Ar jau ruošiatės gimsiančio vaikelio maitinimui?

Pasiruošimas yra pirmiausia žinių apie žindymą kaupimas, kartu su tuo ateina ir psichologinis nusiteikimas bei pasiruošimas. Daugiau nieko neina padaryti, spec. masažų ar pan. dalykų nėra. Nebent nusipirkti liemenėlę žindymui ir įdėklų pienui sugerti. Daugiau nieko nereikia. Aišku, kūdikėlis prie šono tam reikalui būtinas

O knyga, mano supratimu, reikalinga tol, kol moteris žindo, todėl saviškės tikrai neketinu niekam perleidinėti. Ateičiai ji irgi nepamaišys, o ir ne karvę kainuoja, kad nebūtų galima nusipirkti savo naujos

`
na manau, kad ne karve. bet jei gauciau pigiau ir man neprosal, o gal ir yra mamyciu, kurioms nebereikalinga si knygele (baigesi zindymo etapas) ir butu patenkintos parduoti

o aš manau, kad knyga reikalinga ir tada, kai nežindai. Žinoma, priklauso individualiai, nuo žmogaus, jo pasaulio savivokos, tikslų, poreikių: kitas per gyvenimą vos vieną knygą perskaito, o kiti kaupia asmeninę biblioteką. Aš labai daug skaitau, kaupiu asmeninę biblioteką, atsirenku knygas, kurios, mano manymu, turi išliekamąją vertę. Manau, jog ši monografija apie žindymą yra tikrai vertinga, netgi baigus žindyti galima pasiskaityti apie pieno naudą, žindymo istoriją Lietuvoje. Bet, suprantama, kieno tai nedomina, vargu ar sudomins pasiūlymas knygą pasilikti. Gal aš per daug į ateitį žiūriu, bet mielai šią knygą paliksiu savo vaikams labai džiaugiuosi radusi savo mamos knygas apie vaikų auginimą. Jos jau pasenusio požiūrio, bet vistiek įdomios

pabandykit kreiptis čia - http://www.tevu-darz...p-motinos-meile

http://www.zindyk.lt...-uz-gera-knyga/ (K. Vitkausko komentaras mėlynom raidėm)

http://www.supermama...?...&p=40553635

Aha, saviškės irgi niekam neatiduosiu, nebent baigusi žindymą paskolinsiu. Nors knygų nemėgstu skolinti, paskui sunku priprašyt, kad grąžintų

Labai daznai matinimas krutimi yra truputi sureiksminamas.As pati maitinau iki 1,5 men savo dukryte,deje,dingo pienelis,pabaigoj jau ir liesas labai buvo.Labai del to pergyvenau,ko tik nedariau kad gryztu,bet... Na ir ka mano mergaite yra labai stiprios sveikatos,rysys tarp musu tikrai gilus,glaustomes kasdien,myluojames,kalbames...O va drauges pramaitino beveik met,vaikas pastoviai serga,yra irzlus,nervingas...O as dar tiek pergyvenau,verkiau kad rysi su vaiku prarasiu,ligos ja puls,nes nebemaitinu,prisiskaiciau literaturos ir pan ir pergyvenau,o be reikalo
Puikus tie vaikai uzauga,ne viena tokia kaip as mamyte pergyvena,lieja asaras be reikalo...nereikiaIr maitinami krutimi ie nemaitinami vaikai uzauga vienodi,viskas nuo musu tevu priklauso kaip auginsim ir auklesim

Taip sakot, nes akivaizdu, kad truksta baziniu ziniu apie maitinima krutimi. Bet tikiuosi, kad si karta bus kitaip, turite laiko iki kol gims maziukas, pasidomekit

na jau, pienelis būna toks koks turi būti ir tikrai ne per liesas pirmą leliuką matinau iki 3 mėn, nes irgi "dingo" pienas .Kodėl dingo kabutėse, todėl kad jis nedingo, o tiesiog jo žymiai sumažėjo, vadinama pieno krizė, tai tada tiesiog apsišarvuoti kantrybe reikėjo ir būtų pavykę maitinti ilgai .

Tas pats buvo ir su antru leliuku ir pienuku, tik tada jau turėjau patirties ir tiesiog ŽINOJAU, kad reikia pakentėti ir kuo dažniau mažiukę glaust prie (.), kartais net kas 10 min
Taip kad, reikia tik noro ( aišku, būna ir rimtų priežasčių dėl ko negalima maitinti ir pan. )

Na ar pigiau ar ne, bet sia knyga verta tureti savo.
As jau perskaiciau nuo iki ir kol zindysiu lelyte (o tikiuosi tai tesis kuo ilgiau) ja visada turesiu po ranka, nes joje visi atsakymai i visus iskylancius klausimus susijusius su zindymu.

Pūkuotukas14,
Jūsų patirtis yra unikali patirtis gali būti, kad jūsų lūpomis kalba užslėptas nusivylimas, kad negalėjote maitinti ilgiau juk kai norime kokio daikto, o jo negauname, dažnai sakome- tiek to, man jo ir nereikia, bus dar geresnių ir pan. Taip šneku , nes mano pačios pirma žindymo patirtis buvo labai skaudi, skausminga: tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tuo metu kai dingo pienas ir aš taip save raminau, kad vistiek mano vaikas auga sveikas, gražus ir protingas. Taip ir yra- auga nuostabi nuostabiausia mergytė tačiau aš nežinau, kas būtų, jeigu būčiau ją žindžiusi toliau.....to ir nesužinosiu..... tačiau antrąkart nutariau nepasiduoti- kaip matau, jūs esate vėl negalvokite taip, kad maitinimas krūtimi sureikšminamas, kad tai nėra svarbu, kad jei nežindysite, vistiek viskas bus gerai...galvokite pozityviai. Galvoti pozityviai- reiškia užprogramuoti save sėkmei tikrai nepamokslauju, o pasakoju, ką pati išgyvenau, nes situacijos panašios...dabar maitinu savo mažiuką ir nėra nė minties kruopelės, kad pieno nebus, kad sumažės ir pan.... Turėjau sunkumų ir šį kartą (mano sunki liga, didelės vaistų dozės, rentgenai, galų gale paskaitos, tarpkurių grįžtu namo tik tam, kad per 10 minučių duočiau savo sūneliui vertingiausią, ką turiu bet paryškintas žodis TIK TAM čia netenka prasmės, nes tainėra tikšiaip sau kažkas, o tai yra kažkas nepaprasto- MAMOS PIENAS

tokie palyginimai: kaimynės vaikas serga, mano sveikas ir atvirkščiai, mano galva, nieko gero neduoda tai tėra tik trumpalaikis savęs nuraminimas. Remkimės tyrimais, įrodymasi. Jiegu krūtimi maitintas kūdikis serga, neaišku kiek dar daugiau jis būtų sirgęs, jeigu būtų maitintas mišiniais. Pavz., mano praktikoje buvo atvejis: mama atvyko su vaikeliu, kuriam CP (cerebrinis paralyžius), silpnutis vaikiukas..mama kurį laiką maitino krūtimi, vėliau pieno ėmėm mažėti, pradėjo mišinius ir vos pradėjus jais maitinti- ėmė berti, smarkiai, šlapiuojančiai gydytoja (gerai, kad protinga pasitaikė), patarė mamai suaktyvinti savo pieno gamybą (dar nebuvo pasibaigęs visiškai), nes akivizdu, kad tik pradėjus mišinius, prasidėjo bėrimai.... sutikau tą mamą po 3 mėn, toliau sėkmingai maitino krūtimi, jokios alergijos nieko...taigi, MP dėka pavyko išvengti AD, ko tikrai niekam nelinkiu (skaudi patirtis), o tuo labiau jau ligotam vaikeliui. Moralas: jei akivaizdžios naudos nematom dabar, nereiškia, kad jos nebus ateity
sėkmės

tai as irgi planuoju tureti ja savo

Nu va, turiu aš jau savo džiaugsmelį, o tuo pačiu ir vargelį...

Mano sūneliui šiuo metu 10 parų. Ligoninėj pirmas dvi naktis valgė mišinuką, nes niekaip nesugebėjau pati pamaitinti ir nuraminti, klykė. Dienomis stengiausi žindyt. Pirmą parą sekėsi nekaip, vaikas žiojosi, bet nežindo, o tik liežuviu baksnojo spenelį, čepsėjo ir pan. Sekančiomis dienomis jau išmokom valgyti. Tik valgymas jo buvo toks: šiek tiek pažinda, paskui apsižiojęs krūtį "pasvajoja", paskui vėl pažinda - ir taip kokią valandą, ar net daugiau, kol užmiega. Ligoninėj man sakė, kad pradžioje taip normalu ir kad paskui susitvarkys. Pieno išbėgančio iš krūties nemačiau, bet akušerė paspaudinėjo, apžiūrėjo ir sakė, kad tikrai gaminasi, nes krūtinė pasunkėjusi ir kad viskas gerai.

Grįžus namo tęsiau tokius ilgus pasivalgymus po valandą ir daugiau. Kad pieno yra sprendžiau iš to, kad vaikas kartais kažkiek atryja, ir kad pavalgius burnoje tarp lūpų matyti balto skysčio, kartais koks lašas nubėga per smakrą. Be to - sisioja ir kakoja. Tik kad jis vis prašė ir prašė valgyt, bet niekaip nepasisotindavo ir neužmigdavo. Net negaliu pasakyti, kas kiek laiko mes valgėm - panašu, kad ištisai. Kartais žįsdamas jis pradeda verkti - ligoninėj man aiškino, kad tai dėl pilvuko skausmų.

Vakar pas mus buvo atėjusi vaikų daktarė, apžiūrėjo, pabendravom, nupaskojau valgymo situaciją. Ji sakė, kad sūnelis sveikas, bet panašu, kad pieno jam per mažai. Pavalgęs jis turi užmigti, o ne reikalauti dar ir dar, nes šiuo metu dienomis jis beveik nemiega, o tik kabo prie krūties arba klykia. Bandžiau pati rankomis išspausti pieno, bet nieko nepavyko, nors vaikas kažkiek jo tikrai "išmelžia". Šiandien jau nebeiškentėm, vyras nupirko mišinuko. Iš pradžių daviau patraukt iš krūties, paskui sugirdėm 20ml mišinuko, o pabaigai dar daviau krūtį - vaikas po tokio "valgio" ramiai užmigo... Taip išeina, kad tikrai pieno jam per maža? Mano krūtinė padidėjusi, jokių sukietėjimų ar kažko panašaus nėra, net su speneliais problemų nebuvo, nei nugraužė, nei sutrūkinėjo. Kai duodu krūtį, vaikas žinda, tikrai matau, kad ryja, yra toks nurijimo garsas. Bet vistiek per mažai? Kaip tą pieną iš tos krūtinės išimt? Kažką darau negerai, bet ką? Labai noriu maitinti pati...