Buto dalies apšiltinimas

Siūlyčiau kitą kartą patarimų paklausti ne pas vieną "meistrą".
Ta plėvelė dedama ne šiaip sau

Su šiltinimu iš vidaus iš vis geriau neprasidėti, labai problematiškas reikalas su rasos tašku, bet kai nėra kitos išeities, tada vata negalima šiltinti storiau kaip 5 cm, storesnis sluoksnis jau yra rizika kiaurus metus primirkusios ir niekada neišdžiūstančios kempinės efektas, kas šiltinimo didelio efecto nesuteikia, tik drėgmės.

Dėkit nedėja visokias plėveles ir t.t. Lb priklauso nuo esamos nešiltintos sienos stovio. Ar ji peršala, ar lb šalta ir t.t.

Papasakokit žmonėm, kurie daugiabutyje gyvena, kurio neketinama renovuoti (o ir renovacijos kokybė taip sakant dažnai būna), kad geriau neprasidėti su šiltinimu iš vidaus
Būtent, kad aš rekomenduočiau NUO 5cm šiltinti sienas. Kokį efektą gali duoti 2.5cm storio apšiltinimo medžiaga.. ? Nelabai atperka išlaidas.

Turbūt nereikia priminti kokiu MINIMALIU šiltinamos medžiagos sluoksniu šiltinamos konstrukcijos nuo "peršalimo"?

O ką pasakyti skandinavams, kurie rąstinius namelius šiltina 20-30cm vatos sluoksniu iš vidaus?

Ar norite pasakyti, kad žinote geriau, nei numato technologijos?

Nenoriu pasakyti, rastinis namas šiltas, rasos taškas susidaro arti išorinio paviršiaus tai yra pačiame rąste kažkur, priklausomai nuo idrėkimo jo tam tikru metu periodu. ir t.t.

Įmam kaip pvz. Monolitiniame daugiabutyje, jus uždengiante ta pačia šalta siena iš vidaus (kaip sakiau lb priklauso nuo pačios sienos stovio ypatingai jei ji žiemos metu peršalinėja kur kampe) , kuri vistiek rasoje iš vidaus, ir visa rasa eina ir geriasi i vata jūsų. Kuri drėksta ir t.t.

Kažkaip seniau į tai lb dėmesio nebuvo kreipiama, kas kaip mokėjo tas taip statė, tas taip šiltino. Yra eilė bandymų padaryta, ir stebėjimų, ir t.t. Nemažai KTU senbūviai jums pripasakotu, statybininku inžinierių sąjunga ir t.t. Esmė kad kiek jie atidarinėjo, konstrukcijų šiltinimo iš vidaus po įvarių metų po apšiltinimo ir t.t. Įvairius mazgus. Visur kur būdavo šiltinta nedaugiau 5 cm vata. Vata būdavo sausa. O kur 7,5 10cm ir t.t. visur vata budavo lb drėgna ar net šlapia. Padaryta išvada kad dar 5 cm vatos kiek sudrėksta ji dar įvairiai laikotarpiais sugeba išdžiūti nes nestoras sluoksnis, ir su laiku atšilus orams, ir t.t. vistiek ta drėgme pasišalina ir išgaruoja kažkiek per siena kažkiek per gipsos plokštes išeina. O jau 10 cm storio paklodė per stora kad pilnai išgaruotų iš jos tokia drėgme, tokiomis sąlygomis (uždaryta tarp gipso ir GB sienos, ir dar jei plevele polietileno ale nuo drėgmės iš vidaus užsadarinta. Nors daug visokiu mazgų galima rasti internete. Pateikiu tik išvadas ir žmoniu profesoriu ir t.t. kurie visai gyvenima atidavė mokslui ir statybai.


Čia ne mano išmislas. Atsimenu kaip vos per Atestacija pas profesoriu, kažka nesusirktau kai pasakiau kad iš vidaus galima max šiltinti 10 cm ar kažkas panašiai. Nepanu jau senokai buvo.

Esminis skirtumas tarp šiltinimo iš vidaus ir iš lauko.
Iš lauko šiltinant rasos taškas nusikelia už šiltinimo medžiagos, tai yra jau tinko sluoksnio paviršiuje lauke, ar arti jo.

Iš vidaus vistiek ta pati gelžbetoninė konstrukcija ji laidi šalčiu, ji šalta. Ir iš patalpos patenkantys garai, praeinanti šiluma, kad ir por šiltinamaja medžiaga daug vėsesnė, tačiau rasos tašku ant vidinio tinko šalto paviršiaus susidaryti ji nesutrukdo. Čia yra daug niuansu vienu atveju viskas normaliai kitu jau kaip minėjau.

Nemaišykit su rastiniu ir mediniu karkasiniu namu. Pats medis, rastas yra jau sąliginai šilta medžiaga, joje temperatūra taip žemai nenukrenta giliai sluoknyje, ar anet ant vidinio sienos paviršiaus kaip daugiabutyje, ten nėra galimybės susidaryti rasos taškui.

Aišku kitas klausimas ar išvis tada verta šiltinti tik 5 cm, čia jau kita tema :-)

P.S. Konstrukcijos nuo peršalinimo šiltinamos iš išorės. Iš vidaus nėra jokio tikslo. Tam užtenka 5 cm dažnu atveju. Iš vidaus šiltinama konstrukcija vistiek peršala.

Su tokio tyrimo rezultatais susidurti neteko, o ir informacija apie storius daugiau orientuota iš šiauresnių šalių praktikos.

Kai alternatyvos nėra šiltinimui iš išorės, tai tenka dėti tai, ką siūlo gamintojas ir ko nori gyventojas.
Stengiuosi patarti kaip būtų geriau, tačiau ko gero nebuvau susipažinęs su ilgalaikės eksploatacijos niuansais būtent šios konstrukcijos, esant tokioms sąlygoms.

Dėkui už naują informaciją.

Tik man vis dar keista, kodėl, jeigu tiek drėgmės sulaiko storesnė vata šiame taške, ji turėtų atiduoti drėgmę, kaip sakote, ir į GKP, o pasėkmės pakankamai greitai tokiomis sąlygomis pasirodo.. Nekalbant jau apie pelėsį.

Dėl konstrukcijų - taip ir turėjau omenyje šiltinimą iš išorės nuo peršalimo, kaip pavyzdį, kad mano manymu, ekonomiškai neefektyvu šiltinti bet kurią konstrukciją plonesniu nei 50mm sluoksniu, nepaisant iš kurios pusės tą darome.

Šiuo metu apskritai senos statybos daugiabučiuose namuose gyvenantiems žmonėms sunkoka su apšildymu - iš vidaus nėra taip ekonomiška ir efektyvu kaip iš išorės, iš išorės turi laukti renovacijos, kuri, iš asmeninės patirties, dažnai atliekama ne visai kokybiškai..

Matai iš vidaus yra toks niuansas dar: kaip čia paprasčiau paaiškinti, apšiltindamas iš vidaus pakeli temperatūra, patalpoje bet pačioje konstrukcijoje ja dar labiau pažemini, ypatingai arčiau vidinio paviršiaus. Nes automatiškai tavo siena po apšiltinimo iš vidaus mažiau gauna šilumos iš vidaus, t..y. nes ja sulaiko šiltinamoji medžiaga. T.y. Galimas sienos įšalimas dar arčiau vidaus, t.y. šaltoji zona gyliau pasislenka į patalpos link.

Sunku paaiškinti, reiktų schemute braižyti.

PVZ: (skaičiai netikri, tik paimti kad būtų lengviau paaiškinti, ir nupasokoti esme).
1. Nešiltinant: Laukinis paviršius daleiskim -20 C, Vidinis sienos koks tarkim +14 C. Nes esama šiluma iš vidaus ja įšildo iki tam tikro gylio. Tad - ir + C susitinka viduje konstrukcijos, kur tariamas "teorinis" rasos taškas gaunasi.

2. Apšiltini: Laukinis paviršius -20 C, vidinis sienos paviršius (po apšiltinimo gaunasi tarp konstrukcijos ir vatos jau) tada jau gaunasi lb blogu atveju -1 - 0 C). Ir - ir + C susitinka jau skaityk tavo patalpoje iš kart užvatos, "Rasos taškas", kondestas toje vietoje, dar didesnė tikimybė pelėsiui ir t.t.
Todėl kad uždėjas vata, ar kita šiltinamaja medžiaga, tu automatiškai atiduodi mažiau šilumos pačiai sienai, tuo pačiu ji lieka iš vidaus šaltesnė, to pasekoje konstrukcijos įšalyma tik gylin skverbiasi. Susidaro palankesnės sąlygos pačios konstrukcijos įrimui ir t.t.

Todėl tas 50mm storio apšiltinimas manau pats viduriukas, kai kažkiek sulaikai šilumos, ir dar draugiškai atiduodi sienai, kad ta kaip moteris nesušaltu ir tau nereiktu jos slaugyti paskiau t.t. (juoko forma).
Neužpykit moterys.

Užtat kaip anksčiau, sakiau lb priklauso jau nuo tavo esamos sienos būklės, ir esamos varžos.
Nesupraskit klaidingai, neagituoju tik už šiltinimas iš įšorės, tiesiog reikia lb gerai pasverti faktorius visus. Ir protingai pamodeliavus, galima gauti padoru rezultatą.

Šiaip šiltinimas iš vidaus daugiau akcentuojamas, kaip papildomas apšiltinimas, jau esamos sąliginai šiltos sienos. Bet visiškai kiaurai sienai, tas lb problematiška.

Tikiuosi supratot ka bandžiau paaiškinti.

O gal galite pasakyti, kodėl namuose 19 laipsnių šilumos, drėgmės 55, bet šalta nors tu ką?

Ar čia pastoviai taip būna, ar tik kartais? Nes jeigu vėjas stipresnis ir iš tos pusės, tai būna taip... O visuose kmb tokia pati temp? Nebūtinai dėl apšiltinimo, gali būti radiatoriai per vėsūs ir reikėtų pareguliuoti šildymą (išsikvietus tuos, kas administruoja namą).
Šiaip, 19 nėra daug (nebent miegamajame), bent 22-23 galėtų būti...
Tiesa, gal I aukštas?

Kai nusipirkom butą, buvo tapetai, bet jie neleido sienai kvėpuoti ir labai greitai pradėjo jie traukti drėgmę, pelyti siena. Temperatūra buvo vos 18, bet dažniausiai 17, drėgmės buvo min 65, o šiaip laikydavosi 70. Tai įsigijom drėgmės surinkėją, kuris labai pagelbėdavo šaltuoju metu. Neseniai neapsikentę, nuplėšėm tuos tapetus, temparatūra pakilo iki 19 laipsnių, drėgmės gerokai sumažėjo, bet vis tiek šalta vos ne kaip prie 17. Ir nesuprantu kame reikalas.

Namo administratorius aiškino, kad šildymas pasiduoda netolygiai visiems butams, bet reikia tvarkyti visą šildymo sistemą, namas renka pinigus ir tai bus padaryti tik už kokių 3-4 metų.

Bet man įdomu, kodėl vis tiek ant tiek šalta, jeigu tiek temperaūra pakilo ir sumažėjo drėgmė... Dabar nežinom, ką rinktis, ar oro kondicionierių statytis, ar sieną šiltinti, ar dar ką čia sugalvoti. Tai vieno kambario butas. Virtuvėje kiek šilčiau, bet neypatingai. Tiesiog dabar gana lengvai pakeliam temperatūra iki 20 su vienu tik šildytuvu, bet norėtųsi išsivaduoti iš tų papildomų aparatų namuose ar bent jau įsirengti kažką patogesnio ir ne taip matomo.

Na, galima bandyti dar kviesti administratorių, ta prasme santechnikus, kad pamatuotų kambario temp., radiatorių ir jeigu yra reikalas, pakeltų temp šilumos punkte, gal nuorinti reikia radiatorius, gal visas stovas nešildo normaliai, o tik jūs skundžiatės, kiti tyli, tai nieko ir nedaro...
Pas mus irgi vienas kmb kampinis yra, tai kai nupirkom jau buvo apšiltinta polistirolu, ir plastikine dailylente Kai viską remontavom, tai dėjom vatą ir GKP montavom ant karkaso. Tai nežinau, dabar treti metai, kol kas pelėsio nėra, nors ir anksčiau nebuvo. TEmperatūra kambaryje pakilo nuo 17-18 iki 20 kažkur. Bet jeigu vėjuota, tai šaltoka, jeigu laiko vaikas tam kambary uždarytas duris, tai irgi jame būna šalčiausia, tai stengiamės laikyti atidarytas duris, kad oras cirkuliuotų. Drėgmės nematavom... Kol kas nesigailim, kad šiltinom sieną, nes jau ranka prilietus ta apšiltinta siena šiltesnė, o išorinė nešiltinta, su langu, tai daug vėsesnė.

siūlyčiau tiesiog pabut pagyvent savaitėlębutuke.. gal išlys kur bėdos. Pagal jūsų parašyma, neaišku kampinis ar ne butas , blokinis namas ar ne ir kelintas aukštas.
iš savo patirties galiu pasakyt, mes kai pirkom buta, buvo virtuvėj ir vienam kambary plast langai, kitam nekeisti. tai pradžioj iš tos laimės langa duris pakeitėm apremontavom ir džiaugėmės..kol neatėjo pirma žiema. tada tiesiog bėdos išlindo.
Tiesiog supratom kad bute temperatūra priklauso nuo vėjo krypties.. kas praktiškai reiškia kad šiluma išpučiama.. užpernai rudeni atplėšėm grindis...nors ne 1 a... ir radom 3 skyles kur blokas jungiasi su siena. jos nedidelės bet per jas pūtė normaliai..užpurškėm makrofleksu paklojom akmens vata... sutvarkėm grindis..galvojom bus egrai, bet buvo geriau bet ne gerai. tam kambari šeimininku langas buvo. pernai pavasari tiesiog pakeičiau langus tuos senus i 6 kameru su 2 stiklopaketais... ir jau kita diena supratau kad langai buvo prasti. nes anksčiau sauėl kambari išildydavo..dabar saulė už lango temp nekeičia. na ir pašiltinom iš vidaus lauko siena.. dar meistriuks rado kad sija virš lango betoninė ir tiesiog baigiasi kambary..ji praktiškai peršala..pašiltinom ir šia žiema tai buvo šilčiausias kambariukas... pasiteisino. sulaukt renovacijos ensitikiu..šalt irgi negaliu +19 man šalta man minimaliai +22 reikia...