Ar jau ruošiatės gimsiančio vaikelio maitinimui?

Mielos nėštukės,

esu vaikų gydytojas, vienas iš tų, kurie vieną gražią dieną džiaugsimės kartu su Jumis jau gimusiais Jūsų stebukliukais. Jau studijuodamas mediciną, prisiekiau sau, jog, ne mažiau negu gerai gydyti ligonėlius, aš stengsiuosi nuveikti viską, ką sugebėsiu, kad vaikai nesirgtų. Dirbdamas poliklinikoje daug kartų galėjau palyginti žindomų ir nežindomų kūdikių vystymąsi ir sveikatą. Tie įspūdžiai ir pastūmėjo mane tapti žindymo propaguotoju. Per daugelį metų sukaupiau ne tik nemažai patirties, bet ir žinių, kurias sudėjau į knygą “Kūdikio žindymas: Nepakeičiamas kaip motinos meilė“



Tai yra pirmoji Lietuvoje parašyta monografija apie kūdikių žindymą: teorija, praktika ir patarimai.
Iš patirties jau žinau, ir daug mamyčių tai sakė, jog ruoštis būti mama ir mokytis kūdikio priežiūros ir maitinimo tikrai verta jau gerokai iš anksto.

Taigi man rūpi viskas, kas rūpi Jums, pasidalinkime mintimis apie savo lūkesčius dėl Jūsų vaikelio maitinimo. Atverkime, aptarkime ir išsklaidykime abejones. Nuoširdžiai Jums padėsiu.

Pagarbiai,
Kazimieras Vitkauskas

As tai daugiau emociskai ruosiuosi , labai tikiuosi maitinti pati. Butu idomu suzinoti mano mociute mama maitino 5dienas, mus su sese mama maitino ~savaite, dvi.Mano sese dukra 2savaites. Ar man irgi nedeti daug vilciu? Ar toks trumpas maitinimas del mazu ziniu apie zindyma? Gal buvo netinkama poza, mazai kantrybes ar pan?

Sveiki,
maitinu leliuką jau virš metų. Naktį valgyti keliasi 2-6 kartus..Ar verta bandyti kažkaip (???) atpratinti, ar laukti kol išaugs..Neišsimiegu diena iš dienos

maume, savo klausimą geriau užduokite skyrelyje "Kūdikių žindymas". Šita tema skirta būsimoms mamytėms, todėl nenorėčiau, kad diskusijos nukryptų į lankas

Ruošiamės kartu su vyru Lankėm Pradžių pradžios kursus, o dabar nusipirkau K.Vitkausko knygą - kad dalis žinių būtų visad po ranka (nes dalis neblogai ir galvoj laikosi ).

redad, pasidomėk žindymu daugiau, mamų/močiučių praktika nieko nesako apie tavo galimybes žindyti

Miela reda.d,

ar pastebite neabejotiną pažangą: 5 dienos – savaitė – 2 savaitės. Taigi Jums nevalia laužyti tradicijos. O kadangi dabar jau 21 amžius, turėsite žindyti bent 21 mėnesį

Sėkmei reikia trijų dalykų: (1) norėti, (2) galėti ir (3) mokėti.

Ar norėsite? Atrodo kad taip. Tai gerai! Ar norėjo ilgai maitinti Jūsų močiutė ir Jūsų mama? Prieš dvidešimt, juo labiau prieš keturiasdešimt metų, dauguma kūdikių buvo žindomi tik vieną mėnesį arba dar trumpiau, vieną-kitą savaitę. Motinos pienas/žindymas ir mišiniai/maitinimas iš buteliuko buvo laikomi maždaug lygiaverčiais pasirinkimo kuo ir kaip maitinti variantais. Mamytėms vos suabejojus ar jų kūdikiams kartais netrūksta jų pieno, pediatrai/-ės iškart rašydavo receptus į „pieno mišinių virtuvėles“, o visuomenė ilgai žindančias motinas vadino „karvėmis“. Ar verta norėti žindyti? Šio klausimo apsvarstymui knygoje „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ paskyriau solidų skyrių „Rinkis geriausią“, p.31-70. Pasirinkimą verta pagrįsti informacija, tik tada jis nebus laikina, aplinkybių lengvai nugalima užgaida.

Ar galėsite? Kodėl gi ne? Žindymas juk nėra kažkoks tik dabar sugalvotas ir neparuoštas eksperimentas. Gamta motinos pieną ir žindymą išrado prieš milijonus metų ir tiek pat laiko tobulino. Ta ištobulinta programa yra užrašyta Jūsų ir Jūsų Gimsiančio Vaiko genuose. Tik tegul niekas netrukdo jai veikti! Taip, kaip tai atsitiko Jūsų močiutei (kaip motinai), Jūsų mamai (kaip kūdikiui ir kaip motinai) ir Jums su sese (kaip kūdikiams). Pirmas trukdymas: tada mamoms neleido glausti naujagimį ir pradėti jį žindyti tuojau po gimdymo, o naujagimiams priglusti prie mamos ir pradėti žįsti tuojau pat gimus. Turėdavo laukti mažiausiai 6 valandas, gimę vakare – ryto, o jeigu buvo kokių nors komplikacijų ar bent „neaiškumų“ dėl mamos ar naujagimio sveikatos – visą parą ar net kelias. Ir per tą laiką, ir per visą likusį buvimą gimdymo namuose/ligoninėje mamos buvo laikomos atskirose nuo savo naujagimių palatose – tai Antras trukdymas. Trečias trukdymas: naujagimius į motinų palatas maitinimui dienomis nunešdavo griežtai nustatytomis valandomis, pagal tvarkaraštį, ir niekada – visą naktį. Toli gražu ne visada tie apsilankymai pas mamas sutapdavo su kūdikių išalkimu ir noru valgyti. Tvarkaraščio laikytis ir neguldyti kūdikio šalia savęs buvo rekomenduojama ir grįžus iš ligoninės mano. Ketvirtas trukdymas: atskirti nuo motinų naujagimiai, kai pravirkdavo išsigandę to atskyrimo arba „nelaiku“ išalkdavo – buvo raminami čiulptuku-tuštuku arba girdomi saldintu vandeniu („gliukoze“) arba net mišiniais iš buteliuko per čiulptuką. Dėl to: 1) naujagimiai neretai pas mamytes buvo nunešami visai nealkani ir priglausti prie krūties snausdavo, 2) jie išmokdavo ne žįsti, o čiulpti – šie veiksmai esmingai skiriasi. Ir tada - Penktasis trukdymas: nežindomos motinos krūtys tino, o nemokančių žįsti kūdikių čiulpiami speneliai pradėdavo skaudėti dėl įtrūkimų ir vis didėjančių žaizdelių. Skausmas stabdo pieno tekėjimą iš krūties, krūtyse pasilikęs pienas stabdydavo naujo pieno gamybą. Kūdikiai likdavo neprivalgę, ir, galvojant, jog mamai mažėja pieno, buvo pradedami primaitinti mišiniais, kurių porcijos vis didėjo, o motinos pieno gamyba krūtyse vis mažėjo, ir galop žindymas būdavo nutraukiamas.
Dabar gimdymo namuose/ligoninėse naujagimiai glaudžiami prie krūties iškart po gimimo, žindomi visada kai tik išalksta, ir būna kartu su mamytėmis visą laiką. Taip pat ir Jūs su Jūsų Vaikeliu. Taigi, kodėl negalėti? Tikrai galėsite!

Ar mokėsite? Nors žindymas yra natūralus gamtos duotas dalykas, tačiau gyvenimas civilizuotoje visuomenėje gerokai skiriasi nuo gyvenimo laukinėje gamtoje. Iš savo - gydytojo, praktikos žinau ir daug patyrusių mamų man sakė, jog žinių apie žindymą tikrai prireikia, ir įgyti jų verta jau iš anksto. Juk žindymas prasideda jau ant gimdymo lovos!

Labai aciu uz issamu atsakyma, reiks ciupt sakityt knyga

Gydytojo K. Vitkausko knyga apie kudikio zindyma tikrai labai naudinga, joje paprastai ir aiskiai issakyta viskas, ka turi zinoti busima mama
man, besilaukianciai pirmagimio, sio gydytojo patarimai aukso vertes, todel nuosirdziai tikiuosi, kad pavyks ilgai ir sekmingai zindyti savo mazyli.
Tagi, gerb. Kazimierai, aciu Jums uz sia busimos jaunos mamytes biblija!

Sveiki,

Savo pirmagime maitinau 1metus ir 1 menesi. Pats zindymas man nebuvo malonus procesas, nes pradzia buvo labai skausminga, o ir maitinimas trukdavo po pusvalandi ar net ilgiau, ir maitinimu buvo 17 kartu per para . Nepaisant to, kad visi aplinkiniai (isskyrus mano vyra, kuris labai mane palaike) aiskino, jog man truksta pieno arba jis yra nepakankamai riebus as buvau tvirtai pasiryzusi dukrele maitinti minimum iki metu, kad neduoti misinuku, nes maniau taip esant geriau jai.

Dabar laukiuosi antro leliuko, del maitinimo krutini net nedvejoju ir si karta tikiuosi tai daryti iki 1,5 metuku. Man labai idomu ar esant tokiam sunkiam zindymo procesui su pirmagime taspats bus ir su antruoju leliuku?(pirmoji dukryte buvo labai nerami ir labai mazai miegodavo) Ar tiesa, kad su kiekvienu vaiku pieno buna daugiau? Ir ar tiesa, kad man truko pieno arba jis buvo liesas? gal as perdaug uzsispyrusi ir negirdziu tiesos?

Ir pries pirmaji nestuma labai domejausi zindymu, jo nauda. Skaiciau Semetos knyga, zurnalus ir kt. literatura, todel negaliu pasakyti, kad nezinojau kaip tai daryti ir manau viska dariau taip kaip reikia, todel nesuprantu, kodel visas tas zindymo procesas buvo toks sudetingas.

P.S. Gerb. K. Vitkauskai, parasykite prasau knygos leidykla. Aciu

Man rūpi sužinoti kaip būsimo vaikelio žindymo galimybės priklauso nuo mamos krūtų dydžio. Suprantu, jog dideles krūtis turinčioms moterims tikriausiai nekyla jokių problemų išmaitinti kūdikį savo pienu. O kaip būna, jeigu krūtys mažos?

Skaičiau Jūsų knygą su dideliu susidomėjimu ir labai džiaugiuosi ją įsigijusi. Labai daug naudingos informacijos ir puikus pateikimo būdas
Išskaičiau ir nusiraminau, kad krūtų dydis neturi jokios reikšmės gebėjimui žindyti (nes mano tikrai mažos), tačiau neramina štai kas: krūtyse nejaučiu jokių pasikeitimų, jokio padidėjimo, jokių kitų pokyčių artėjant gimdymui. Kitur tenka skaityti, kad krūtinė turi didėti, kitoms moterims net strijų atsiranda krūtinės srityje, o mano kokios buvo tokios ir liko... jau nekalbu apie priešpienį, kuris kartais dar nėštumo metu atsiranda... Tik pačioje nėštumo pradžioje krūtinė buvo jautresnė, tačiau daugiau nieko
Todėl noriu paklausti, ar turėtų didėti krūtinė artėjant gimdymui? ar turėčiau jausti kokius nors pokyčius? dėkoju už atsakymą!

Pieno kiekis nuo krutu dydzio nepriklauso , kitos mamos turincios didziule krutine "neturi" pieno.
Lai gerb. Vitkauskas mane pataiso jei as neteisi, bet literaturoje skaiciau, kad tik 2% mamu neturi pieno ( turejusios problemu su pastojimais, sudetingi nestumai ir.t.t).