo elgesio "pričiūdus" ir dar nekalbėjimą turėtų liaudiškai kalbant "išaugti". Nu jis toks tipo ir autistas, ir ne autistas

. Vienžo, tuo atžvilgiu nieko naujo man nepasakė. Gal tik dar kartelį kažkiek širdį paglostė ir viltingai nuteikė. Tuos traukuliukus, kuriuos matome, reikia sekti, fiksuoti ir net pafilmuoti, jei pavyktų. Įrašė į eilę magnetiniam rezonansui.
Tikiuosi, grįžom sveiki ir be roto/noro ar dar kitokio plauko viruso, nes naktį jis bandė vemti, o grįžus namo dar ir nusividuriavo

Pilnai tikiu, kad visko gali būti, nes palatoje buvo 3 metukų berniukas, su kuriuo pastoviai "grindis šluostė" pirštus laižė (labai pastaruoju laiku suaktyvėjo pirštų buvimas burnoj), rankas ploviau gal 30 kartų per dieną

Palatoje pastoviai buvo nepasidalinimas žaislais, nors kartais visai neblogai apsitrindavo ir kartu žaisdavo. Pastebėjau, kad tas vaikis kaimynas daugiau pykčio turi, mušasi ir rėžia garsiai "neduošiu mašinytės", o maniškis toks gerietis (aišku, visoms mamosm savas vaikas pats geriausias

), ne nu bet iš tikrųjų kiekevienam tai krenta į akis, kad jis nemoka "duoti atgal". Tik išmoko vaiką erzinti, bet ne pykčiu, o juoku: pvz. ko nors neduoda ir juokiasi - jam tai lyg koks žaidimas.
Darė dar EKG, akių dugną žiūrėjo (labai sunkiai, nes baisiai klykė), logopedė pabandė pažaisti, nes kažkaip auros nesutapo su ja (atvirai pasakius, man ji kažkokia keista pasirodė) ir dar kinezioterapeutė apžiūrėjo ir pakonsultavo, va ji tai man visai patiko, davė nemažai naudingų patarimų.