Ar jau ruošiatės gimsiančio vaikelio maitinimui?

Sveiki,
perskaičiau Jūsų knygą ir negalėjau likti abejinga. Tai viena iš geriausių knygų, kurių esu skaičiusi. Auginu jau tuoj 1 metukų būsiančią dukrytę. Tai mano pirmas vaikas, todėl viskas buvo neaišku, visko bijojau... Dar gimė 36 sav., neišnešiota, ją prie savęs pirmą kart gydytojai leido priglausti tik 3 dieną.. buvo sunku, bet esamė sveikos, linksmos, itin aktyvios ir vis dar žindome krūtį, kaip pagrindinį maistą. Žinda gerai ir noriai, naktį mane vis dar pasižadina daug kartų, net nebeskaičiuoju, bet apie 5-6 kartus. Neatsibunda, tiesiog prisiglausti nori. Kadangi miegame kartu, tai neturim jokių probelmų. Bet visa šita taip ramiai dabar galiu papasakoti, tik perskaičiusi Jūsų šią nuostabią knygą "Nepakeičiamas kaip motinos meilė", nes iki tol, vis galvojau, kad nenormalu, kad mano mergytė, taip dažnai žinda. nenormalu, kad miega kartu. nenormalu, kad mažai valgo papilomo maisto ir visada kai gali rinktis - renkas pirma krūtį ir daug nenormalumų buvau įžvelgusi. Neturiu artimųjų su gražia patirtimi, tik tokių patarėjų, kaip: "tik neišprotėk tiek ilgai maitindama!" "tik jau neįsileisk vaiko į savo lovą, nes čia jau tas pats kaip ant galvos užlipti", "ji tik tiek tesuvalgo košės???????? - mažinkite maitinimų skaičių krūtimi" ir pan... todėl labai džiaugiuosi, kai kaimynė pasiūlė paskaityti Jūsų knygą. pasidarė ramu, viskas aišku ir labiausiai turėčiau padėkoti Jums už tą suteikiamą ramumą, pasitikėjimą savimi, drąsumą, perskaičius šią knygą. Ir dar vienas smagus pastebėjimas. Dukrytė vienu metu naktimis buvo pradėjusi miegoti itin negamiai, buvo irzli, atsibusdavo labai dažnai, verkdavo, atrodydavo kaip košmarus sapnuodama, ir taip be paliavos. kreipėmės į medikus. Šeimos gydytojas nukreipė į Santariškes pas pediatrus konsultacijai. šie siuntė pas neurologus. ten galvos ehoskopiją darė, daug visokių tyrimų, analizavo ir kadangi nieko nerado, atsakymas buvo toks: "jūsų toks vaikas". Tada skaičiau Jūsų knygą ir priėjau prie skyriaus: "kava ir šokoladas". Ir ten sužinojau, kad valgant daug šokolado (tuo metu buvo laikotarpis, kai su vyru vakarais po plytelę šokolado sugvildendavome ), vaikui per piena persiduoda kofeinas, todėl gali neramus būti. Nutraukiau valgyti šokoladą ir baigėsi visi košmarai ir neramus miegas! Ačiū Jums dar kartą! Jei ne Jūs turbūt ir iki šiol miegotume neramiai ir galvotume, kad čia mano toks vaikas..
Turiu vieną klausimą. Kadangi mano mažylė gimė per anksti, pirmą mėnesį miegodavo labai gerai ir daug, neatsibusdama. Medikai liepė žadinti dukrytę dienos metu kas 3 val., naktimis leisti miegoti kiek nori. Taip ir elgemės. Naktimis atsibusdavo kas 3 val, dienomis reikdavo žadinti. Ar Jūs irgi patariate žadinti vaikus pavalgymui? o jei tai neišnešiotas kūdikis? Ačiū Jums iš anksto.
Papildyta:
Sveiki,
Auginu 1 metu mergyte, gimusia per anksti, 36 sav. Dabar ji jau sveria 9 kg, ir yra 74 cm ugio. Dienos metu jei jai nepasiulau, ji manes nebepraso zysti, nebent po pietu miegelio kartais. tai dienos metu viskas gerai. naktimis, deja ji kelaisi kas 1,5 val ar net kas 1 val, t.y. kokius 7 kart per nakti pazysti. kiek pastebejau daugiau ji nori artumo, nei maisto. Dabar suzinojau kad as ir vel laukiuosi... galvoje verda milijonai minciu ir didele nezinomybe.. Palanavau dukryte zindyti ilgai, iki kol ji pati atsisakys, arba iki kokiu 4-5 metuku.. miega ji su mumis kartu lovoje. viskas buvo ramu ir gera. dabar nauja zinia ismuse viska is veziu. Ar jau nujunkyti mazyle? kaip tai daryti? gal zindyti iki kol gims kitas vaikelis? bet as jauciuosi silpna, manau, kad man butu sunkoka ir nesioti nauja gyvybe ir keltis 7 kart per nakti zindyti.. o gal vartoti kokius nors vitaminus ir jausiuosi geriau ir galesiu testi zindyma? Jusu knygoje rasote apie pandemini zimdyma ir kad rekomenduojate nujunkyti vyresneli iki trecio nestumo trimestro, kai ptai padaryti? keiciant pienuka misinuku? vandeniu? o ka daryti su migdymu kartu? noriu viska padarti kuo svelniau, kad dukryte patirtu kuo maziau streso.. padekite man, nes esu labai pasimetusi....
Aciu
Vaida

Laba diena

Bandome ruoštis mažylio atėjimui visapusiškai.

Mane domina vienas su šia tema susijęs klausimas - ar reikia įsigyti specialią liemenėlę žindymui, ar pakanka turėti paprastą, nespaudžiančią, tinkamo dydžio liemenėlę?
Gal tiktų sportinio tipo medžiaginė liemenėlė be lankelių ir panašių dalykų?

o kaip jum sekesi maitinti su antspeniais? ar pieno gamyba nesumazejo? knygoje radau toki teigini kad slopina pieno gamyba

Manau, pakanka paprastos Na nebent tos specialios pasirodytų patogesnės, nors man nepasirodė Svarbiausia, kad niekur neveržtų, tai net ir su lankeliais gali būti, jei tinka ir patinka. Aš pati tik su lankeliais nešioju, maitinu beveik 2,5 metų be pertraukos ir viskas ok

Labai dėkoju už atsakymą

Miela Noelija656,
taip buvo atvejų, kai ne vienai mamytei patardavau žadinti per ilgai miegančius kūdikius dėl pamaitinimo. Ilgam miegui gali būti įvairių priežasčių. Jeigu kūdikis ilgai neprbunda dėl to, jog prieš tai jis gerai/pakankamai pavalgė ir gauto maisto medžiagų ir kalorijų jam užtenka daugeliui valandų, jeigu kūdikis gerai auga ir būdraudamas būna žvalus ir energingas, į jo miego reikalus tikriausiai nereikėtų kištis. Tačiau būna, jog ilgai miega ligoti, nusilpę, apetitą praradę kūdikiai. Leidimas ilgai miegoti jiems būtų ir leidimas dar labiau nusilpti. Ypač, jeigu nemiegodamas kūdikis būna vangokas, sulėtėja jo kūno augimas ir yra kiti neprivalgymo požymiai Štai tokiems kūdikiams geriausia pagalba ir būtų dažnesnis maitinimas. Tik per ilgai miegantį kūdikį geriau žadinti ne giliai įmigusį, o paviršutiniškojo miego fazėje

Miela Vaida,

neatidžiai skaitėte, arba netiksliai prisiminėte Aš tikrai neskubu rekomenduoti nujunkyti vyresnėlį mamos naujo nėštumo atveju. Dar kartelį perverčiau savo tekstus. Ten, knygos skyriuje TANDEMINIS ŽINDYMAS (p.311-316), p.312 yra parašyta taip:

„Ar tikrai nepavojinga? Kai mama žindo kūdikį, dėl krūtų spenelių nervinių receptorių dirginimo posmegeninė endokrininė liauka hipofizė į kraują išskiria hormoną oksitociną, kuris, skatindamas susitraukti aplink alveoles esančias lygiąsias raumenines ląsteles, priverčia pieną tekėti iš krūtų. Iš panašių lygiųjų raumeninių ląstelių sudarytas ir gimdos sienelės raumeninis sluoksnis. Todėl oksitocinas taip pat yra svarbus gimdymo metu. Apie tai girdėjusios mamos nerimauja: ar žindymo metu išsiskiriantis oksitocinas neišprovokuos gimdos susitraukimų ir nesukels persileidimo ar priešlaikinio gimdymo?
Laimei, per visą pirmąją nėštumo pusę, iki maždaug 24 savaičių, gimdos raumenys dar būna oksitocinui visai nejautrūs. Paskui, kai gimda savo raumenų pajėgumą pradės palaipsniui didinti ir treniruoti būsimoms „varžyboms“ – gimdymui, labai pamažu didės ir tų raumeninių ląstelių jautrumas oksitocinui. Todėl labai nestiprūs gimdos sienelės raumenų susitraukinėjimai, toli gražu negalintys išprovokuoti priešlaikinio gimdymo, antrajame ir ypač trečiajame nėštumo trimestruose yra įprastas reiškinys. Tai daug kartų atsitinka ir meilės glamonių bei lytinių santykių ar net fizinės mankštos pratimų metu. Iki pat normalaus natūralaus gimdymo pradžios, dėl žindymo (spenelio dirginimo) išsiskiriantis nedidelis (vis mažėjantis, nes retėja ir trumpėja žindymai) oksitocino kiekis ne tik pirmiausia bus panaudojamas būtent pieno varymui iš krūtų, bet ir to kiekio neužtektų per tą laiką daugelį kartų padidėjusios gimdos stipriems susitraukimams sukelti. Nedidelė jo prisidėjimo tikimybė teoriškai gal būt (bet ne būtinai, nes įrodančių faktų nėra) rastųsi tik dėl kitų priežasčių atsiradusio gręsiančio priešlaikinio gimdymo atveju. Mamai, anksčiau turėjusiai komplikuotą nėštumą, savo asmeninę situaciją reikėtų aptarti su savo gydytoju ir, atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuspręsti kas geriausia: žindymą drąsiai tęsti, žindyti rečiau ir trumpiau, arba kūdikį nujunkyti.”

Taigi, vykite šalin nereikalingą nerimą! Linkiu Jūsų šeimynėlei didžiulės meilės ir džiaugsmingo laukimo

Spenelio žaizdos paprastai atsiranda ne dėl to, jog krūtis neapmaunama atspeniu, o todėl, kad kūdikis blogai priglaudžiamas prie krūties, t.y., jis apžioja per mažai – vien tik spenelį. ČIULPIANT spenelis atsiduria tarp kūdikio dantenų ir yra maigomas. Be to, stengdamasis išgauti pieno, kūdikis siurbia, o nuo to spenelio galas išburksta, jo odelė išsitempia ir joje (o ypač latakėlių atsivėrimo vietose, kur yra dar švelnesnė ir lengviau pažeidžiama gleivinė) atsiranda smulkių dilgsinčių įtrūkimų, kurie, siurbimui ir maigymui tęsiantis, didėja ir virsta jau matomomis skausmingomis ŽAIZDOMIS (p.173-182). Todėl, vos gimusiam kūdikiui reikia sudaryti galimybę GERAI PRIGLUSTI prie krūties, kad jis apžiotų ne tik spenelį, bet ir kuo daugiau areolės. O tai geriausiai pavyksta iškart po gimdymo, nes krūtis dar būna minkšta. Ir žindyti dažnai, nelaukiant po kelias valandas, nes tuomet krūtis pritvinktsta ir kūdikiui darosi sunku ją apžioti tiek, kad galėtų ŽĮSTI
Taip pat ir jau esant spenelių žaizdoms, geriausia ne apmauti jį antspeniu, o pasistengti kūdikį GERAI PRIGLAUSTI prie krūties. Tuomet giliai kūdikio burnoje atsidūrusiam speneliui jokia trauma negręsia, ir net ir nuogas jis jaučiasi geriau, negu apvilktas antspeniu, bet vis tiek laikomas tarp dantenų.

Jeigu krūtis iki įtempimo apvaliai pritvinkusi, gali atsitikti ir taip, jog kūdikiui nepavyksta prie jos priglusti, kad kažką suimtų savo burna. Tuomet antspenio galas būtų ta į kūdikio burną įeinanti/patenkanti vieta. Nors ir per anspenio sluoksnį, tačiau vis tiek įmanomas šioks toks spenelio/laukelio/areolės odos nervinių receptorių dirginimas ir PIENO GAMYBOS bei TEKĖJIMO REFLEKSŲ stimuliavimas.
Tačiau jeigu krūtis minkštesnė, daug geriau ją pačią ranka/pirštais “paploninti”, kad kūdikis galėtų apžioti. Tada kūdikio burnoje atsidurs kaip tik ta krūties vieta, kuri ten ir turi papulti, kad kūdikis galėtų gerai ŽĮSTI, o pieno tekėjimas ir naujo pieno gamyba vyks dar gyviau, nes tarp kūdikio burnos ir mamos krūties odos nebus įsiterpusio anstpenio medžiagos sluoksnio.
Tą patį galima padaryti ir su pritvinkusia krūtimi, jeigu prieš glaudžiant kūdikį truputį pieno išmelšite ranka ar pientraukiu, kad į burną turinti patekti krūties vieta paminkštėtų.

Pieno gamybą skatina žindymo metu refleksiškai (dėl spenelio ir areolės nervinių receptorių dirginimo) iš mamos hipofizio išsiskiriantis hormonas prolaktinas, kuris kraujo nunešamas į krūtis. Jeigu tarp kūdikio burnos ir spenelio/areolės odos kažkas įsiterpia (pvz., antspenio medžiaga), PIENO GAMYBOS REFLEKSAS gali veikti silpniau.

* * *
Balandžio mėn susitiksime KLAIPĖDOJE ir PALANGOJE

Prieš pirmąjį nėštumą ruošiausi mažylio žindymui, lankiau paskaitas pas Rimą Kurtinaitienę, įsigijau literatūros apie žindymą. Į gimdymo namus važiavau be buteliukų, pientraukių, mišinukų ir čiulptukų ir buvau įsitikinusi, kad man viskas pavyks, užtenka tik norėti. Bet realybė buvo kita-visų pirma gimdymas baigėsi cezariu, niekas vaikelio po gimimo ant krūtinės nepadėjo, pirmasis artimas kontaktas su mažyliu buvo gerokai pavėluotas. Pieno sulaukiau gal tik sekančią dieną, atsimenu kaip varvindavau tuos priešpienio lašelius, teko skubiai susipirkti mišinio pientraukį, buteliukų.
Kitas nusivylimas atėjo, kai pieno pradėjo gamintis daugiau buvo dėl mano spenelių. Pasirodo (pati kažkaip nesusiprotėjau anksčiau), kad vienas plokščias. Tai bent kad kitas būtų geras, bet ne-kitas visai įdubęs. Ir per nėštumą jie taip liko mažais. Vaiką buvo sunku maitinti, iš pradžių 1,5 mėn. primaitindavau mišiniu, paskui perėjau tik prie maitinimo savo pienu ir tuo metu labai tuo didžiavausi, nors dabar atsukusi laiką, gal būčiau palikusi primaitinimą mišinuku, nes:
-pieno niekad netryško fontanais, visad atrodė, kad jo trūksta,
-vaikas ilgai gulėdavo prie krūties, net po 1,5 val.,
- vargas dėl tų spenelių, skausmas.
-auginau be soskės, tai jei ne prie krūties, vaikelis būdavo labai neramus, irzlus, vėliau net pradėjau galvoti, kad neprivalgo.
-lėtai priauginėjo svoris, po 250-300 g. per mėn. ir dabar trimetis dar niekaip neprisiveja svorio normų.
-tuštindavosi pas kelias dienas.

Literatūroje skelbia, kad natūraliai maitinant toks svorio augimas ir retas tuštinimasis yra normalu, bet man vis buvo nerimas, kad vaikutis negauna, kiek jam reikia. Jei dabar ir su antruoju bus tokie vargai, greičiau pereisiu prie primaitrinimo mišinuku. Pavydžiu, kam Dievo duota geros krūtys maitinimui, maniškės nlb. tinkamos .

Gabriete, o aš manau, kad viskas pas jus gali būti gerai Jei vaikui būtų trūkę pieno ir jis dėl to būtų lėčiau augęs, tai pradėjus primaitinti būtų ryškus svorio augimas, o jei atsilieka nuo normų iki šiol, vadinasi yra toks vaikas ir tiek, neprivalo visi tilpti į tas normas ir netelpantys gali būti patys normaliausi O kad ilgai žinda, tai irgi nuo vaiko priklauso. Sūnelį pirmus mėnesius maitinau vos ne nuolat, dukrytė valgo daug trumpiau, bet abu auga, abu sveiki vaikai. Tuštinasi mano vaikai irgi skirtingai - sūnelis tūštindavosi kasdien, dukrytė kartais ir kas penkias dienas ir jie abu yra patys normaliausi vaikai

Linkiu, kad šį kartą vaikelis iš karto atsidurtų jums ant krūtinės, net jei ir vėl reikės cp, nes dėl to tikrai galima iš anksto susitarti. Ir visai verta būtų pasidomėti, paieškoti informacijos apie maitinimą su plokščiai speneliais, kad jie kuo mažiau nukentėtų. Sėkmingo jums antro vaikelio žindymo!

Gerb. p. Vitkauskai,

Perskaiciau Jusu knyga, nes laukiuos pirmo vaiko ir noriu zindyti pati. Dabar nebepamenu, kaip ten yra del paciu pirmuju zindymu - gimdysiu Prancuzijoje, cia kai kas taip pat, bet kai kas ir kitaip nei Lietuvoj. Klinikoj pasake per kursus, kad zindant pirmus kartus krutis reikia keisti, 10 min is vienos, 10 is kitos ir t.t. kol vaikas nebeims. Pirmas tris dienas taip ir kaitalioti nuolat. Po 3 dienu jau duoti tik viena, kol vaikas pilnai pavalgys.

Ar teisinga tokia tvarka Jusu nuomone?

Kazkaip nelabai isivaizduoju, kaip ta kruti is jo vis atiminet, jei, tarkim, gerai isitaises ir noriai valgo...Knyga zadu perskaityt dar karteli, kad isigilint, bet jau kazin ar bespesiu iki gimdymo, uztat nutariau parasyt.

Pagarbiai,

Katrina

Miela Katrina,

išties, pritariu Jums, atimti krūtį iš žindančio naujagimio/kūdikio būtų labai nedraugiška ir nemandagu. Vargu ar taip darė/daro gamtoje gyvenančios „laukinės“ mamos, tikriausiai ten ir laikrodžiai ant medžių nesukabinėti
Geriau leisti kūdikiui (naujagimiui taip pat) iš vienos krūties tiek ilgai, kiek jam norisi. Taip jis gaus ne tik „pradinį“ liesesnįjį pieną (atsigėrimui) ir „galinį“ riebesnįjį pieną (sotumui). O kitam pavalgymui glausite prie antrosios krūties, taip pat iki pasisotinimo.
Sėkmės!