Aš visuomet sakau, kad išlydėjimas- tai kažkas ypatingo. Ir kai jaunosios iš pradžių sako, kad nereikia tų bla bla bla (dar apsižliumbt galima, makiažas nutekės
), bet jei jau tradicijų nors kiek prisilaikant, tai sakyčiau jei pasiruoši kokius gražius žodelius, ar net pati juos sukursi (jei artimi žmonės, manau visuomet galima rasti ką nors šilto, gražaus, mielo pasakyti).
Nenutekės nei tie makiažai, nei nieko
O palaiminimas... Reikia gerai tėvus žinoti, kad su palaiminimu neišsimuštų žmonės iš vėžių. Todėl asmeniškai aš sakau, kad atėjo laikas vaikus (ar kitaip pasakysi, ne taip svarbu) išleist į ypatingą kelią....ir taip toliau, gal tėveliai norėtų ko nors palinkėti išlydėdami jaunuosius? taip išsisukama iš padėties
dar apie tą palaiminimą: anksčiau buvo tokia mada paplitus klauptis prieš tėvus, vykdavo visas rimtas laiminimas. Ir tą žodį išgirdus kai kuriems tėveliams tikrai akys išsiplečia
geriau jau be tokių staigmenų
o kam islydet jei jau seniai tuose namuose nedbegyveni?