
Tik va man liūdna, kad kai ateinu jo pasiimti - jis nerodo jokio džiaugsmo



Paskui atbėgo visi vaikai - rengiasi į lauką po vakarienės. maniškis, žinoma, nemoka, bet ir jokios iniciatyvos mėgdžioti vaikus. Nu kažkoks buvo labai liūdnas...
Šiaip ne taip apsirengėme ir jau neblogos nuotaikos nuėjome į mašiną. Planavau nuvažiuoti čia:
http://www.artmusict...c-kauno-skyriu/
Rupūs miltai...
Nuvažiavome per kamščius iki centro, susimokėjau už parkingo valandą...Ir NEGALĖJAU savo vaiko iškrapštyti iš mašinos. NE ir viskas. Raitėsi, maivėsi, klykė. Galiausiai "susikalbėjau", kad nenori, nes atsakė "nenori" ir "namo". Na, ir padariau didžiulę klaidą, kad nevažiavau namo, o į senamiesti pasivaikščioti...
Vadinasi, "gražiai" pasivaikščiojome...Su pagriuvinėjimais, pabėgimais ir pan. šiaip ne taip atgal įviliojau į mašiną. Mašinoje posmelį nužliumbiau iš nevilties...
O štai namie nuotaika buvo superinė.
Išvada - jis buvo tiesiog pervargęs. Belieka mums tik pasvajoti apie meno terapijos centrus, jei eisime į darželį.
Pavakarieniavome, padarėme "puku puku" ir be jokio prašymo vaikas man padarė "caca", apkabino ir pabučiavo



Susidėjo į savo lovą kokia 12 knygų


Viltis po truputį grįžta...

Atsiprašau, kad gal per daug išisplėčiau
