Ar jau ruošiatės gimsiančio vaikelio maitinimui?

Bet kuri veikla daug geriau sekasi, kai, jau eidami jos atlikti, žinome, kaip ir kodėl viskas vyksta, ką daryti. Nėštukėms linkiu į motinystę ateiti išmintingomis profesionalėmis, o ne baikščiai spėliojančiomis “mėgėjomis”. Vaikai – ne žaisliukai, o žindymas prasideda tuojau pat pagimdžius!

Lapkritį
mielas mamytes (laukiančias ir besidžiaugiančias) ir tėvelius
į NEMOKAMAS paskaitas
apie NAUJAGIMIO IR KŪDIKIO MAITINIMĄ maloniai kviečiu:
KRETINGOJE lapkričio 4 dieną, antradienį, 17:15 val.
GARGŽDUOSE lapkričio 18 dieną, antradienį, 18:00 val.
KLAIPĖDOJE lapkričio 25 dieną, antradienį, 17:15 val.
* * *
Daugiau apie paskaitas

Ir dar, kaip žmonės sako: „Gera pradžia – pusė darbo
Linkiu, kad vaikelio Gimimo Diena jums būtų pati LAIMINGIAUSIA!

Gruodį susitikime:
PALANGOJE gruodžio 2 dieną, antradienį, 17:15 val.
PLUNGĖJE gruodžio 9 dieną, antradienį, 17:30 val.
KLAIPĖDOJE gruodžio 16 dieną, antradienį, 17:15 val.
* * *

Neturėjau spenelių, o sėkmingai maitinu jau virš metų. Juos "ištraukti" padėjo nupjautas švirštas . Ačiū gydytojui, kuris labai prisidėjo prie to, kad tvirtai tikėjau maitinsianti.
Beje, papukai mano nedideli, mama ilgai nežindė savo vaikų. Taip kad... net pati pripažino, kad ko gero kantrybės trūko tiek jai, tiek daugumai kitų ( matė kokia nelengva pradžia man buvo) . Artimieji labai palaikė, drąsino tais pačiais žodžiais, kuriuos jiems sakiau prieš gimdymą :-) Nes, prisipažinsiu, kartais norėdavosi viską baigti... ačiū :-)

Gerb.gydytojau, o kada rekomenduojate nutraukti maitinimą?

Aš ne gydytojas, bet įtariu, man pritartų Manau, maitinti reikia tol, kol mamai ir vaikui gerai. Vaikui nebus per daug, pienas visada yra naudingas, nebent susiklosto taip, kad vaikas jau norėtų atsirišti, o mama dar nenori paleisti. Bet tokie atvejai labai reti. O dažniausiai 2–3 m. vaikai patys pamažu pienuko atsisako Manau, žindant vyresnį vaikutį, auksinė taisyklė yra – nesiūlyk, bet ir neatsisakyk

Ar maitinsi menesi, ar tris metus, tas vaikelis bus toks pat sveikas, patikekit kaip kam patogiau, tas taip ir gyvena. Pasiaitykit knyga "Vaiku auklejimas pagal prancuzus: kodel prancuzu vaikai nezirzia" rekomenduoju

Kas kuo nori, tas tuo tiki Aš tikiu gamtos dėsniais ir tuo, ką mums ji davė

Aš labai ruošiausi- skaičiau knygas, ėjau į paskaitas, visos aplinkui žindė labai sėkmingai, sau mintyse net kito vaizdo nebuvau nusipiešusi, tik kad maitinsiu plius visų kartojama frazė-pieno turi visos skambėjo mintyse.

Tačiau, pirmas penkias dienas, pieno nebuvo visiškai, gimdymo namų patarėjos pasitaikė itin prastos.
O po to nors ir kvietėmės žindymo specialistus, traukiausi su pientraukiu, vaikas ištisai žindė, išbandžiau ir papildomas maitinimo sistemas ir specialius medicininius pientraukius, arbatas ir pan.
Bet to pieno taip ir neatsirado užtektinai,be to, dar ir nemenką depresiją ir vos ne maniją įsivariau,kad tik to pieno išgaučiau.

Pagrindinės mano bėdos (žvelgiant po beveik 10 mėnesių)- kad į mišinuką žiūrėjau vos ne kaip į nuodus, ir tai,kad skaičiau žindymo patarimų forumus. Ten patarimai gal ir geri, bet dauguma patarėjų nuodingos vien jau tuo klausimu- kad kelia spaudimą- "jei nežindai, esi ne motina, maitinami mišiniais vaikai vos ne atsilikę, visi be išimties ligoti ir pan". Na, tai kaip to pieno bus, jei iš karto sau stresą susikuri būtinai jo išgauti.

Tai tas man labai kirto per smegeninę užtai matyt ir užsirišo tas mano pienas

Tai nėščiosioms labai norėčiau patarti - ruoštis morališkai maitinti, bet nepersistengti, atsipalaiduoti tuo klausimu. Jei reikia pradžioj ir truputį to mišinuko nepakenks, kol tas fabrikėlis užsikurs arba jūs pailsėsit po nėštumo ir gimdymno. ir svarbiausia neužsicinkinti,kad būtinai turi turėt to pieno. Svarbiausia jūs ir vaikutis sveiki.

Na, natūralu aišku ir sveika vaikui. Nu ,bet ir pastoti ir išnešioti kūdikį juk natūralu, bet juk toli gražu ne visoms pasiseka.

Nėščia būdama visiškai nesiruošiau, neskaičiau ir nesidomėjau, tik kartą nuėjau į Avent paskaitą, kad buteliuką dovanų gaučiau
Ateina reikalas pasiskaitai, pasidomi.
Visad sau sakiau, jog maitinsiu iki pusės metų tikrai. Na, ir iki šiol, vaikui 1,3 m. maitinu, bet tik naktim, dieninį maitinimą seniai nutraukiau. Ir naktį nebemaitinčiau, jei vaikas nerėktų.
Esu labai nusistačius prieš mišinuką

Aš irgi pirmo nėštumo pradžioje ne ką težinojau apie žindymą. Tik tiek, kad iš ten bėga pienas ir, kad jo nelieka (taip kaip iš mamos girdėjau).
Kaip Vitulka, nuėjau į Avent paskaitą.. irgi buteliuko, o grįžau su perversmu galvoj. Ir didelis ačiū tai moterytei, kuri vedė paskaitą labiau apie žindymą, nei apie buteliukus
Vėliau į rankas papuolė gyd. Vitkausko knyga ir mano žinių bagažas apie vaiką, jo žindymą ir savęs, kaip motinos, supratimą pasikeite 180 laipsnių kampu. AČIŪ JUMS
Dukrą žindžiau 2metus 8 mėn. Dabar jai jau 4, bet vis prisimena, "koks skanus mamytės pieniukas".

Knygą ir savo žinias platinu kaip kokį Dievo žodį, ir kaip smagu, kai mane išklauso ir pasinaudoja patarimais. Tik gaila, kad vis dar pasitaiko tokių, kurios arba nė girdėt nenori, arba nemato bėdos jei užaugs vaikelis "ant mišinuko"

Aš irgi pradžioj net nesijaudinau ir per daug negalvojau apie žindymą, maniau, kad čia visiškai paprasta, duodi (.) vaikui ir viskas Taip pat Vitkausko knyga labai daug padėjo susigaudyti kas ir kaip, ir tikrai sklanžiai sekėsi maitint iki pusantrų metukų.

Šį kartą apie žindymą žinau šiektiek daugiau, bet knygą dar skaitysiu ir pasikartosiu prieš gimstant vaikeliui

Vertinant savo pirmaji nestuma suprantu, kad per daug demesio skyriau vykstantiems dalykams, o ne tiems, kurie laukia po gimdymo. Kita vertus, dziaugiuosi, kad apmasciau bent kelis galimus "ne pagal plana" variantus, kad perskaiciau K. Vitkausko knyga ir kad bendravau su labai sauniu mamu buriu, todel komplikuotas, Cezariu uzsibaiges gimdymas, netikusi padejeja zindymo klausimu ir vaiko atskyrimas gulint po lempa del didelio bilirubino kiekio nebuvo priezastys nemaitinti. Dziaugiuosi zindziusi dukra 1m.9men., per antraji nestuma butinai atnaujinsiu zinias.

Aš nesiruošiu - užtat užtikrintai žinau, kad man pavyks . Laukiu nesulaukiu tos dienos .