QUOTE(Anastasija25 @ 2010 12 01, 00:20)
Sveiki, netycia uzklydau i Jusu temele ir labai dziaugiuosi, ieskojau tokios knygos ar kazko panasaus, siuo metu renku daug informacijos zindymo klausimais. Rytoj leksiu i knygyna ieskoti sios knygos. Kol dar nenusipirkau, noriu pasiguosti, kodel savo pirmaji leliuka maitinau labai trumpai.
Ne be reikalo sakoma, kad viskas vyksta mamytes galvoje, visu pirma gimdymas buvo komplikuotas, baigesi cezario pjuviu ir leliuka atnese man maitinti pirma karta po 13 valandu. Jis buvo jau pamaitintas misinuku, tad kol as prijungta prie aparatu ikisau jam speniuka i burna, ji jau isnese atgal i naujagimiu skyriu, taip vaikas net nespejo nieko patraukti. Tik po 17 valandu mus su mazyliu perkele i palata, dar mazdaug 3 valandos praejo kol prisizadinau sotu nuo misinuku vaika. Pradejome mokintis maitinti, bet pienelio vis nesirode. Artejo penkta para ir tada pradejo atsiradineti pienuko. Viskas buvo gerai, bet po 3 savaiciu maitinimo man reikejo iseiti i mokslus, tad pabandziau nusitraukti pienuko, o jis nesitraukia, matyt sesija, stresas dare savo, per visa diena 120 ml, antra diena tik 60 ml, trecia apie 10 ml. Vaikas pradejo pykti, spjauti kruti, pasidare neramus, nemiegojo, klyke per visa nakti, supratau kad dingo pienas. Dar savaite pykomes, nes pirma duodavau kruti, po to primaitindavau, kol galiausiai likome prie misinuku, o is krutu nebeisbego nei laselio, nereikejo jokiu vaistu ar metu lasiuku. Tai kad per pirmaji menesi priaugome 1300 gr rodo, kad pienuko krutyse tas tris savaites buvo pakankamai.
Todel noriu paklausti kaip dabar man isvengti tokio pat dalyko susilaukus antrojo vaikelio. As toliau mokausi neakivaizdziai, tad iseiti i mokslus turesiu savaite nuo ryto iki vakaro, aisku kazkiek paskaitu reikes praleisti, bet.... Jei nenusitraukineti nezinau kaip speti reikes, o jei antras vel Cezaris, jug praeis tarp gimdymu tik 1.5 metu? Kaip reikia taip moraliskai nusiteikti? Labai noriu antra vaikeli maitinti pati ir ilgai.
,
žindymas irgi yra šioks toks mokslas, kurį verta pastudijuoti, kad būtų mažiau keblių netikėtumų, kai jau reikės užsiimti žindymu veikla/darbu. Juk jau pati esate patyrusi, kaip tikrai nėra kada skaityti straipsnius ir knygas pirmosiomis dienomis po gimdymo. O tos dienos pačios svarbiausios, nes gera pradžia pusė darbo, o bloga - neretai viską sugadina. Į tą knygą surašiau viską, ką pats buvau iki tol sužinojęs įdomaus apie žindymą ir su juos susijusius dalykus ir ką, mano supratimu, verta žinoti ir mokėti kūdikį auginančiai mamai ir šeimai. Taigi tikiuosi, kad ir Jums ji bus naudinga.
Dėl Jūsų istorijos. Taip, labai gali būti, jog būtent stresas buvo tarp priežasčių, labiausiai nulėmusių Jūsų pirmojo vaikelio žindymo nesėkmę. Stresas paprastai kyla, kai vienu metu norima/reikia atlikti kelis darbus. Prisimenu, mano žmona panašioje padėtyje (pagimdė studijuodama) ėmė akademines atostogas. Nelengvai tada gyvenome, atrodė, jog mokslus vertėtų baigti neatidėliojant, kad kuo greičiau galėtų dirbti ir uždirbti.. Tačiau jau daug metų mes abu tik džiaugiamės dėl to jos pasirinkimo tada vienerius metus nutraukti studijas ir atsidėti tuo metu vis dėlto svarbiausiam darbui kūdikio auginimui ir ugdymui. Ir žindymas tame procese, mūsų įsitikinimu, tikrai nebuvo bevertis dalykas.
Sėkmės Jums!
jau laukiuosi ir antrojo mažylio. Norėčiau palengva ir neskausmingai nutraukti žindymą ir turėti nors nedidelę pertrauką iki mažylio maitinimo. Dabar jau paretinau pienuką, o ir dukrytė gražiai, ramiai elgiasi- rūbų neplėšo, yra tokia pat linksma ir guvi kaip ir ligi tol. Bet jau pats svarbiausias ir būtiniausias dalykas- vakarinis, naktinis pienukas, ypač dabar. kai dygsta dantukai. Naktį irgi bandžiau paretinti, bet čia jau sudėtinga 
- mažylė labai verkia. 
