O mano mazius bijo vaiku Ypac tu kurie yra aktyvesni. Su vyresniais vaikais viskas gerai bet su benraamziais Pradejo lankyt lopseli (palieku iki pietu tik 3 val.) tai aukletoja sako kad dazniausiai prabuna isikibes i ranka. Kartais zaidzia su ramesniais vaikas bet vistiek juaciasi saugesnis kai salia buna suauges zmogus. Jauciu kad jam su nervais negerai nes pradejo kramtyt lupas Padarau pertrauka nuo lopselio ir vel pamazu keliaujam. Kazin kaip reiketu teisingai elgtis? Nejaugi tam turi itakos tai kad gyvena tarp suaugusiu Bet budamas mazesnis jis vaiku nebijojo. Ir nemanau kad tai lopselio itaka nes ir nelankes jo jis jau nelabai noredavo aktyviu vaiku.
Sunku suprasti, ar mergaitei skaudejo tustinantis, ar ji tik issigando.Sioje situacijoje man atrodo nelabai imanoma ka nors pagreitinti.Ji vel prades normaliai tustintis praejus kuriam laikui, bet dabar jai reikalingas Jusu palaikymas ir supratimas. Galbut ji laikosi uz uzpakaliuko, nes bijo stumti ismatas, kad neskaudetu? Jei ji sutinka pasitustinti i pampersa, tai gera ideja naudotis pampersu kuri laika (gal keleta savaiciu). Puodukas jai turbut dabar asocijuojasi su skausmu ar isgasciu. Ta asociacija laikui begant isbles.
Sveikos mamos. Man reikalinga Jusu pagalba. As esu psichologe magistrante ir rasau siuo metu savo kursini darba, kuriame atlikineju tyrima kaip tevai itakoja vaiku mirties sampratos vystymasi. Ma labai reiketu kad mamos, turincios vaiku, o ypac tos, kuriu vaikai susidure su artimo zmogaus netektimi, uzpildytu anonimine anketa. Jei Jus galetumete man padeti ir uzpildyti mano anketa, parasykite man i AZ, nurodykite savo el. pasto adresa ir as jums atsiusiu ankteta. Buciau Jums labai labai dekinga.
Laba, nebežinau ką daryti, mažoji (3,6 m.) vieną naktį pradėjo rėkti. Atbėgusi klausiu, kas atsitiko? O ji ir sako, tėtis atėjo su tokiom didelėm ausim (tą naktį vyras dirbo). Aš jai tai paaiškinau, tada ji man sako, kad baubas buvo. Nei raganomis, nei baubais niekas jos negasdino. Darželio nelankome. Ir taip jau gerą savaitę, naktį nubunda į tuoletą (anksčiau nueidavo į tuoletą ir vėl toliau miegodavo) ar šiaip nubunda ir nebenori miegoti su broliu (2 m.) viename kambaryje, o nori pas mus į lovą arba prašo palikti šviesą kolidoriuje, kad pro praviras duris matytų. Kai užmiega aš vis išjungiu šviesą. Ir į lovą gulasi būtinai atsisukusi į durų pusę, ko anksčiau tikrai nebuvo. Aš jau pati blogai miegu, nes vis klausau ar ji neverkia nubudusi patyliukais. Patarkite
Galbūt mergaitė buvo susapnavusi kokį košmarą? Beto, čia galbūt įtakos gali turėti ir animaciniai filmukai (jei vaikas juos žiūri). Ko gero tiesiog reikia išlauktikol blogi įspūdžiai pasimirš. Pavyzdžiui, mano mergiatė kai jai buvo 1,5 metų mes jai netyčia įjungėme "Teletabius", tai ji vos pamačiusi ten rodomą saulę su vaikučio veiduku, ji pradėdavo verkti, o štai dabar ji mielai juos žiūri. Nuo to laiko praėjo pusė metų ir jai matyt tie nemalonūs įspūdžiai pasimiršo
Galbūt tiesiog reikia išlaukti...
Galbūt tiesiog reikia išlaukti...
sveikutes
na va ir mes susidureme su baime viskas lyg butu ir naturalu, nei vienas vaikas be to neuzaugo, bet musu mazoji mus su vyru jau vercia nerimaut. Jai 1metai ir 9 men,siaip ji gan drasi ir komunikabili mergina, taciau si sekamdieni ziauriai issigando liuto, kuri rode, per tuos nelemtus teletabius, tokios issigandusios jos dar nebuvom mate, ir nuo tos dienos, jau ketvirta diena, ji BIJO, dienos metu dar puse velnio, prisimena ta liuta, kokius 5-7 kartus per diena,mes bandome isvis nereaguoti, tiesiog nukreipiame kalba apie kita daikta, ar gyvuna, vakar apskirtai suslepeme visus liutus, kiek buvo namuose, nes matesi,kad ji akivaizdziai ju bijo... bet didziausia probelma yra uzmigdyti ir nakti , vakar ji tokkia issigandusi buvo, akys dideles, vaikas dreba, ir niekaip negule miegot, visa laika verke, nejo i savo lovyte, sake bijau bijau, nezinojom ka ir daryt su vyru, tai paskui jau vos ne vos, musu glebyje uzmigo, o nakti, ateina ir miega ant mano pagalves, prisiglaudus prie manes...
nezinau, kaip padeti vaikui, kaip ta baime kuo greiciau isvaryti, kad ji neperaugtu i rimtesnes problemas
aciu uz nuomones ir patarimus
na va ir mes susidureme su baime viskas lyg butu ir naturalu, nei vienas vaikas be to neuzaugo, bet musu mazoji mus su vyru jau vercia nerimaut. Jai 1metai ir 9 men,siaip ji gan drasi ir komunikabili mergina, taciau si sekamdieni ziauriai issigando liuto, kuri rode, per tuos nelemtus teletabius, tokios issigandusios jos dar nebuvom mate, ir nuo tos dienos, jau ketvirta diena, ji BIJO, dienos metu dar puse velnio, prisimena ta liuta, kokius 5-7 kartus per diena,mes bandome isvis nereaguoti, tiesiog nukreipiame kalba apie kita daikta, ar gyvuna, vakar apskirtai suslepeme visus liutus, kiek buvo namuose, nes matesi,kad ji akivaizdziai ju bijo... bet didziausia probelma yra uzmigdyti ir nakti , vakar ji tokkia issigandusi buvo, akys dideles, vaikas dreba, ir niekaip negule miegot, visa laika verke, nejo i savo lovyte, sake bijau bijau, nezinojom ka ir daryt su vyru, tai paskui jau vos ne vos, musu glebyje uzmigo, o nakti, ateina ir miega ant mano pagalves, prisiglaudus prie manes...
nezinau, kaip padeti vaikui, kaip ta baime kuo greiciau isvaryti, kad ji neperaugtu i rimtesnes problemas
aciu uz nuomones ir patarimus
QUOTE(kristelil @ 2008 01 09, 09:47)
sveikutes
na va ir mes susidureme su baime viskas lyg butu ir naturalu, nei vienas vaikas be to neuzaugo, bet musu mazoji mus su vyru jau vercia nerimaut. Jai 1metai ir 9 men,siaip ji gan drasi ir komunikabili mergina, taciau si sekamdieni ziauriai issigando liuto, kuri rode, per tuos nelemtus teletabius, tokios issigandusios jos dar nebuvom mate, ir nuo tos dienos, jau ketvirta diena, ji BIJO, dienos metu dar puse velnio, prisimena ta liuta, kokius 5-7 kartus per diena,mes bandome isvis nereaguoti, tiesiog nukreipiame kalba apie kita daikta, ar gyvuna, vakar apskirtai suslepeme visus liutus, kiek buvo namuose, nes matesi,kad ji akivaizdziai ju bijo... bet didziausia probelma yra uzmigdyti ir nakti , vakar ji tokkia issigandusi buvo, akys dideles, vaikas dreba, ir niekaip negule miegot, visa laika verke, nejo i savo lovyte, sake bijau bijau, nezinojom ka ir daryt su vyru, tai paskui jau vos ne vos, musu glebyje uzmigo, o nakti, ateina ir miega ant mano pagalves, prisiglaudus prie manes...
nezinau, kaip padeti vaikui, kaip ta baime kuo greiciau isvaryti, kad ji neperaugtu i rimtesnes problemas
aciu uz nuomones ir patarimus
na va ir mes susidureme su baime viskas lyg butu ir naturalu, nei vienas vaikas be to neuzaugo, bet musu mazoji mus su vyru jau vercia nerimaut. Jai 1metai ir 9 men,siaip ji gan drasi ir komunikabili mergina, taciau si sekamdieni ziauriai issigando liuto, kuri rode, per tuos nelemtus teletabius, tokios issigandusios jos dar nebuvom mate, ir nuo tos dienos, jau ketvirta diena, ji BIJO, dienos metu dar puse velnio, prisimena ta liuta, kokius 5-7 kartus per diena,mes bandome isvis nereaguoti, tiesiog nukreipiame kalba apie kita daikta, ar gyvuna, vakar apskirtai suslepeme visus liutus, kiek buvo namuose, nes matesi,kad ji akivaizdziai ju bijo... bet didziausia probelma yra uzmigdyti ir nakti , vakar ji tokkia issigandusi buvo, akys dideles, vaikas dreba, ir niekaip negule miegot, visa laika verke, nejo i savo lovyte, sake bijau bijau, nezinojom ka ir daryt su vyru, tai paskui jau vos ne vos, musu glebyje uzmigo, o nakti, ateina ir miega ant mano pagalves, prisiglaudus prie manes...
nezinau, kaip padeti vaikui, kaip ta baime kuo greiciau isvaryti, kad ji neperaugtu i rimtesnes problemas
aciu uz nuomones ir patarimus
Galbūt vaikui reikėtų stengtis paaiškinti, kad nėra ko bijoti. Paimti tuos žaisliukus, su jais pažaisti ir parodyti, kad jie visai nebaisūs, nieko nedaro ir niekas jų nebijo. Kažkaip nemanau, kad žaisliukų suslėpimas padės, manau dar labiau įsigilės baimė, jeigu kur netyčia ji vėl tuos liūtus pamatys. Gal ir tėveliams reikėtų ramiau reaguoti, daugiau paiskalbėti ir bandyti parodyti, kad tai visai nebaisu.
Mūsų vaikas, kai dar žiūrėdavo teletabius irgi bijodavo vienos scenos, kur siurblis susiurbia kamuolį. Iš pradžių net nesuprasdavome, ko jis taip bijo ir ko šaukdavo išjunk, išjunk. Paskui po truputį išsiaiškinome. Tai mes kaip tik jam aiškinome, kad čia nieko baisaus nėra, kad siurblys taip žaidžia ir t.t. Po kažkiek laiko pasiūlėme kartu pažiūrėti tą vietą ir tikrai vaikas suprato, kad nieko tokio ten nėra. Praėjus kažkuriam laikui dingo visos baimės. Taip pat iš pradžių buvo ir su animaciniais filmukais tokiais, kaip "Lūtas Karalius", "Žuviukas Nemo". Jam būdavo baisu, kai žusta tėtis liūtas arba Žuviuką gaudo visokie rykliai. Tai pradžioje jis prašdavo, kad žiūrėtume kartu, paskui ir tos baimės nebeliko. Aišku žiūrėdavo tik jeigu jis pats nori, per prievartą tikrai neversadavome
QUOTE(*saulė* @ 2008 01 09, 11:18)
Galbūt vaikui reikėtų stengtis paaiškinti, kad nėra ko bijoti. Paimti tuos žaisliukus, su jais pažaisti ir parodyti, kad jie visai nebaisūs, nieko nedaro ir niekas jų nebijo. Kažkaip nemanau, kad žaisliukų suslėpimas padės, manau dar labiau įsigilės baimė, jeigu kur netyčia ji vėl tuos liūtus pamatys. Gal ir tėveliams reikėtų ramiau reaguoti, daugiau paiskalbėti ir bandyti parodyti, kad tai visai nebaisu.
Mūsų vaikas, kai dar žiūrėdavo teletabius irgi bijodavo vienos scenos, kur siurblis susiurbia kamuolį. Iš pradžių net nesuprasdavome, ko jis taip bijo ir ko šaukdavo išjunk, išjunk. Paskui po truputį išsiaiškinome. Tai mes kaip tik jam aiškinome, kad čia nieko baisaus nėra, kad siurblys taip žaidžia ir t.t. Po kažkiek laiko pasiūlėme kartu pažiūrėti tą vietą ir tikrai vaikas suprato, kad nieko tokio ten nėra. Praėjus kažkuriam laikui dingo visos baimės. Taip pat iš pradžių buvo ir su animaciniais filmukais tokiais, kaip "Lūtas Karalius", "Žuviukas Nemo". Jam būdavo baisu, kai žusta tėtis liūtas arba Žuviuką gaudo visokie rykliai. Tai pradžioje jis prašdavo, kad žiūrėtume kartu, paskui ir tos baimės nebeliko. Aišku žiūrėdavo tik jeigu jis pats nori, per prievartą tikrai neversadavome
Mūsų vaikas, kai dar žiūrėdavo teletabius irgi bijodavo vienos scenos, kur siurblis susiurbia kamuolį. Iš pradžių net nesuprasdavome, ko jis taip bijo ir ko šaukdavo išjunk, išjunk. Paskui po truputį išsiaiškinome. Tai mes kaip tik jam aiškinome, kad čia nieko baisaus nėra, kad siurblys taip žaidžia ir t.t. Po kažkiek laiko pasiūlėme kartu pažiūrėti tą vietą ir tikrai vaikas suprato, kad nieko tokio ten nėra. Praėjus kažkuriam laikui dingo visos baimės. Taip pat iš pradžių buvo ir su animaciniais filmukais tokiais, kaip "Lūtas Karalius", "Žuviukas Nemo". Jam būdavo baisu, kai žusta tėtis liūtas arba Žuviuką gaudo visokie rykliai. Tai pradžioje jis prašdavo, kad žiūrėtume kartu, paskui ir tos baimės nebeliko. Aišku žiūrėdavo tik jeigu jis pats nori, per prievartą tikrai neversadavome
tai va va, pirmas dienas ir bandem kaip tik tuos liutus duot zaist, sakem,kad jis geras ir pan, ir ji snekedama apie liuta sako,kad jis geras, bet bendrai vaikas pilnas baimes ir tai akivaizdu.... tai tada pamanem,kad geriau gal paslept juos, bet siaip gal ir Tavo tiesa, reiks imanomais budais aiskint kazkaip, bishki mazoka ji dar kad suprastu normaliai, bet gal pavyks
QUOTE(kristelil @ 2008 01 09, 10:32)
tai va va, pirmas dienas ir bandem kaip tik tuos liutus duot zaist, sakem,kad jis geras ir pan, ir ji snekedama apie liuta sako,kad jis geras, bet bendrai vaikas pilnas baimes ir tai akivaizdu.... tai tada pamanem,kad geriau gal paslept juos, bet siaip gal ir Tavo tiesa, reiks imanomais budais aiskint kazkaip, bishki mazoka ji dar kad suprastu normaliai, bet gal pavyks
Gal tada geriau žaisti jai neduokite, jei pati neims, bet kurnors juos padekite matomoje vietoje. Ateis laikas, praeis baimes ir pati pasiims. Pamatysi
QUOTE(*saulė* @ 2008 01 09, 13:37)
Gal tada geriau žaisti jai neduokite, jei pati neims, bet kurnors juos padekite matomoje vietoje. Ateis laikas, praeis baimes ir pati pasiims. Pamatysi
dekui uz nuomone ir palaikyma
Mano vaikinui kitą savaitę bus 10 metų. Jau kokios trys savitės, kaip iš niekur nieko jį užpuolė ligų baimė.Iš pradžių jis bijojo dėl savęs: o gal man įkando kokia mikroskopinė erkė ir aš dabar mirsiu. Dabar ta baimė tokia, kad jis užkrės kitus žmones, nors pats niekuo neserga ir jam tai pastoviai kartoju, kad jis negali nieko užkrėsti. Per dieną skambina kokius penkis kartus į darbą su tokiomis problemomis Pavyzdžiui: tėtis ryte prisilietė prie jo basutės ir po to davė rankelę sesei, kurią vedė į darželį ar dabar sesė nesusirgs?
Pasikrapštė nosį ir po to palietė draugo telefoną, prieš tai nenusiplovės rankų, kas dabar bus jo draugui, skambina net apsiverkės. Kai grįžtu iš darbo istorijos vis tęsiasi. Šiaip vaikas laibai drąsus, bedraujantis, hiper aktyvus. Jau nebežinau, nei kaip raminti, nei kaip aiškinti. Panašu į fobiją, kažin ar vieni jau besusisitvarkysime
Pasikrapštė nosį ir po to palietė draugo telefoną, prieš tai nenusiplovės rankų, kas dabar bus jo draugui, skambina net apsiverkės. Kai grįžtu iš darbo istorijos vis tęsiasi. Šiaip vaikas laibai drąsus, bedraujantis, hiper aktyvus. Jau nebežinau, nei kaip raminti, nei kaip aiškinti. Panašu į fobiją, kažin ar vieni jau besusisitvarkysime