Iš ryto vėl pajudėjom tolyn į pietus. Šios dienos tikslas - Harstena sala, kurioje yra autentiškas kaimelis, zinomas nuo 1543 metų. Ten jau buvom pernai, bet juk dabar turim kitą ekipažą. Kodel gi jiems neparodžius tokios puikios vietos

Plaukiam įlanka atgal, paskui žemyn į pietus pro buriuotojams iš Lietuvos gerai žinomą Arkösund miestuką, mat iš jo labai patogu plaukti namo, į Lietuvą. Bet šį kart mūsų planai kiti, todėl apipuola nostalgija, kaip pernai čia stovėjom net du kart... Va ir foto, iš to mažo ir simpatiško miestelioko.





Sukam link atviros jūros, nes mūsų Harstena yra tolėliau nuo kranto. Vakarop įplaukiam į Harstenos laguną. Įėjimas į ją siauras ir seklus, bet pernai jau cia buvę, jaučiamės drąsiau. Stojam prie kitų keturių švediškų laivų. Švedai mums padeda prisirišti prie kranto. Krante ištisinis akmuo, yra wc, šiūkšlių konteineriai, o pėstute iki kaimelio vos 10 min mišku. Švedai iš kart perspėja - visai netoli laivų, ant seno medžio kamieno ilsisi gyvatė...


Be to tai turbūt pirmieji sutikti švedai, kurie neklausia iš kur mes... Lietuvą šie žino. Šiaip Lietuvą žino visi švedai, tik jos vėliavos faktiškai nė vienas. Per visas keliones nusibosta aiškint, iš kokios šalies mes esam. Kiek galima... Pasitvirtina pradžioje minėtos Marinos Kulčinskajos knygos ispūdžiai - švedams tikrai trūksta geografinių ir istorinių žinių...
Papildyta:






Kaimelyje randame savotišką parduotuvę - ant įėjimo parašyta, kad tai kepyklėlė. Praskleidėm uzuolaidą, o ten stalas, supakuotos bandelės, surašytos kainos ir palikta dėžutė pinigams. Imi bandeles, dedi pinigus į dėžutę, jei reik imi grąžą ir laisvas





Vakare grįžę dar turėjom laiko grilintis dešreles ir pavakaroti ant uolos.