Rugpjūčio 11 diena
Iš ryto vėl pajudėjom tolyn į pietus. Šios dienos tikslas - Harstena sala, kurioje yra autentiškas kaimelis, zinomas nuo 1543 metų. Ten jau buvom pernai, bet juk dabar turim kitą ekipažą. Kodel gi jiems neparodžius tokios puikios vietos
Plaukiam įlanka atgal, paskui žemyn į pietus pro buriuotojams iš Lietuvos gerai žinomą Arkösund miestuką, mat iš jo labai patogu plaukti namo, į Lietuvą. Bet šį kart mūsų planai kiti, todėl apipuola nostalgija, kaip pernai čia stovėjom net du kart... Va ir foto, iš to mažo ir simpatiško miestelioko.
Sukam link atviros jūros, nes mūsų Harstena yra tolėliau nuo kranto. Vakarop įplaukiam į Harstenos laguną. Įėjimas į ją siauras ir seklus, bet pernai jau cia buvę, jaučiamės drąsiau. Stojam prie kitų keturių švediškų laivų. Švedai mums padeda prisirišti prie kranto. Krante ištisinis akmuo, yra wc, šiūkšlių konteineriai, o pėstute iki kaimelio vos 10 min mišku. Švedai iš kart perspėja - visai netoli laivų, ant seno medžio kamieno ilsisi gyvatė...
Be to tai turbūt pirmieji sutikti švedai, kurie neklausia iš kur mes... Lietuvą šie žino. Šiaip Lietuvą žino visi švedai, tik jos vėliavos faktiškai nė vienas. Per visas keliones nusibosta aiškint, iš kokios šalies mes esam. Kiek galima... Pasitvirtina pradžioje minėtos Marinos Kulčinskajos knygos ispūdžiai - švedams tikrai trūksta geografinių ir istorinių žinių...
Papildyta:
Kaimelyje randame savotišką parduotuvę - ant įėjimo parašyta, kad tai kepyklėlė. Praskleidėm uzuolaidą, o ten stalas, supakuotos bandelės, surašytos kainos ir palikta dėžutė pinigams. Imi bandeles, dedi pinigus į dėžutę, jei reik imi grąžą ir laisvas Aplink nė gyvos dvasios... Su šypsena bandėm įsivaizduot tokią parduotuvę Lietuvoj. Mums iki skandinaviško pasitikėjimo žmogumi dar tolokai...
Vakare grįžę dar turėjom laiko grilintis dešreles ir pavakaroti ant uolos.
Rugpjūčio 12 diena
Ir vėl kitas rytas, ir vėl mes plaukiam. Šį kartą į Västervik miestą. Jau turbūt drąsiai galiu rašyt miestą, nes prieš tai buvo tik kaimeliai, miesteliai. Šone lieka Valdemarsvikas, kuriame pernai stovėjom. Geras miestukas, su rožynu centre ir gražia vaikų žaidimų aikštele. Štai keletas foto iš jo
Na šiais metais norim pasiekti pernai metų nepasiektą tikslą, taigi pirmyn i Vasterviką. Pakeliui stojam žvejot - vis svajojam kokią menkė jūroje pagauti, bet deja deja. Ištraukiam tik jūsų velnią
Atplaukiam kelios minutės pries 6 val. vakare. Pasirenkam privatų jachtklubą, kurių Švedijoje nėra daug. Sumokam nemažai, bet į kainą įeina sauna ir baseinas. Čia jau gerai. Na ir lekiam į miestą, o jis pasirodo gražus.
Vakare jau temstant grįžtam į laivą ir sauna bei baseinu nusprendžiam pasinaudoti kitą rytą.
Papildyta:
Rugpjūčio 13 diena
Maža to, kad tai penktadienis. Svarbiausia - mūsų kapitono gimimo diena. Ryte lekiam į parduotuvę. Šventinei vakarienei reikia lašilos, o ji ten brangi, bet randam ir ne tokios brangios, lietuviui nesunkiai įkandama kaina. Geras vynas pirktas dar Lietuvoj, desertui pyragas ir mes jau apsipirkę Lekiam į pirtį. Atlekiam, o ji uždaryta. Pasipliuškenam baseine, bet pirties reik... Viens iš mūsų eina aiškintis situacijos - po 20 min. pirtis jau silta ir atidaryta Ne veltui kapitono gimtadienis - tokio ryto dar neesam turėję, o dangus žydras, jei kas būtų iš akiračio ištrynęs Švedijos vėliavą, nelabai bebūčiau pasakius kokiam krašte aš esu
Na bet laikas į kelionę. Šiandiena numatyta laukinė įlanka ir piknikas kapitono garbei vakare. O įlankos pavadinimas įpareigoja - Vippholmen
Aišku, kad priplaukiam ją vakarop. Laivų jau yra, mat penktadienio vakaras, bet šiaip labai gražu ir jauku. Stojam prie uolos. Mūsų žvejys tuoj už meškerių - na ir apturėjo žvejybą Plūdė nė nespėja pasiekt vandens, o jau neria gilyn. Kuojos. Jų daug.
Ruošiamės pikinui ant uolos. Lašila kepa, salotos padarytos, bulvytės laukia savo eilės, staltiese apkolta uola ir tas pats Lietuvoj pirktas geras vynas Ką jau čia ir bepripasakosi - su gimtadieniu
Ir vėl kitas rytas, ir vėl mes plaukiam. Šį kartą į Västervik miestą. Jau turbūt drąsiai galiu rašyt miestą, nes prieš tai buvo tik kaimeliai, miesteliai. Šone lieka Valdemarsvikas, kuriame pernai stovėjom. Geras miestukas, su rožynu centre ir gražia vaikų žaidimų aikštele. Štai keletas foto iš jo
Na šiais metais norim pasiekti pernai metų nepasiektą tikslą, taigi pirmyn i Vasterviką. Pakeliui stojam žvejot - vis svajojam kokią menkė jūroje pagauti, bet deja deja. Ištraukiam tik jūsų velnią
Atplaukiam kelios minutės pries 6 val. vakare. Pasirenkam privatų jachtklubą, kurių Švedijoje nėra daug. Sumokam nemažai, bet į kainą įeina sauna ir baseinas. Čia jau gerai. Na ir lekiam į miestą, o jis pasirodo gražus.
Vakare jau temstant grįžtam į laivą ir sauna bei baseinu nusprendžiam pasinaudoti kitą rytą.
Papildyta:
Rugpjūčio 13 diena
Maža to, kad tai penktadienis. Svarbiausia - mūsų kapitono gimimo diena. Ryte lekiam į parduotuvę. Šventinei vakarienei reikia lašilos, o ji ten brangi, bet randam ir ne tokios brangios, lietuviui nesunkiai įkandama kaina. Geras vynas pirktas dar Lietuvoj, desertui pyragas ir mes jau apsipirkę Lekiam į pirtį. Atlekiam, o ji uždaryta. Pasipliuškenam baseine, bet pirties reik... Viens iš mūsų eina aiškintis situacijos - po 20 min. pirtis jau silta ir atidaryta Ne veltui kapitono gimtadienis - tokio ryto dar neesam turėję, o dangus žydras, jei kas būtų iš akiračio ištrynęs Švedijos vėliavą, nelabai bebūčiau pasakius kokiam krašte aš esu
Na bet laikas į kelionę. Šiandiena numatyta laukinė įlanka ir piknikas kapitono garbei vakare. O įlankos pavadinimas įpareigoja - Vippholmen
Aišku, kad priplaukiam ją vakarop. Laivų jau yra, mat penktadienio vakaras, bet šiaip labai gražu ir jauku. Stojam prie uolos. Mūsų žvejys tuoj už meškerių - na ir apturėjo žvejybą Plūdė nė nespėja pasiekt vandens, o jau neria gilyn. Kuojos. Jų daug.
Ruošiamės pikinui ant uolos. Lašila kepa, salotos padarytos, bulvytės laukia savo eilės, staltiese apkolta uola ir tas pats Lietuvoj pirktas geras vynas Ką jau čia ir bepripasakosi - su gimtadieniu
Rugpjūčio 14 diena
Tai paskutinė mūsų plaukimo diena. Iki vakaro turim pasiekti Oskarshamn miestuką, kur stovi mūsų automobilis. Iš ten moterys su vaikais judės link Stokholmo ir į Rygą, o mus pakeisiantis kapitono tėtis keltu atplauks į Karlshamn, bus parvežtas iki laivo automobiliu.
Taigi, diena prabėga mikliai - jau pradedam krautis daiktus, žiūrėt kokių maisto atsargų palikti vyrijai. Plaukt jiems ne taip ir ilgai - dvi paros su sustojimu, bet vistiek...
Svečių uostas pačiame miestuko centre. Pasitinka mus pagyvenę vyras ir žmona - uosto prižiūrėtojai. Iš esmės kalba tik švediškai, bet moka kelis žodzius angliškai ir rusiškai (bando juos vis įterpt). Mes šypsomes. Jie klausia - iš kur mes, ir patys sau atsako - gal Lenkija. Ne. Tada Vokietija. Ne. tada Rusija. Ne. Ir vėl tas pats. Lietuva, mes iš jos... Jie sako, kad žino tokią klausia ar mes kalbam rusiškai, sakom kalbam, bet mūsų gimtoji kalba lietuvių. Stebisi, nežinojo kad tie 3 milijonai turi vieną seniausių kalbų Europoje. Klausia tada latviai irgi lietuviškai kalba Sakom ne, jie latviškai kalba. Tada sako estai tai turbūt rusiškai kalba. Nu ne atsakom, jie kalba estiškai, labai artima suomių kalbai kalba... Va taip vat... Šitas pokalbis iki galo įtikina - švedai apie savo kaimynus is rytų-pietryčių nežino NIEKO...
Pavaikštom po stebėtinai ramų ir tuščią miestuką. Parsivarom savo mašiną arčiau laivo ir pradedma kraustynes.
Vakarienei vaikų pageidavimu kepam picą. Laive yra nedidelė orkaitė, tešla mielinė, bet viskas pavyksta puikiai. Ech, mes jau galiniame taške...
Tai paskutinė mūsų plaukimo diena. Iki vakaro turim pasiekti Oskarshamn miestuką, kur stovi mūsų automobilis. Iš ten moterys su vaikais judės link Stokholmo ir į Rygą, o mus pakeisiantis kapitono tėtis keltu atplauks į Karlshamn, bus parvežtas iki laivo automobiliu.
Taigi, diena prabėga mikliai - jau pradedam krautis daiktus, žiūrėt kokių maisto atsargų palikti vyrijai. Plaukt jiems ne taip ir ilgai - dvi paros su sustojimu, bet vistiek...
Svečių uostas pačiame miestuko centre. Pasitinka mus pagyvenę vyras ir žmona - uosto prižiūrėtojai. Iš esmės kalba tik švediškai, bet moka kelis žodzius angliškai ir rusiškai (bando juos vis įterpt). Mes šypsomes. Jie klausia - iš kur mes, ir patys sau atsako - gal Lenkija. Ne. Tada Vokietija. Ne. tada Rusija. Ne. Ir vėl tas pats. Lietuva, mes iš jos... Jie sako, kad žino tokią klausia ar mes kalbam rusiškai, sakom kalbam, bet mūsų gimtoji kalba lietuvių. Stebisi, nežinojo kad tie 3 milijonai turi vieną seniausių kalbų Europoje. Klausia tada latviai irgi lietuviškai kalba Sakom ne, jie latviškai kalba. Tada sako estai tai turbūt rusiškai kalba. Nu ne atsakom, jie kalba estiškai, labai artima suomių kalbai kalba... Va taip vat... Šitas pokalbis iki galo įtikina - švedai apie savo kaimynus is rytų-pietryčių nežino NIEKO...
Pavaikštom po stebėtinai ramų ir tuščią miestuką. Parsivarom savo mašiną arčiau laivo ir pradedma kraustynes.
Vakarienei vaikų pageidavimu kepam picą. Laive yra nedidelė orkaitė, tešla mielinė, bet viskas pavyksta puikiai. Ech, mes jau galiniame taške...
Rugpjūčio 15 diena
Iš pačio ankstyvo ryto sėdam visi į autobusiuką ir lekiam į Karlshamną pasiimti atplaukusio kapitono tėčio. Pradeda lyti O juk pakeliui suplanuota apžiūrėti dar kelis miestukus. Na, bet važiuojam. Paimam dar vieną ekipažo narį ir lekiam pradžiai į Karlskroną.
Paliekam auto nemokamoj parkavimo vietoj ir einam centro apžiūrėt. Ten didelė aikštė ir faktiškai kiekvienas miesto kampas kvepia Baltjos valstybėm. Pilna visų trijų respublikų vėliavų, gatvės turi lietuviškus pavadinimus - mat Karslkrona glaudžiai bendrauja su Lietuva. Čia taip pat yra Baltijos šalių institutas.
Prasukam ratą palei jūros pakrantę. Randam švyturį ir labai jau jūrines kėdutes poilsiui
Einam toliau ir pataikom į jūrų muziejaus teritoriją. Į vidų įėjimas mokamas, bet ir lauke pakankamai eksponatų - senas povandeninis laivas ir dar gal 4 laivai, į kuriuos įlįsti gali bet kas.
Netoliese geru greičiu prasineša kariškiai
Pažintis, nors ir trumpa, su šiuo miestuku nuteikia gerai. Gal visgi žino tie švedai ką nors apie mus Važiuojam toliau.
Papildyta:
Pietų metas. Surandam simpatišką aikštutę, sėdam pietauti. Paskui lekiam į Kalmarą. Norisi apžiūrėt ir šį miestuką, mat su laivu tiek jau nebespėjom apiplaukt. Tam reiketų ketvirto etapo
Kalmaras gražus. Matosi, nejaunas miestas. Pasivakščiojom jo gatvelėmis, radome netgi svečių uostą centre
Didžiausią įspūdį paliko Kalmaro pilis (http://www.kalmar.se/sites/kalmarslott/t/default.aspx?id=19676)
Į vidų nueiti jau nebeturėjome nei laiko, nei jėgų, bet išorėje esantis daugiau negu 200 metų turintis sodas paliko didelį įspūdį
Grįždami dar nusukome ir pervažiavome tiltu į Olando (Öland) salą. Tiltas ilgas ir įspūdingas, o visa sala kvepia atostogomis. Tai praktiškai kempingų rojus su švyturiais ir vėjo malūnais. Tikrai verta čia sugrįžti, bet gal ne su laivu, gal su kemperiu Daugiau info apie salą galima rasti čia http://www.olandsturist.se/en/
Prisirinkę šaunių įspūdžių grižome į laivą. Paskutinis vakaras jame. Ryt ryte mes su vaikais lėksim atgal į namus, o vyrai judės Lietuvėlės link. Jie dar plauks pro Olando salos kampą, sustos Gotlando saloje, na o mes iki Stokholmo ir į savo Silja Romantica keltą. Iš Rygos lėksim kas kur - pas savo mažuosius vaikučius Pasiilgom jų, lauktuvių pilni krepšiai. Iki pasimatymo, Švedija!
Papildyta:
Pabaiga
Na ir kaip visada - keletas žodžių pabaigai. Jau pradėdama rašyt žinojau - šitas fotoreportažas nebus populiarus... Nepopuliari atostogų vieta, keliauta irgi nepopuliariu būdu. Bet vistiek rašiau, nes pamatėm daug, o ir apie glimybę keliauti vandeniu nedaug kas težino. O gal ką pastūmės mūsų patirti įspūdžiai išbandyti ir tokį būdą...
Stengiausi sudėt visą žinomą informaciją apie matytas vietas, nes pati jos smarkiai pasigedau. Ačiū kas skaitėt ir turėjot kantrybės sulaukt rašinio pabaigos - pirmokėlis namuose ir ankstyvos rudeninės ligos pakišo man koją. Rašymas nusitęsė...
Sėkmės visiems keliaujantiems ir besidalinantiems kelionių įspūdžiais
Nuoširžiai jūsų Ziulyte
Iš pačio ankstyvo ryto sėdam visi į autobusiuką ir lekiam į Karlshamną pasiimti atplaukusio kapitono tėčio. Pradeda lyti O juk pakeliui suplanuota apžiūrėti dar kelis miestukus. Na, bet važiuojam. Paimam dar vieną ekipažo narį ir lekiam pradžiai į Karlskroną.
Paliekam auto nemokamoj parkavimo vietoj ir einam centro apžiūrėt. Ten didelė aikštė ir faktiškai kiekvienas miesto kampas kvepia Baltjos valstybėm. Pilna visų trijų respublikų vėliavų, gatvės turi lietuviškus pavadinimus - mat Karslkrona glaudžiai bendrauja su Lietuva. Čia taip pat yra Baltijos šalių institutas.
Prasukam ratą palei jūros pakrantę. Randam švyturį ir labai jau jūrines kėdutes poilsiui
Einam toliau ir pataikom į jūrų muziejaus teritoriją. Į vidų įėjimas mokamas, bet ir lauke pakankamai eksponatų - senas povandeninis laivas ir dar gal 4 laivai, į kuriuos įlįsti gali bet kas.
Netoliese geru greičiu prasineša kariškiai
Pažintis, nors ir trumpa, su šiuo miestuku nuteikia gerai. Gal visgi žino tie švedai ką nors apie mus Važiuojam toliau.
Papildyta:
Pietų metas. Surandam simpatišką aikštutę, sėdam pietauti. Paskui lekiam į Kalmarą. Norisi apžiūrėt ir šį miestuką, mat su laivu tiek jau nebespėjom apiplaukt. Tam reiketų ketvirto etapo
Kalmaras gražus. Matosi, nejaunas miestas. Pasivakščiojom jo gatvelėmis, radome netgi svečių uostą centre
Didžiausią įspūdį paliko Kalmaro pilis (http://www.kalmar.se/sites/kalmarslott/t/default.aspx?id=19676)
Į vidų nueiti jau nebeturėjome nei laiko, nei jėgų, bet išorėje esantis daugiau negu 200 metų turintis sodas paliko didelį įspūdį
Grįždami dar nusukome ir pervažiavome tiltu į Olando (Öland) salą. Tiltas ilgas ir įspūdingas, o visa sala kvepia atostogomis. Tai praktiškai kempingų rojus su švyturiais ir vėjo malūnais. Tikrai verta čia sugrįžti, bet gal ne su laivu, gal su kemperiu Daugiau info apie salą galima rasti čia http://www.olandsturist.se/en/
Prisirinkę šaunių įspūdžių grižome į laivą. Paskutinis vakaras jame. Ryt ryte mes su vaikais lėksim atgal į namus, o vyrai judės Lietuvėlės link. Jie dar plauks pro Olando salos kampą, sustos Gotlando saloje, na o mes iki Stokholmo ir į savo Silja Romantica keltą. Iš Rygos lėksim kas kur - pas savo mažuosius vaikučius Pasiilgom jų, lauktuvių pilni krepšiai. Iki pasimatymo, Švedija!
Papildyta:
Pabaiga
Na ir kaip visada - keletas žodžių pabaigai. Jau pradėdama rašyt žinojau - šitas fotoreportažas nebus populiarus... Nepopuliari atostogų vieta, keliauta irgi nepopuliariu būdu. Bet vistiek rašiau, nes pamatėm daug, o ir apie glimybę keliauti vandeniu nedaug kas težino. O gal ką pastūmės mūsų patirti įspūdžiai išbandyti ir tokį būdą...
Stengiausi sudėt visą žinomą informaciją apie matytas vietas, nes pati jos smarkiai pasigedau. Ačiū kas skaitėt ir turėjot kantrybės sulaukt rašinio pabaigos - pirmokėlis namuose ir ankstyvos rudeninės ligos pakišo man koją. Rašymas nusitęsė...
Sėkmės visiems keliaujantiems ir besidalinantiems kelionių įspūdžiais
Nuoširžiai jūsų Ziulyte
tikrai labai idomiai susiskaite pasakojimas as noreciau aplankyti svedija, o sprendziant is foto tai labai simpatiskas krastas
Kaip gražu
Labai norėčiau apsilankyti Švedijoje. Vyras dirbo ten kelis mėnesius - grįžo pilnas tik gerų įspūdžių. O prekyba be prekybininkų ten įprastas reikalas, taip pas ūkininkus galima nusipirkti daržovių, kiaušinių...
Ačiū labai už gražų reportažą iš gerai pažįstamų ir dar gyvai neregėtų Švedijos kampelių. Iš tiesų, šalis įdomi (kaip ir visa Skandinavija) - kažkuo artima, bet kartu ir kitokia. Smagu, kad ir daugiau tautiečių joje apsilko.
Vis dėlto, nesutikčiau dėl maršruto nepopuliarumo - Švedija yra lankomiausia Skandinavijos valstybė (remiantis kelių šaltinių duomenimis). Ko gero, tik mūsų kraštuose ši šalis nėra populiari turizmo kryptis.
Vis dėlto, nesutikčiau dėl maršruto nepopuliarumo - Švedija yra lankomiausia Skandinavijos valstybė (remiantis kelių šaltinių duomenimis). Ko gero, tik mūsų kraštuose ši šalis nėra populiari turizmo kryptis.
QUOTE(yourname4 @ 2011 03 05, 23:26)
Ko gero, tik mūsų kraštuose ši šalis nėra populiari turizmo kryptis.
būtent tarp lietuvių ji nėra populiari. Tą ir turėjau omenyje. Lietuviai žino tik Stokholmą ir Karlshamną, nes ten stoja keltas. Nedažnai ten sutiksi turistą iš Lietuvos, o jei sutiksi, labai didelė tikimybė, kad jis atplaukė kaip ir mes - jachta Lietuvos buriuootjai Švediją myli ir dažnai ten plaukia
Ačiū ziulytei, labai buvo fain paskaityti ir rasti mūsų aplankytas vietas. Mes kol kas 6 kartus keliavome tik automobiliu. Jachta taip ir neišsiruošėme, nors mano vyras buriuotojas ir marias maišom dažnai.
Dar turim vieną planą persikelti keltu dviračiais ir pasivėžinti Švedijoje kokią savaitę. Praėjusią vasarą radom nuostabų maršrutą palei Gota kanalą.
Dar turim vieną planą persikelti keltu dviračiais ir pasivėžinti Švedijoje kokią savaitę. Praėjusią vasarą radom nuostabų maršrutą palei Gota kanalą.
ATSIPRASAU, JEI ne i tema, bet Svedija lieka Svedija
labai PRASAU, NEPASIDIZIUOTI ir papostinti savo FB profilyje ar kur nors kitur, mums truksta zmoniu pilnai komandai. ACIU labai
Ar kas nors nori keliauti į Švedijos šiaurę ? Tikslas Laplandija už poliarinio rato. Lipsim į du aukščiausius Švedijos kalnus. Kelionė vyks liepos 15- ~25d. Važiuosim 8 žmonės. Kelionės kaina apytiksliai iš Lt 1600lt iš švedijos apie 1000lt. Likę 2-3 laisvos vietos.
Norinčius rašom.
http://static.panora...80/12714308.jpg ]
cleaningeva@gmail.com
apvalus@gmail.com
labai PRASAU, NEPASIDIZIUOTI ir papostinti savo FB profilyje ar kur nors kitur, mums truksta zmoniu pilnai komandai. ACIU labai
Ar kas nors nori keliauti į Švedijos šiaurę ? Tikslas Laplandija už poliarinio rato. Lipsim į du aukščiausius Švedijos kalnus. Kelionė vyks liepos 15- ~25d. Važiuosim 8 žmonės. Kelionės kaina apytiksliai iš Lt 1600lt iš švedijos apie 1000lt. Likę 2-3 laisvos vietos.
Norinčius rašom.
http://static.panora...80/12714308.jpg ]
cleaningeva@gmail.com
apvalus@gmail.com