Ar jau ruošiatės gimsiančio vaikelio maitinimui?

Labai norečiau maitinti pati , pirma dukryte ismaitinau tik 3men ir tai nutrauktu pienu. Neturejau nei ziniu, nei palaikymo. Labai tikiuosi , kad siam kartui pakaks uzsispyrimo ir tikejimo savimi .
Ar birželio 18 Klaipedoje bus jusu paskaita ? Labai norečiau apsilankyti ir isigyti knyga, niekur deja Klaipedoje as jos nerandu pirkti.

Miela pūkuotukas,

Linkiu Jums sėkmės
O jai reikia trijų labai svarbių dalykų: (1) noro, (2) žinių ir (3) galimybių. Pirmą jau turite
Pasitikslinau su organizatoriais – paskaita „Naujagimio ir kūdikio maitinimas“ antradienį, birželio 18 d. 17:15 val Klaipėdos visuomenės sveikatos biure (Taikos pr. 76) tikrai bus.
Registruokitės tel. (8 46) 23 47 96, mob. (8 612) 30179, arba el. paštu: marius@sveikatosbiuras.lt

O susidomėjusioms knyga ir nerandančioms jos knygynuose, galiu atsiųsti paštu

sveikos esamos ir busimos mamytes!
noreciau papasakoti mano, mano dukterecios ir drauges zindymo istorijas. pagimdem birzelio men, Klaipedos ligonineje. dabar mums apie 3 sav.

man cia 2 vaikas, su pirmu pasidaviau po keliu savaiciu del baimes ir nezinojimo, atrode, kad jis alkanas, atrode, kad verkia tik del mano nemokejimo ir blogo pienuko kokybes ir t.t.. o dukterecia - sis leliukas pirmas, bet ji ant tiek buvo pasiruosiusi maitinti su pienuku, kad ligoninej, kai vaikas atsisake kruties ir buvo duota misinuko - grizus namo, su antspieniu pagalba ir mamytes kantrybe vel buvo pradetas maitinti su mamytes pienuku.

taip pat norejome Jus informuoti del Klaipedos ligonines (a lia draugiskos) pogymdyvinio skyriaus darbuotoju darba. Misinukas mums buvo kisamas nuo pat pirmos valandos. ypac duktereciai. mes buvo gasdinamos, kad vaikas nepriauga svorio, kai tik pradedavo verkti - atbegdavo i palata su frazemeis "as gi sakiau", arba "nekankinkite vaiko " ir panasiai. man padejo vyras - antra diena jis tiesiog pakele balsa ir "pasodino i vieta" tas seseles, tai jos nusiramino, net gi atnese Hipp arbatos pienuko gamybai gerinti.
ta pati istorija su drauge - ji pasirasytinai atsisake duoti misinuko.
o dukterecia ligoninej pasidave, nes vaikas tikrai isspjaudavo krutine, ir 1 spenelio forma netiko zindymui (pagal seseles) . kas mus nustebino - nei daktares, nei seseles nepalaike jaunos mamytes nora pradeti zindyti. nepapasakoja, kaip galima su ta beda susitvarkyti, tiesiog kiso ta misinuka.
taip pat buvo paklausta, kur musu ciulptukai? kai bandem pasakyti, kad noretumeme be jo - atsakymas buvo vienas " nu nu, bandykit."
del ciulptuko mes pasidavem ir davem, duktereciai namuose pats vaikas nenoriai dabar ima (aciu Dievui), u musu lialiu patiko. taciau pastebejau, kad blogiau pradejo zisti, tai nuo sestadienio nebeduodame.
vot tokia situacija. gal ligonines darbuotojai padetu, jei pienuko iskarto butu daug, nes visa laika per apziura spaude musu krutine - o ten vos laselis priespienio, ir komentuodavo - "ten gi tuscia, ka jis valgo", bet mes, "ne medikai", zinom, kad tai normalu, o darbuotojai "nezino"?
agituodavo primaitinti.
o gal tiesiog tom seselem reikedavo ramiu naujagimiu - o misinukas pradziai - kaip tik, vaikas miega ir tyli.
dar norejau padekoti gerb. daktarui. Jusu paskaita Klaipedoje ikvepe mane ir mano dukterecia maitinti savo pienuku.
nepasakyciau, kad labai yra lengva, net gi dabar, kai praejo beveik menuo, bet po biskuti viskas susireguliuoja, kyla daug klausimu, bet pasiskaitome forumus, knygas, paskambinam konsultantem - ir jie nuramina
aciu visiems.

Gaila, kad Klaipėdos pogimdyminiam skyriuje dar „dvelkia naftalinu“.
Iš daugiametės gydytojo patirties žinau, jog HiPP arbata gimdymo namuose savaime neatsiranda ir pačios gimd namų ir skyrių darbuotojos už savo pinigėlius tos arbatos parduotuvėse nenuperka tam, kad atsineštų į darbą ir apdalintų mamytes. HiPP arbatą į gimdymo namus/ligonines paprastai atneša/atveža HiPP firmos atstovės/-ai. Kaip reklaminius „pavyzdėlius“, ar „labdarą“ (to neturėtų būti, bet vekoni pavyzdžiai liudija, jog dar pasitaiko). Tai jos naudoja pirmiausią kaip psihologinę įtaigą, jog „HiPP“ firmai „rūpi“ žindančios mamytės ir jų kūdikiai. Kai „nepadeda net Hipp arbata“, tada (o neretai jau iš karto) „neturinčiai“, ar „turinčiai nepakankamai“ pieno mamai pasiūloma svarbiausioji „dovana“ iš HiPP “labdaros“ arsenalo – HiPP mišinukas. Čia panašiai kaip narkotikų prekeiviai žaliam jaunimėliui mokylų prieigose pradžioje „mielaširdingai“ dovanotinai įsiūlo pirmą-antrą-trečią dozę, o paskui iš taip išugdytų narkomanų lupa pinigėlius jau be jokio gailesčio. Kad taip neatsitiktų, mokiniams mokyklose turi būti vaizdžiai aiškinama apie narkotikų žalą, mokoma daug geresnio – sveiko gyvenimo - būdo ir kaip išvengti/apsiginti nuo už mokyklos vartų jų laukiančių/tykančių narkotikų prekeivių gudrybių.
Taip ir jaunoms mamytėms verta jau iš anksto ruoštis būsimo/gimsiančio vaikelio maitinimui. Pirmiausia įgyjant žinių. Apmaudu, kad jų dar labai stokoja medikai (gal būt ne tik vekoni laiške aprašytos daktarės ir seselės), kurie privalo padėti mamytėms, o ne jas klaidinti. Visiems reikėtų žinoti, jog
(1) žindymas yra natūralus, t.y., pačios gamtos sukurtas ir šimtus tūkstantmečių tobulintas kūdikių maitinimo būdas, o pieno gamybą motinos krūtyse skatina ne HiPP arbatos, bet dažnas kūdikio žindymas, nes ji vyksta pagal PAKLAUSOS IR PASIŪLOS DĖSNĮ,
(2) čiulptuko-tuštuko kišimas į naujagimio burną yra nenatūralus naujagimio raminimo/nutildymo būdas, kuris, kaip ir girdymas iš buteliuko per čiulptuką, išmoko kūdikį NE ŽĮSTI, O ČIULPTI,
(3) motinos krūtys ir neturi būti pilnos pieno iškart pagimdžius. Pirma, todėl, kad minkštą krūtį naujagimiui lenviau apžioti, kad ŽĮSTŲ. Antra, vaikas, kuris dar gyvendamas gimdoje buvo per placentą maitinamas nuolat, tuoj po gimimo dar nėra nėra pasiruošęs suvalgyti dideles pieno porcijas. Todėl jam reikia leisti žįsti dažnai, DIENĄ IR NAKTĮ.

tikrai, ir aš „savo kailiu“ įsitikinau, kad žinios – tai mūsų, mamyčių jėga.
Ačiū Jums, daktare, kad nepagailite savo laisvalaikio tokiems išsamiems ir nuoširdiems atsakymams ir komentarams. Pati buvau pakliuvusi į panašią situaciją, kaip vekoni aprašytoji. Jei ne žinojimas, kuriuo dar nėštuke būdama labiausiai „pasikausčiau“ iš Jūsų knygos, kažin ar būčiau taip užtikrintai atsilaikiusi... Su didžia pagarba

Sveiki,

As tai dar nesiruosiu maitinimui, bet krutine ruosiasi, pilnu pajegumu Prisiliesti prie jos neimanoma

O jeigu rimtai, tai norejau paklausti. Savo dukryte ismaitinau iki beveik 9 men. Puikiai sekesi nuo pat pradziu. Po gimdymo praejus kokiai 15-20 min. paklausiau akuseres kada man ja pradeti maitinti, o ji sako: dabar gali pabandyti. Pabandziau ir is karto pavyko, dukryte elgesi kaip is vadovelio. Net kitos akuseres suguzejo i mano gimdymo palata, paziureti kaip gerai manoji traukia piena.
Problema atsirado kai mazei suejo 3 men. Kazkas atsitiko su mano krutine. Reikedavo gerokai ir ilgokai patraukti kol pienas pradedavo begti. 3 men. vaikui to nepaaiskinsi, ji pradedavo verkti, muistytis. Suzinojau kad tai pieno liauku kalte, jos kazkaip uzsiblokuodavo ir nepraleisdavo pieno. Ka dariau, gerai nepamenu (tai buvo pries beveik 9 metus), lyg ir mano gydytoja kazkoki purskala i nosi man buvo israsiusi, prisimenu kad dar pradejau gerti daugiau skysciu ir po truputi tie nemalonumai praejo.
Mano klausimas butu, kaip sito isvengti po mano antro gimdymo? Ir apskritai, ar kas nors kada yra/buvo susidures su panasia beda?

Miela pienių pieva,

dažniausios buitiškos žindymą ir laktaciją (pieno gamybą ir tekėjimą) trikdančios priežastys yra kūdikio raminimas čiulptuku-tuštuku ir girdymas iš buteliuko per čiulptuką. Medicinine buvusios pakankamos pieno gamybos susilpnėjimo teorine priežastimi galėtų būti estrogenų savo sudėtyje turinčių geriamųjų kontraceptikų vartojimo pradžia (dažniausiai be reikalo, nes pats žindymas saugo nuo naujo nėštumo). Tačiau ir tokiu atveju atkaklus dažnesnis ir ilgesnis kūdikio žindymas refleksiškai pastimuliuoja iš mamos hipofizio gausesnį išskyrimą hormonų prolaktino ir oksitocino, kurie skatina krūtų pieno liaukas pagaminti daugiau pieno ir jį veiksmingiau išstumti, taigi veikti pagal Paklausos ir pasiūlos dėsnį

* * *
Mielas Klaipėdos rajono nėštukes į nemokamą paskaitą apie naujagimio ir kūdikio maitinimą kviečiame rugpjūčio 13 d. Gargžduose

Sveiki ar įmanoma nemaitinti vaiko pienu nuo pat gimimo? Nes dėl sveikatos man reikia pasidaryti operaciją su pilna narkoze ir aš labai nenoriuu kentėti skausmų jeigu jos nepasidarysiu, o chirurgas sutinka operuoti, tik kai baigsiu žindyti, nes, sako, kad dėl narkozės ir vaistų gali dingti pienas. Kokie galėtų būti sprendimai gal galit patart ?

Miela Devuška,

jeigu toji operacija būtų Cezario pjūvis, tai žindyti galėsite tuojau pat atsibudusi iš narkozės. Taip pat ir po bet kurios kitos vėliau atliekamos operacijos. O jeigu ji būtų tokia, po kurios neišvengiamai reikėtų vartoti pieną pradanginančius vaistus, tai bent iki tol labai patarčiau žindyti. Tai būtų didelė dovana ir vaikeliui, ir mamytei

* * *

Su Klaipėdietėmis nėštukėmis susitiksime antradienį, rugsėjo 3 d.

Turbut pasirodysiu balta varna bet nesiruosiu vaiko zindyti. Manes ir seses mama nezinde, o uzaugom sveikos ir niekada gyvenime net gripu nesirgom.. Kiek skaiciau literaturos tai niekas neitikina, kad zindymas reikalingas..

Ar literatūra turėtų įtikinti, kad reikia susirasti vyrą, pastoti, išnešioti vaiką? Kad žmogui reikia valgyti, miegoti, nusilengvinti? Ir keista ir liūdna, kad savaime suprantami, gamtos sugalvoti ir užprogramuoti dalykai žmogui tampa svetimi. Jei taip ir toliau, tai greit ateis laikas, kai moteris bus sunku "įtikinti" pastoti ir išnešioti vaiką, nes gi viską bus galima padaryti dirbtinai. O kur visa tai veda - jau atskira labai plati tema tiesiog pamąstymui...

tai cezaris man ir taip bus. Ta operacija būtų po kurios man tas pienas gali dingti ir vaistus reiktų vartot ir panašiai. Vakar Daunoravičius sakė, kad iškart po gimdymo niekas operuot nenori nes sunkiau gyja žaizdos dėl hormonų. Mna dovana būtų išimtas metalo gabalas iš po šonkaulių