Kaip ir kur susipažinote su antrąja puse?

Su draugem linksminomes klube,tiskliau jos linksminosi,nes mane klube uzpuole roto virusas. Jausmas buvo tikrai nekoks,ir galiausiai man besokant prikibo vaikinas,veliau priejo jo draugas,ir pradejo sokti su mano drauge. Pirmasis priejes vaikinas paviete prie baro,isgerti. Atsisakyti teko net 3 kartus,kol galiausiai jis neistvere ir nutempe mane prie baro. Pradejo vaisinti vynu,o as pareiskiau,jog vandens tik noriu Pairodziau jam keistai idomi. Na beabejo,mane kankino rotas,tai kur ten isgersi ka nors,beto laukiau,kada mano draugas atvaziuos mane paimti. Nesuprantu kodel,bet daviau jam savo numeri,ir isbegau. Po keliu dienu sulaukiau grazios zinutes is jo Dar po keliu dienu sulaukiau jo su gele prie savo namu Mat prasitariau kokioje gyvenveteje gyvenu O tais paciais metais po 4men susitikimu,persikrausciau pas ji. Jau kaip treti metai gyvenam kartu

Susipažinom bendro pažįstamo gimtadienyje/krepšinio žiūrėjime Atėjo jis į svečius į mano baraką tada, tai jau nebe krepšinis rūpėjo tą vakarą, nes iškart kibirkščiukai pradėjo šaudyti

Susipazinom,kai gyvenau Kipre. Buvau nusprendusi jau isvaziuoti pas drauge i Vokietija, bgau nuo meiles,kuriai pasipriesinti negalejau,o ateities kartu kurti taip pat negalejom,tai mano issvajotoji sala buvo kiek apkartusi nuo neisvajotu isgyvenimu . Zodziu,viena vakara su draugem nulekem i bara. Sedejau,kai pamaciau JI. Zado netekau,toooks jis man grazus pasirode viskuo: drabuziais,eisena,o dar ir mulatas jis,rodos,irgi sustingo (kaip veliau pats sake,pamaniau 'is kur cia sitas angelas nusileido' ). Nusisypsojom vienas kitam,jis prisedo prie savo draugu ir visaip bande mane kalbinti,bet as mandra maniau,pfff turbut galvoja,jog visos panos jam po kojom. Eina velniop tada prie musu prisedo drauges pazistamu vaikinu,tuo ir baigesi musu pirmas vakaras.
Kita diena atejau i ta pati bara,nes ten dirbo mano drauge. Tai as laukiau,kol ji baigs darba ir kartu namo lekt turejom. Gurksnojau kokteili ir nuobodziavau,kai mano drauge mane supazindino su vienu vaikinu. Nepasirode lb idomus,taciau neturejau is ko rinktis,todel plepejau ir jis sako staaiga: ar pabusi cia,as turiu drauga namo parvezt. Sakau: taip,busiu cia iki darbo pabaigos. Irr ateina jo dragas- jau man zinomas mulatas pazvairavau tik,nei labas nepasakiau kita diena mano naujas pazistamas is baro pasiule mums su draugem vakare kur nulekt,sutikom. Ieinu i savo fb ir viena pazistama,kuri irgi dirbo tam bare,parase,jog kazkoks tai vardas prase jos mano nr sakau nezinau,kas cia toks ir nr mano niekam neduok. Na,bet smalsumas daro savo,patikrinau varda ir bingo-mano mulatas pati parasiau,kad jei nori kazka pasakyt,lai sako cia issivyste pokalbis ir jis paklause, ar einu siandien kurnors. Atsakiau taip,su savo draugais,va ir atvaziavo jau mano pazistamas musu,paneliu,susirinkt. Vaziuojam ir jis sako: uzsuksiu dar draugo pasiimt. Ir ka jus manote jis pasiima? Atspejote ta vakara tik sekundei likome vieni,o maniskis man: maldauju,duok savo nr,man reikia taves tada sako,girdejau isvaziuoji? Sakau taip. Sako nemeluok,pasakyk,ar grisi. Nes jei grisi,stengsiuos del taves,jei ne,geriau likim draugais. Negalejau meluotis,pasakiau,kad negrisiu... isvykstu vokietija... jo dziaugsmui nebuvo ribu- pasirodo,jis irgi gvena vokietijoj,kipre teatlikinejo pusmecio misija (maniskis kareivis jungtiniu tautu)
Po sio pokalbio seke slapti musu pasimatymai (nes abu jautemes nelabai smagiai pries jo drauga,kuris mane ale kabi o ir ale labai isimylejo per diena ). Dienos dviese prie juros,sokiai putu vakareliuose,pirmas bucinys vidurzemio juroje tobulos paskutines savaites mano svajoniu salyje issiskyrem su pazadu,jog lauksiu jo vokietijoje po pusantro menesio...
pats likimas mus taip suvede. Dabar abu esame vokietijoje,bet del nemazo atstumo tarp musu miestu, ieskomes bendro busto

Violetisimo, labai patiko tavo istorija..tarsi jus butu suvedes likimas, net keleta kartu..

wow, Violetisimo, kaip iš filmo

aciu,paneles. Paciai smagu paskaityti ) tik lig siol tas anas kavalierius,kuris mus kaip ir suvede, ikast megsta. Vis maniskiui paraso: kaip panele gyvena,kuria is manes pavogei matai anas baisu mano savininka isivaizdino po vieno vakaro,praleisto net ne dviese,o kompanijoje

As savo pasakojima pabandysiu pradet zodziais, kuriuos MB pasake man pries kelias dienas, :"ar tu isivaizduoji, kiek mes kartu esam buve tuo paciu metu tose paciose vietose, ir niekuomet nesusitike" ir as jam pritariu, noreciau pamatyt filma kur vaikinas su mergina gyvena tame paciame name tik skirtingose laiptinese ir niekaip nesusitinka, taciau nezinau filmo pavadinimo nes kam papasakojam savo istorija, visi uzsimena apie si filma
O esam abu is vieno miesto, taciau susipazinom toli toli nuo savo salies. Kaip veliau issikalbejom, paaiskejo kad ir tevai musu pazistami ir draugu bendru nemaza o susipazinom vienuose kursuose, taciau as kaip tik issiskirinejau su ex, tai kiti man dar negalvoj buvo, MB taip pat skaudziai nudeges buvo, ir padares isvadu kad normaliu merginu nera. O mano zodziai mamai buvo nera normaliu lietuviu! su pomegiais, gyvenimo tikslais, darbstumu ir t.t. tokie tuo metu buvo mano prioritetai Kadangi buvau rami kad tokiu vyruku praktiskai ir nebera, tai ir megavausi laisve po ilgu santykiu, kol MB neprisedo salia, kursu metu, tiesa neilgam, nes destytoja po poros paskaiteliu mus issodino del perdaznio plepesio bet rysys uzsimezge, ir MB pradejo stengtis ir prasidejo....bemieges, pilnos pokalbiu ir negalejimo atsizavet, kaip suprantam vienas kita. Tiesa as vis dar saugojausi ir nerodziau zenklu del kazko rimciau, del to pora men.buvom tiesiog draugai, svetimoj aplinkoj tarp svetimu zmoniu surade toki artima vidumi zmogu. Bet tas laikas buvo toks nepakartojamas, pokalbiai iki paryciu, nuosirdus juokas iki asaru ir be jokio flirto, nenoro suzavet kazkuo o tiesiog buvimo savimi. Jau senai nebe mokiniai esam bet iøgu pokalbiu metu paaiskejo kad ir mokyklos laikais tais paciais pomegiais, uzsiemem, ir daznai bendrais kolidoriais sklaidemes, "peciais bruzinomes" bet turbut niekaip akiu viens i kita nenusugdavom. Net gi po musu draugystes pradzios pradejau tvirciau tiketi posakiu, kad zmones ateina tuomet, kada reikia, nei per anksti nei per velai:) Gal ir nieko ispudingo si musu istorija, kuri tesiasi lb.graziai ir dabar, bet rasyti jums ir viska prisiminti labai gera

Gražios Jūsų, merginos, istorijos
Su savo mylimuoju esam dar labai neilgai, du mėnesius, bet rodos, jog pažįstami esam daug ilgiau. Gyvena jis toli nuo manęs, tad kartu retai būnam. Tačiau su juo praleidau pačias gražiausias šios žiemos akimirkas. Pirmą kartą jis pas mane atvažiavo per Kalėdas(tik dabar pagalvojau, kad jis gi galėjo tada būti su savo šeima, bet ne, atvažiavo pas mane!). Iš pradžių pokalbis klostėsi sunkiai, be galo sunkiai, buvo tokia lyg trintis tarp mūsų, o ir šiaip jis man nelabai patrauklus pasirodė(nors jo teta, kuris mus ir suvedė, be galo jį išgyrė, sukūrė tokią iliuziją kaip tikro princo, haha). Žodžiu, niekas nedirbo tądien, kadangi Kalėdos, tad pasivaikščiojom po miestą(ech, dar ir diskomfortą šiokį tokį jaučiau, nes jis 25cm už mane aukštesnis! ogo!). Pasakiau, kad labai norėčiau į boulingą ir nujaučiu, kur vienas galėtų dirbti. Jis pasiūlė žaisti DVI valandas(o kaina buvo oooooooohooooo kokia!!!). Na, čia dar viena netrumpa istorija, bet esmė tame, kad jaučiau, jog jis mane ryškiai nužiūrinėja. Net ne jaučiau, o mačiau! Kilo ir man simpatija, kai jis vis stengdavos arti prieiti ir vis į jį atsitrenkdavau apsisukusi Žodžiu, spėjau prieš tai ir apsikvailinti- paslydusi nukritau. Nuvažiavom po visko pas jo tetą. Dar kartą nuDRIBAU šįkart žiauriai skaudžiai ir dar pėdkelnes susiplėšiau na, bet svečiuose mes labai jau arti viens kito sėdėjom, jis mane apkabino, pradėjau glostyt jo koją nesąmoningai, tada sąmoningai glosčiau veidą ir GALIAUSIAI pasibučiavom Kitą dieną praleidom irgi nuostabiai, gavau dovanų Išsiskyrėm keliom dienom, nes per naujuosius atvažiavau pas jį, pirmą kartą miegojom kartu gyvenom kartu ir vis labiau įsimylėjom. Naujuosius praleidom pas jo draugus(nebijojo manęs parodyti) Jis gydė mano patirtą traumą Žodžiu, be galo saldžiai, bet ir su ginčais pabuvom ir išsiskyrėm ilgesniam laikui- pusantro mėnesio ir štai vėl graži proga, vėl jis pas mane Valentino diena vakarą praleidom gan mielai, kaip per pirmą paimatymą su priedu. Žodžiu, visas savaitgalis buvo nerealiai superinis
Suvedė mus vienas žmogus, iš pradžių nepatiko jis man, bet dažniausiai gyvenimas ir pakiša tokius paradoksus dabar nenorim skirtis ir turim didelių ateities planų