Kaip ir kur susipažinote su antrąja puse?

Karate treniruotėse ;D

Palangoje, kirpykloje Mano drauge ten dirbo, as uzsukau paplepeti, atejo 2 vaikinukai uzsienieciai...pakalbejom, pakviete i vakareli, sutikau, nors niekada su nepazistamais po vakarelius nesitrankydavau, bet kazkaip is akiu matesi, kad geri/rimti vyrai Jau tuoj svesim 4 vestuviu metines

Kiekvienos istorija nuostabi
Mes susipazinome mokykloje.

Mes irgi susipažinom per skelbimu laikraščius (tais laikais interneto dar nebuvo matyti ) rašėm vienas kitam laiškelius kol galiausiai išsiaiškinome kad gyvename vienas šalia kito labai arti Taip ir liko, sulipom ilgam

kartais net nepagalvoji kuo "ta akimirka" gali baigtis

mes susipažinom mokykloje. aš 7-tokė jis 11-tokas ...
aš padūkusi vėjavaikė lakstanti mokyklos kolidoriais.
jis - tvarkos prižiūrėtojas, budintysis.

...atsitrenkiu į jį išlėkdama tekina iš už kampo ir sustingstu. jis nusišypso laimingas , kad pagaliau pričiupo
iki šiol "moku" už tai, kad nenuvedė pas direktorę

tiesą sakant manau,kad likimas suveda žmones ir mes niekur nepabėgsim.
kiek visko buvo, keik kartų bėgom viens nuo kito, bet pasiblaškę vėl susitikdavom.
šiandien ramūs ir laimingi, bet negalim patikėti, kad tiek metų jau kartu

sėkmės sutinkant tą vienintelį/ę

bendrabutyje...

as su saviskiu jau metai beveik kartu o pazistami esam gana senai..nuo pirmos klases, plius buvom kaimynai, tereikejo pereit per gatve.bet pradejom bendraut, kai perejau i kita mokykla 11 klasej ir taip susibendravom, kad kartu esam iki siol

Pirmą kartą vienas kitą pamatėme per miesto gimtadienio šventę Kartu buvome koncerte, bet taip ir baigėsi susitikimas be jokių apsikeitimų tel numeriais. Kita kartą susitikome po dviejų mėnesių ir nuo to karto jau nebesiskyrėme O smagiausia, kad išsiaiškinom, jog prieš keletą metų ilgai ir daug bendravom internetu, bet nei vienas neprašėm vienas kito nuotraukų Nusprendėm, kad tai likimas mus suvedė kai mums abiems to reikėjo. Taigi dabar ruošiamės vestuvėms Esame labai laimingi!

Kaime šokiuose

kartu 14 metų

na jau esam kartu metai ir pora menesiu.metu draugystes proga susiradom buta,nes norejosi savo kampelio o susipazinom,gan idomiau,istojau i profesine,kur visai neplanavau stuti,nes turejau vezti prasyma visai kitur,stabtelejau,tik paziureti ka profesine siulo,na susigundziau ir palikau prasyma ten..<..>rugsejo 2d.vadybos pamoka,mokytoja uzdave uzduoty pristatyti savo kaimyna sedinti salia salia kadangi as buvau su drauge,o jis su draugu,tai drauge nusiunte pas jo draugeli,o ji pati atsiunte pas mane i suola va tada ir ivyko ta stebuklinga kibirkstele nuo to laiko taip ir nesam issiskyre na ilgiausiai nesimatem gal tik savaite

Eh... beskaitydama ir as savaja prisiminiau. Prisiminiau ta diena kai pirma karta pamaciau savo busima vyra( tada dar nezinojau, kad jis bus mano vyras). Buvom abu pirmakursiai studentai, atvazeve is skirtingu Lietuvos krastu, ir tuo metu tiek vienas tiek kitas turejom antrasias puses.Bet ta diena kai jis izenge i musu studentu nuomuojama nama , as tada stovejau ant laiptu prie savo kambario ir ruosiaus jau lipt zemyn kazkur eit ir pirmam aukste pamaciau ji .Nezinau kas man tada atsitiko, nemaciau nei veido, maciau tik sportiska vaikinuka , kurio veidas buvo pasleptas po kepures snapeliu , jis dejos pasilenkes aparatura o as kaip kokia kvaisa stovejau sustingus ant laiptu ir nei i prieki nei atgal nepajudejau, tik mintyse pamenu pasakiau , va cia tai joooooo... Ir taip bestovint girdziu kazkas pasake "labas"ir tik tada atsitokejau , o atsitokejus pamaciau ir veida kuris buvo labai simpatiskas. Vakare, pamenu, tempiau kambarioke eit susipazint, nors pati kaip minejau turejau vaikina, bet nu kazkas trauke, ir kai iejom i jo kambari , ten pamaciau jo panele. tada net liudesys apeme. Bet visa vakara sedejom, greit radom bendra kalba, o svarbiausiai buvau apzaveta jo dainu, kaip jis groja, dainuoja nu... Bet kartu supratau, kad jis nepasiekiamas, nes labai jau istikimas , taip juo zavejaus metus laiko,ir kaip veliau jis pasakojo, kad jei manes nematydavo atvaziavusios, jam jau liudna budavo, jausdavo kazkokia tustuma,bet kad man jaute daugiau nei tikra draugyste dar to nesuvoke. Nes istikimybe jam buvo auksciau visko ir net mintim nedryso pagalvot nei apie mane, nei apie kuria kita. Iki sutinkant ji, turejau tu vaikinu, bet savaite laiko ir man jie atsibosdavo, gal net slykstukai patabdavo, net susirupindavau, kad negi ir liksiu senmerge,nes labai jau greit atsibosta visi Ir tik ji pamacius, net neturedama jo man jis nenusibodo visus tuos metus , nes tyliai laukiau tos dienos , kada jau jis isiskirs Ir kai viena vakara jis man paskambino, buvau su draugu kavinej palikau savo drauga sedau i pirma taksa ir visu greiciu skuodziau pas ji, ta vakara jis pasake, kad viskas baigta ir jis laisvas ....ta vakara as likau pas ji, nes vis kai reikedavo jau iseit vis pasiulydavau kavos isgert, kol galiausiai abu supratom , kad jau vaziuoti labai velu Tik ta karta as viska samoningai dariau , kad tik likt su juo... Ir po savaites mes jau gyvenom kartu, o si rudeni spalio 5d. suejo 10 metu nuo tos dienos kai ji pamaciau tada ant laiptu.....mum si diena svarbesne nei vestuviu metiniu...vestuves mum buvo tiesiog formalumas uztvirtinti seimai.ir abu zinom, abu daznai pakalbam, kokie busim senuciukai , ir kad net tada dar mylesim vienas kita

Susipažinom, kai aš su draugėm bendrabuty organizavom vakarėlį. Būsimasis MB buvo mano vienos "bendrabučiokės" kursiokas. Kurį laiką tik šiaip draugiškai bendravom (nors kibirkštėlių jau jautės), o jau draugaut pradėjom, kai kartu studijavom tą patį pasirenkamą dalyką.