Ar jau ruošiatės gimsiančio vaikelio maitinimui?

Na taip, toji knyga “Nepakeičiamas kaip motinos meilė” tikrai verta.
Beje, būna ir dar pigiau: KMU knygynėlyje Kaune
mes už ją mokėjome tik 19 lt

Aš, pasirodo, žindymu domėjausi per mažai. Šiek tiek pasiskaičiau apie tai ir ramiai laukiau vaikelio gimimo. Net minties neturėjau, kad galiu neturėti pieno. Deja, su pirmaisiais sunkumais susidūriau jau ligoninėje - vaikas gimė nemažo svorio, to priešpienio jam buvo mažai ir jis nuolat klykė ir grūdo kumštukus į burną. Aš nepasidaviau ir vis siūliau krūtį, galų gale vaikas iš nuovargio užmigdavo. Vėliau sauskelnėse pamačiau kažką rausvą (pirma mintis buvo kraujas, nieko nebuvau pasiskaičiusi apie koncentruotą šlapimą) ir iškrato su tomis sauskelnėmis nubėgau pas gydytoją. Ji net neabejodama pasakė, kad vaikas badauja, jam trūksta skysčių, o aš vaiką kakinu neduodama mišinuko - pasidaviau. Vieną kartą nusprendus duoti kitą kartą jau buvo lengviau. Vis nepraradau vilties ir tris savaites kankinausi - vaikas žįsdavo nuolatos - arba miegodavo, tačiau kadangi buvo alkanas nuolat pabusdavo. Krūtys man taip ir nebuvo pasunkėję - nejaučiu jokio skirtumo prieš ir po maitinimo. Taigi mano vaikas gauna mišinį ir tuos kelis MP, kuriuos turiu. Iš pradžių jaučiausi blogai, ypač kai dabar tiek kalbama apie MP naudą, tačiau susitaikiau su tuo ir pasistengsiu jam duoti tai, ką turiu geriausia - savo meilę, šilumą ir rūpestį. Nuolatinis stresas dėl pienelio nei man, nei vaikui naudos neatneša. Nors ir labai norėjau, maitinti pačiai neišėjo - turbūt per mažai tuo domėjausi.

nenusimink juk tai ne pasaulio pabaiga

Bet vaikutis bent truputeli pienuko gavo, tai vis geriau negu nieko

** summer love ** - dėkui už palaikymą, dabar jau apsipratau su ta mintimi...

Ruby Tuesday - aš irgi taip galvoju, kad geriau mažiau negu nieko, ir dabar kažkiek gauna, tik neįsivaizduoju kiek, turbūt labai mažai...

Kai maziu maitinau, tai budavo tokiu dienu, kai rekdama siusdavau vyra pirkti misinio. Speneliai taip buvo nukramtyti, o ir amzina panika, kad kudikis alkanas Bet kazkaip bendrom jegom atsilaikeme ir ismaitinau be jokio papildomo skyscio iki 10 men. paskui nutraukiau, nes neimanoma buvo nakti miegoti. Vaikas ant papo kabodavo, tai as kaip zombis buvau

Galiu pakomentuot iš savo patirties (ir gal kiek nuramint nerimaujančias likimo drauges ) - visada krūtinę turėjau labai mažą, ir per pirmą nėštumą kiek pamenu, ji man nei pradžioj nei pabaigoj beveik nepadidėjo. O dukrytę žindžiau iki 1,5 metų.



Dar vienas komentaras kaip sakant beveik iš savo patirties. Ir vėl gi eilinis patvirtinimas, kad krūtų dydis neturi poveikio gebėjimui/negebėjimui kudikį maitinti savo pienuku:

Mano teta visą gyvenimą turėjo didžiules krūtis, o ir pieno buvo tiek, kad pakakdavo ir jos vaikeliui (mano pusbroliui) ir man (man tuomet buvo 2 metukai) kas rytą buvo primelžta stiklinė pieno



Tikra tiesa! Buvo ir man noras išbandyti ir sužinoti kiek to pienuko yra (ypač pirmą mėnesį, kai nerimo dėl pienuko kiekio ir t.t. būna daugiausia...) pasinadojusi pientraukiu ištraukiau vos 20 ml apstulbau, dar gerai kad nepuoliau į paniką ir laiku supratau, kad žįsdamas kūdikis ištraukia žymiai daugiau pienuko. O kai galų gale poliklinikoj pasvėrus kudikėlį, paaiškėjo kad per 5 sav. jis priaugo 1,3 kg - visos abejonės praėjo...


Dabar, nežinau ar į temą, bet gal sutiks gerb. daktaras duoti asmeninį patarimą į klausimą "ar tikrai verta vaiką žindyti virš metukų?"
Kaip minėjau savo pirmagimę žindžiau visumoj iki 1,5 metukų (buvau prisiskaičius PSO rekomendacijas dėl ilgalaikio vaikelio žindymo naudos, o ir šiaip jaučiau moralinį pasitenkinimą nuo to) - iki metų krūtimi maitinau ir dieną ir naktį, po metų - prieš naktinį miegą ir naktimis, laikydama tokį maitinimą praktiškai kaip vitaminų (ir imunitetui reikalingų medžiaugų) doze.

Turėjau aš ir keistai įdomios patirties - Kai dukrytei buvo 1,2 metai, papuolėm mes į ligoninę su žarnyno infekcija, ir kadangi mažiukė tuo metu iš viso kitokio maistelio nelabai norėjo valgyt - aš tuo laikotarpiu kai gulėjom ligoninėj vėl pradėjau ją žindyt ir dienomis, kuo labai stebinau vietinius medikus (Santariškių lig.), kurie stebėjosi kam aš tokį didelį vaiką (1,2 metukų) dar žindau krutimi, kad dėl to, kad aš jam kišu krūtį - jis ir nevalgo ligoninės maisto Žodiu, buvau tikrai nustebusi, tokiu jų požiūriu, kai buvau įsitikinus, kad medikai kaip tik turėtų propaguot kuo ilgesnį žindymą krutimi.
Kitas dalykas, kurį teko pastebėt, kai jau žindžiau paskutinius pusę metų naktimis: vaikelis naktimis prabusdavo po kokius 3-4 kartus (gaudavo krūtį ir nusiramindavo), kuo trukdydavo tiek savo, tiek mano miegą ir gebėjimą pailsėti. Tuo tarpu, kai nuo krūties atpratinom - pradėjo miegoti ramiau ir tiek daug naktimis nesikelti.

Taip, mažam kūdikėliui ir lašelis jo motinos pieno vertingesnis už aukso kalnus!

Atsakydama į temą "ar jau ruošiatės gimsiančio vaikelio maitinimui", sakau- niekad specialiai nesiruošiau (dabar jau laukiame trečio vaikučio), tiesiog žinojau, kad savo vaikelius maitinsiu pati kiek įmanoma ilgiau.
Turbūt suveikė pagrindinė iš auksinės trijulės: norėti, mokėti, galėti- noras savo vaikučiui duoti tai kas yra geriausia. O ir mamai- kas gali būt patogiau nei pačiai maitinti- nei tąsytis su savimi visokius buteliukus, mišinukus ir dar galybę priemonių. Čiupdavau vaikiukus ir keliaudavom visur, kur tik norėdavom .
O galiausiai, kas gali būt mažyčiui geriau nei prisiglaust prie savo mamos, kurios pilvelyje gyveno tiek ilgai- nekiltų ranka atplėšti vos gimusio žmogelio nuo savęs.

Sudomino mane šita knyga, reikės pasidairyt jos.
Laukiu pirmo leliuko. Apsižiūrėjau - bet kaip greitai laikas eina
Iš pradžių įsivaizdavau, kad kas čia sudėtingo tą vaiką žindyt, bet dabar žiūriu - viena draugė savo mažę maitino gal du ar tris mėnesius, kita ir mėnesio neišlaikė. O aš tai vistiek bent jau kokius metus norėčiau...

mano krutys mazos A- B dukryte maitinu jau beveik metukus
Man labai patinka

Pas mane gimineje taimogi nei viena labai ilgai neismaitino..Tik va brolio zmonai pasiseke 7 menesius leliukas skaninosi mamytes pienu...Siuo metu esu nescia 31savaite,bet priespienis varva jau turbut 2 menesius....atrodo jo labai daug daug kas mano,kad bus daug pieno,bet kazkodel mane kankina nuojauta,kad jo isvis nebeliks seip noreciau maitinti pati