Ar jau ruošiatės gimsiančio vaikelio maitinimui?

Miela Nojura,
Sakoma, jog “gera pradžia – pusė darbo“, arba „gerai pradėsi – paskui vargo neturėsi“... Jūsų pradžia, matyt, nebuvo labai gera, kad lauktas džiaugsmelis atnešė ir „vargelį“ ... Beje, Jūsų pasakojimas apie pačią pradžią labai šykštus. Tik trys sakinukai:
Tad man belieka spėlioti, prisimenant (iš praktikos ir teoriškai) galimas žindymo pradžios nesėkmes. (1) gal buvo vėlesniam laikui, net kelioms valandoms, atidėtas pirmasis kūdikio glaudimas prie krūties (tai daryti reikia jau ant gimdymo lovos)? O per tą laiką (2) mažiukas//naujagimis gal būt gavo laikyti čiulptuką burnoje ar net (3) buvo girdomas kažkuo (saldintu vandeniu „gliukoze“ ar net mišiniu) iš buteliuko per čiulptuką? Tie skysčiai gali nuslopinti mažylio apetitą, o čiulptuko laikymas burnoje – pripratinti/išmokyti jį čiulpti ir tada jis nebemoka gerai priglusti prie krūties, ją plačiai apžiodamas, o „tik liežuviu baksnojo spenelį“, tarsi tai būtų čiulptuko galiukas. Be to, pripratintas gerti iš buteliuko laisvai bėgantį skystį, kūdikis ir prigludęs prie krūties nesistengia pats dirbti žįsdamas, o pasyviai laukia, kol pienas pats bėgs jam į burną, todėl:
Gal (4) ir grįžus namo, dėdavote sūneliui į burną čiulptuką, todėl ir iki šiol jis prie krūties elgiasi kaip gerai žįsti nemokantis tinginiukas: Gali ir taip atsitikti, jeigu pripratęs čiulpti čiulptuką, kūdikis ir glausdamasis prie krūties apžioja tik spenelį. Tuomet jo burnoje lieka daug tuščios vietos, kurioje yra oras, ir kūdikis kartu su kiekvienu pieno gurkšniu nuryja ir oro. Dėl to oro, susikaupusio skrandyje, gali atsitikti atpylinėjimai, arba, patekęs tolyn, ten savo didėjančiais burbulais spausdamas į žarnos sieneles, oras/dujos sukelia pilvo skausmus – dieglius. 10 parų dar tik pati pradžia žindymo kelyje, kuris, pagal gamtą ir Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rekomendacijas, turėtų tęstis ir antrais metais ar net dar ilgiau. Todėl verta pasistengti...
Nebeduokite čiulptuko, negirdykite iš buteliuko. Glauskite kūdikį prie savęs kuo arčiau visu kūneliu, stebėkite kad jis kuo plačiau apžiotų ne tik spenelį bet ir aplink jį esantį tamsesnįjį laukelį; jeigu jam tai nepavyks padaryti pačiam, padėkite savo ranka „pasmailindama“ krūtį ir net pirštais įstumdama vaikui į burną. Dieną žindykite visada, kai kūdikis panorės, darykite tai dažnai ir ilgai – taip skatinama pieno gamyba, o kūdikis mokosi ir pripranta gerai žįsti. Miegokite kartu, nes tuomet ir žindyti lengviausia, o naktinis žindymas ypatingai skatina naujo pieno gamybą krūtyse.. Vyro, kiek jis galės, prašykite ne mišinius pirkti, o padėti nuveikti kitus buities darbus. Atminkite, kūdikio žindymas – pagrindinis, privalomas, mamos „etatas“, kuriam nėra pavaduotojų. Tai ne mano, o tūkstantmečius puoselėta Gamtos išmonė.
Sėkmės!

Labai dėkui už atsakymą ir padrąsinimą Bandom valgyti toliau.

Vaikas priešpienio paragavo jau gimdykloj ant stalo, bet ir tada jam sunkokai sekėsi - bent jau man taip pasirodė. Akušerė sakė, kad čia gali būti dėl medikamentų, nes gimdžiau su skatinimu, o paskui, kai niekas ten normaliai neatsidarinėjo, tai dar ir su epidūru. Čiulptuko nedaviau, o kai teta bandė jam įkišti atnešusi į palatą, tai vaikas tik užpyko ir klykt pradėjo Ir dabar jei kas bando aiškint, kad reikia "soskės" sakau, kad neima ir taškas. Su buteliuku jam irgi sunkiai - nors gal ir gerai - kai tą mišinuką maitinom, tai per didžiausius vargus.
Kas dėl apžiojimo, tai kiek ligoninėj akušerės žiūrėjo, sakė kad viskas gerai. Būna, kad apsižioja tik spenelį, bet tada pats paleidžia - matyt nieko nesižinda jam šitaip.

Žodžiu, pasiduot nesiruošiu. Tiesiog ta vaikų daktarė kuriam laikui mane taip supainiojo

Dar pastebėjau, kad kol buvom ligoninėj, tai vaikas ramesnis ramesnis buvo. Gal mane grįžimas namo jau su mažiuku taip išderino...

O gal ligoninėj tiesiog visas dėmesys ir laikas mažiukui buvo? Namie gal per daug buitiniams dalykams skiriate dėmesio? Atidėkit juos į šalį, keliaukit su mažiuku lovon ir voliokitės pusplikiai po kaldra

Išmokti žįsti mažiams irgi reikia. Su maniške viskas buvo kaip ir tvarkoj, bet ir tai gerą pusę mėnesio užtruko, kol išmoko normaliai žįsti. O gal tiesiog vaikas su visa burna per tą laiką ūgtelėjo, nežinau

Labas vakaras.
Man reikia patarimo...
Gal papasakosiu viską smulkiau ir iš pradžių. Gruodį į mūsų šeimą atkeliavo naujas šeimos narys. Ūgis - 51cm, svoris - 3,560kg. Už savaitėlės mūsų džiaugsmui sukaks penki mėnesiai. Keturių mėnėsių duomenys - ūgis 69cm, 8,200kg.. Valgom tik mamos pienelį. Kai buvo 4mėn. 1sav. mažiukui išdygo pirmasis dantukas, užvakar išdygo antrasisis
Taigi mano klausimas: ar sudygę dantukai nereiškia, kad jau vaikelis pasiruošęs imti ragauti kietesnio maisto? Šiuo metu jis valgo N kartų per dieną ir naktį.. Kas valandą, o tai ir pusvalandį.. Galbūt čia eilinė pieno krizė, bet man būtų ramiau pasikonsultavus su labiau išmanančiais ar patirties šiame klausime turinčiais..

Ir dar, mano draugė mane vis ragina pirmus tris lašus pieno "nusimelžti". Atseit dėl susikaupusių bakterijų, tačiau nieko panašaus neradau (arba neatidžiai ieškojau ) Jūsų knygoje "Nepakeičiamas kaip motinos meilė".

Ir paskutinis klausimas Ar gali atsirasti mastitas jei žindyvė peršala arba vėjas perpučia krutinę? (šito knygoje taip pat neradau...)

Iš anksto dėkoju už atsakymus
Gero vakaro.

Ruosiuosi psichologiskai ir skaitydama literatura - Jusu knyga taip pat jau skaitineju.
Tik nzn kaip seksis su aplinkiniu poziuriu kovoti. jau ir dabar labai garsiai nesigiriu, jog mintyse c- maitinimas iki metu, nes sugeba pasisaipyti, jog priklauso nuo mamos, o ji mane vos savaite temaitino.
Tad ruosiuosi tikrai moraliskai

Miela Valaura,

Jūsų naujasis šeimos narys auga tikrai puikiai

Jo jau išdygę pirmieji dantukai yra vienas iš matomų kūdikio pasiruošimo pradėti valgyti ir tiršto maisto požymių. Antrasis kriterijus yra kūdikio mokėjimas savarankiškai (neprilaikant ir be atramos) sėdėti. Trečiasis – burnos pasiruošimas: kūdikis nebestumia liežuviu lauk iš burnos į ją dedamo tiršto maisto. Nors dauguma kūdikių tokią psichomotorinę brandą pasiekia būdami šešių mėnesių ir todėl Pasaulinė Sveikatos Organizacija rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti nuo tokio amžiaus, tačiau visus šiuos požymius pastebėjus anksčiau, galima pabandyti ir maitinimą košėmis pradėti jaunesniam kūdikiui, arba atvirkščiai, šių požymių sulaukus vėliau, atitinkamai neskubinti ir papildomo maitinimo pradžios.

Krūtų švara žindymo laikotarpiu yra ypatingai svarbi. Todėl reikėtų kasdien jas prausti, geriausia po dušu. Drabužiai turi būti švarūs; jeigu jie įmirksta pienu, reikėtų keisti net ir kelis kartus per dieną. Nederėtų liesti krūtis nešvariomis rankomis. Tuomet nebus progų ant krūtų odos atsirasti nepageidautinoms bakterijoms ar kitokiems ligas sukeliantiems mikroorganizmams. Taigi ir papildomos “garantijos” - kelių lašų pieno ištrėškimo prieš žindymą – nereikės.

Krūties uždegimo – mastito priežastimi paprastai būna ilgiau kaip parą užsitęsęs pieno sąstovis krūtyje. Nemalonūs pojūčiai, tarp jų ir šaltis, gali refleksiškai stabdyti pieno ištekėjimą latakėliais. Todėl peršalimų ir skersvėjų geriau vengti.

Dėkui Jums už atsakymus. Nors sūnui jau išdygo du dantukai ir jau kalas trečias bei gražiai nuryja mano jam kasdien iš šaukštelio girdomus žuvies taukus (prinešu šaukštelį prie burnytės, jis pats išsižioja ir gražiai apžiojęs išgeria pasičepsėdamas iš malonumo). Tačiau sedėti dar nemokam. Tai su primaitinimu luktelsiu, nes ir pačiai kur kas patogiau vaikiuką žindyti ir nesukti galvos apie jokias košes makalošes

Gero vakaro

Nereikia kreipti demesio i tuos aplinkinius (nors zinau, kad kartais sunku). Man visi kaip susitare kartojo, kad pieno galiu ir netureti - ne visos turi, mama irgi aiskino, kad jai pieno neuzteko, ji mane tik 1 karta i diena galedavo maitinti krutimi, kitus kartus gaudavau misinuka. Dar susiduriau su nesamoningu poziuriu, kad pieno turejimas/neturejimas priklauso nuo krutu dydzio (o as juo negaliu pasigirti... ) Zodziu, niekas netikejo, kad turesiu uztektinai pieno ir maitinsiu vaikeli

Ir klydo jie visi - pieno net per daug turiu, be galo laukiu, kada jo gamyba pagaliau susinormalizuos. Deja, vis dar sulaukiu klausimu, ar turiu pieno. Anyta pasake, kad pasispaudineciau kruti ir paziureciau, ar pieno yra, kai man uztenka pasilenkti i prieki ir pieno upes pradeda teketi

Dėl klausinėjimo, ar turi pieno, manau, čia kaip su klausinėjimu, ar dar nepagimdei

Dekui, bandau ir nusiteikti, kad reikes ignoruoti ivairius pasakimus ir mitus. Smagu, kad ir vyras su manimi, jis p[alaiko nusiteikima ilgai maitinti.

Sveiki, rdau man labai aktualia tema. Trumpai, kaip buvo su pirmagimiu: Kai gime sunus - ligonineje nemaitinau, nesiseke, speneliai buvo itraukti, o is tiesu niekas ir nesistenge pamokinti ir parodyti. Grizusi namo bandziau, kankinau ir vaikeli ir save, veliau is noro maitinti savo pienu nusitraukinedavau pienuka ir duodavai, man jis aisku palaipsiui mazejo ir viso labo tik kokius 3 menesius maitinau su primaitinimu. Dabar jau antro laukiuosi ir nenoriu to paties patirti. Gal patarsite ka daryti, skaiciau apie tuos koreguoklius speneliu. Kitos mamos sako kad tai nebeda, taciau is mano patirties tai tikrai buvo didele beda - gal is to nezinojimo ir nemokejimo

o kiek jums laiko? Koreguokliai kiek supratau, tai tik pirmame trimestre gali buti naudojami, nes veliau jau pavojinga speneliu stimuliacija.
Daugiau nesidomejau