Ar jau ruošiatės gimsiančio vaikelio maitinimui?

Nepabandęs nesužinosi
Nedaug iki to mėnesio liko, galit bandyt dar kentėt Šiaip dėl to bandymo jus suprantu, nes aš irgi labai bijojau per anksti duoti soskę, nes maniškė negimė tobulai mokėdama žįsti, tai kol išmoko dorai tą daryti, soskė atrodė baubų baubas. Plius pediatrė pasakė, kad tokie mažuliukai jei nori žįsti, tai jie nori valgyti, todėl nekišt soskės griežtai. Nu ir nekišau iki to mėnesio. Aš tą soskę išbandžiau netyčia, kai jau buvau nusipirkus, kad turėčiau ekstra atvejui, pvz. mašinoj važiuojant.
Nei knygose, nei žindymo kursuose apie tai nešneka, nebūčiau ant savo vaiko išbandžius, ttai tikriausiai netikėčiau. Bet poveikis buvo akivaizdus: duodi žįsti - šaukia rėkia, duodi soskę - ramu. Ateina valgio laikas, soske tikrai neapgausi, tada jau žinda.
Ir maždaug nuo mėnesio laiko kardinaliai pasikeitė žindimo trukmė. Iki tol viršydavo visas vadovėlines normas, žįsdavo 40 min-1 val., paskui staiga bac - 10 min žindimo teliko, vėliau ir 5 min. Vat kaip ištreniravo siurbliuką

labai dekui uz istorija is patirties.

Du iš trijų mūsų vaikų užaugo burnoje niekada jokio čiulptuko nelaikę/neturėję. Panašiai nutiko su daugybe milijonų kitų kūdikių per milijonus metų trukusią žmonijos evoliuciją.
Žmogaus naujagimiui reikia ne tik maisto (motinos pieno), bet ir saugumo bei emocinio artumo, kuriuos jam užtikrina buvimas betarpiškai prisiglaudus prie kito artimo žmogaus arba paprasčiausiai būnant kartu su juo (dieną - ant rankų ar „nešioklėje“, naktį – miegant šalia). Taigi nebūtinai visada tas betarpis artumas (išskyrus mitybinį žindymą) turi būti prisiglaudimas apžiojus motinos krūtį.

Man irgi patraukliau atrodo versija, jog ir mažam žmogučiui labiau reikia nuolatinio žmogaus artumo, bendravimo, o ne visą laiką kažką laikyti burnoje, nesvarbu kad tai yra tik guminis daiktelis. Juk pati guma buvo išrasta palyginti labai neseniai, o žmonės vaikus gimdo jau šimtus tūkstančių metų.
O kai kūdikis įpratinamas nuolat čiulpti čiulptuką, paskui jau būna sunku atpratinti labai ilgai, neretai metų metais… Mačiau tokių netgi darželinukų ne vieną. Kažkur skaičiau, kad nuolat čiulptuku “užkimšta burna” vaikai labiau, negu į aplink vykstantį gyvenimą, sukaupia dėmesį į tą burnoje esantį daiktą ir net vėliau pradeda kalbėti.

As ta pati zodis zodin galeciau pasakyti Pirmagimei nedaviau soskes, daviau valgyti tiek kiek norejo ir t.t. pagal visus gydytoju, knygu nurodymus... Tiek nusivargau, kad maitinau tik 4men, nes daugiau nepajegiau. Dukryte nemokejo zisti ir tiek. Kai laukiausi antrojo nusiteikiau, kad jei eis - zindysiu, neis - duosiu misinuka, galvos nesuksiu ir nesikankinsiu. Soske antram padaviau ta pati vakara. Nu taip ciulti norejo, o kruties neeme. Maitinu pati, vargo nematau, nei nukandziotu skausmingu speneliu (kas buvo su pirmaja), ryja puikiai ir t.t. nors soske turejo burnoje ta pacia diena kai gime. Taip kad, dabar jau galiu is savo patirties pasakyti, kad soske vaiko zindimo nesugadina. Cia paprasciausiai priklauso nuo pacio vaiko.

Laba diena,
jei viskas eisis pagal plana, tai uz 3 dienu jau tureciau gimdyti . kadangi planuoju ir noriu kudiki maitinti savo pienu... tai susirupinau savo speneliais.... ar jiems viskas gerai!?!? Jie sutrukineja, kieti ir gelsvos spalvos. nemoku net paaiskinti bet juos patrynus, lyg ir nubyra tokie kaip ''trupinukai'' ar pvz su nagais juos eina istraukti.... ar tai normalu?

Tai gal tas gelsvos pleiskaneles yra priespienis? Nes man su pirmu jo buvo nuo 5men ir jis panasiai "nutrupedavo" vakare Tik va del ko suskilineje neisivaizduoju...

Gerb. Gydytojau,
kokia Jūsų asmeninė nuomonė dėl žindymo trečiame nėštumo trimestre? Mano ginekologė liepia mest žindymą, bet aš laaaabai nenoriu.. Jaučiuosi puikiai, tyrimai puikūs.. Ar tikrai trečio trimestro metu oksitocinas gali išprovokuoti persileidimą/gimdymą? Jaučiuosi pasimetus..

Miela Valaura,

kai mama žindo kūdikį, dėl krūtų spenelių nervinių receptorių dirginimo iš hipofizio į kraują išskiria hormoną oksitociną, kuris, skatindamas susitraukti aplink alveoles esančias lygiąsias raumenines ląsteles, priverčia pieną tekėti iš krūtų. Iš panašių lygiųjų raumeninių ląstelių sudarytas ir gimdos sienelės raumeninis sluoksnis Todėl oksitocinas taip pat yra svarbus gimdymo metu. Apie tai girdėjusios mamos nerimauja, ar žindymo metu išsiskiriantis oksitocinas neišprovokuos gimdos susitraukimų ir nesukels persileidimo ar priešlaikinio gimdymo?
Laimei, per visą pirmąją nėštumo pusę, iki maždaug 24 savaičių, gimdos raumenys dar būna oksitocinui visai nejautrūs. Paskui, kai gimda savo raumenų pajėgumą pradės palaipsniui didinti ir treniruoti būsimoms „varžyboms“ – gimdymui, labai pamažu didės ir tų raumeninių ląstelių jautrumas oksitocinui. Todėl labai nestiprūs gimdos sienelės raumenų susitraukinėjimai, toli gražu negalintys išprovokuoti priešlaikinio gimdymo, antrajame ir ypač trečiajame nėštumo trimestruose yra įprastas reiškinys. Tai daug kartų atsitinka ir meilės glamonių bei lytinių santykių metu. Iki pat normalaus natūralaus gimdymo pradžios, dėl žindymo (spenelio dirginimo) išsiskiriantis nedidelis (vis mažėjantis, nes retėja ir trumpėja žindymai) oksitocino kiekis ne tik pirmiausia bus panaudojamas būtent pieno varymui iš krūtų, bet ir to kiekio neužtektų per tą laiką daugelį kartų padidėjusios gimdos susitraukimams sukelti. Nedidelė jo prisidėjimo tikimybė teoriškai gal būt (bet ne būtinai, nes įrodančių faktų nėra) rastųsi tik dėl kitų priežasčių atsiradusio gręsiančio priešlaikinio gimdymo atveju. Mamai, anksčiau turėjusiai komplikuotą nėštumą, (ar Jūs turėjote?) savo asmeninę situaciją reikėtų aptarti su savo gydytoju ir, atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuspręsti kas geriausia: žindymą drąsiai tęsti, žindyti rečiau ir trumpiau, arba kūdikį nujunkyti.

Gerbiamas Gyditojau, norejau jusu paklausti apie zindymo pradejimo ypatumus po cezario pjuvio. Ar tiesa kad ilgiau uztrunka kol "isijungia" pieno gamyba? gal galeciau sau ir kudikiui kaip nors pagreitinti procesa?

mums tuoj 12 savaite prasides man tai pirmas nestumas klausimas gal nuskambes kvailai, bet kaip zinot ar as to pieno apskritai turesiu? nuo ko tai priklauso? ar mama turi pieno paaiskeja turbut tik pagimdzius?

Jei neklystu, tai apskritai tik gal 3 procentai moteru, kurios nei kiek neturi pieno.
Visos kitos pieno turi ir maitina tiek ilgai, ir taip sekmingai, kaip yra psichologiskai nusiteikusios.
Ir mitas, kad reikia ziureti pagal savo mamas. mano mama nei manes, nei sese nemaitino, na gal po savaite, o as savo mergyte sekmingai maitinu pati ir pabaigos dar nematau
Sekmes ir svarbu gero nusiteikimo, beje ir literaturos tuo klausimu yra jau nemazai ir geros