Mūsų gyvenimo jūra

Šviesu kaip dieną. Gera kaip niekad. Ramu kaip visada su tavimi.
... Jūra. Seniai matyta toji audringai rami jūra. Kaip ir žmogaus gyvenimas – ramiai audringas, suteikiantis kitiems tiek džiaugsmo, kartais ir išspaudžiantis ne vieną ašarą. Jūra. Ji – meilė, viltis, neapykanta... Kiek joje nuskandinta norų, kiek jausmų ir vilčių. Kiek jai patikėta paslapčių, kiek iš jos trokšta ir laukta. Kokia ji buvusi aistringa, nyki, audringa ir tyli. Jūra. Tai kažkas mistinio, neįsivaizduojamo, akimi neaprėpiamo.
... Po kojomis šnara kopų smėlis, basos kojos mėgaujasi laisve. Mintys užvaldžiusios visą kūną, su kiekvienu judesiu įkvėpiamas vis naujas gyvenimo etapas. Gera. Kaip visada su tavimi. Mano ranka jau seniai paskendusi tavo delne, mano akys vis gaudo tavo žvilgsnį. Nemačiomis, nejučia. Jūra rami. Kaip ir mūsų gyvenimas. Šią akimirką, dabar. Gera mums jos glėbyje, prie jos kojų. Mažos bangelės vis atsimuša į smėlį, nusinešdamos mūsų pėdų žymes. Einame ir mums gera. Gera.
Kaip mažas vaikas ištraukiu savo ranką iš tavo delno. Tam, kad ant pajūrio smėlio, ant to smėlio, kuris bet kurią akimirką gali virsti smiltelėmis, paskęsiančiomis jūros dugne, rašyčiau, kaip tas kuklus pirmokas, rašęs pirmą žodį, tau. MYLIU. Ant jūros pakrantės sučeža smėlis. MYLIU. Atkartoja jūra. MYLIU. Matai tai mano akyse, kurios jau nebebėga nuo tavo skvarbaus žvilgsnio, kurios žvilgsniu įbrenda į tave. Mano šypsena ištirpdo visus ledus, tavo žvilgsnis priverčia mano širdį plakti vis garsiau ir garsiau. Ne, tu to negirdi, tai girdi tik jūra. Ir aš. Tik jūra mato, kaip krenta vienas po kito nuo mūsų kūnų rūbai, kai mūsų kūnai atsiduoda gamtos traukai. Kūnai ima alsuoti vienu ritmu, širdys plaka vienu ritmu, vienu ritmu su jūra mes pasiduodame aistrai. Paskendę vienas kitame, iki širdies gelmių sujaudinę vienas kitą ir beprotiškai mylėdami vienas kitą mes pasiduodam jūrai. Ji skalauja mūsų kūnus, ji tarsi mus bučiuoja, bet mes to nejaučiame. Mes jaučiame vienas kitą. Ir tai yra VISKAS.
Jūra rami. Mes einame pajūriu. Smėlis vėl ir vėl nešamas į gelmes. Ant jūros kranto žodžio MYLIU nebėra. Jį nusinešė jūra. Nusinešė į tavo širdį, į visą tave. Kartu su manimi.
Šviesu kaip dieną. Gera kaip niekad. Ramu kaip visada su tavimi.

Kaip faina... taip šilta ir jauku paliko perskaičius...

ECH, TA JŪRA... Gražu...

Kaip miela....

Ech..........
Šilta ir gera beskaitant

Jūra priglaudė jausmus, jei naktį sėdėsit tyliai tyliai kopose, išgirsit pasakojant nuostabią meilės istoriją, ar tik ne jūsų

Ech ta jūra kopos,smėlis kaip miela širdžiai

Ilgai galvojau, ka Tau parasyt... vistiek zinau, kad zodziais visko nepasakysiu. net veiksmais nesugebesiu parodyti to, ka Tau jauciu...
Tu atsiradai tarsi is niekur... pacia netikeciausia mano gyvenimo akimirka... tada, kai jau nesitikejau nieko...
Atsimenu, sakei - tekek uz manes... viespatie.. kokie juokingi tada man pasirode Tavo zodziai (suprask - tik trys dienos pazinties!).. sakei, gyvenimas yra grazus... as netikejau. Juk kaip tik tada buvau pavargusi nuo nepuoselejamos meiles. Bet Tu... Tu tarsi palaistei mano nuvytusius ziedlapius savo asaromis, parodei zydra dangu ir balta balandi jame.. Tu atgaivinai mane naujam gyvenimui...
----------------------
Si ryta pabudau nuo tavo dovanotu baltuju roziu kvapo... Is laimes net pamirsau, kad siandien - du menesiai kaip mes vede... ir desimt menesiu, kaip mes draugai... geriausi draugai...
Tik tavo deka dabar SAVO vaikams MES papasakosime pacia graziausia pasaka - musu meiles istorija!... Aciu tau, mano gyvenime...

[quote=Kida,2006 04 22, 21:24]
Kaip grazu...

Ir aš noriu prie jūros , tik ar ten bus jis

GRaziai parasyta Tikrai jura paliecia kazka giliai giliai viduj, priminei man ta jausma...