Tai va derlius nuimtas galima ir pasiplepėti.Kaip jau minėjau dėmesį į savo būsimajį atkreipiau kai jis man išgelbėjo gyvybę.O buvo taip:
Tuo metu draugavau su jo geriausiu draugu,buvo vasara tad mūsų būrelis patraukė prie vandens telkinių maudytis.Smagiai leidom laiką vandenyje bežaisdami kamuoliu šiaip kvailiodami.Aš kažkaip truputį atsiskyriau nuo visų,nes nelabai gerai plaukiojau(laikiausi arčiau kranto kiti nuplaukė tolyn)Staiga tik niūrkt po vandeniu,pataikiau į povandeninę duobę.Atsimenu tik,kad iškylu ir vėl panyru,bandau riktelt,pamojuot savo draugui kad skęstu,o šis atsisukęs juokias .Mat jam atrodė kad aš išsidirbinėju.Turbūt nepamiršiu niekada to išgyvento siaubo ir minties kad jau viskas po manęs,man amen.Tik staiga kažkas spyrė į nugarą ir taip išstūmė link duobės krašto,jau lyg ir pradėjau siekti žemę kojomis,bet buvau taip išsigandusi kad net pamiršau kaip reikia plaukti ar irtis.Tas kažkas dar kelis kartus stumtelėjo link kranto.Tik tada pamačiau,jog tai V.Jis padėjo man išlipti į krantą,rūpinosi manimi,mačiau tikrai nuoširdžiai,kai tuo metu mano vaikinas priplaukęs pasakė kad atrodžiau juokingai.Dar maždaug kelias valandas kiti maudėsi.o mudu likom ant kranto.Jis sudomino mane savo ne pagal metus protingomis kalbomis ir tuo išskirtiniu dėmesiu.Po šio įvykio išsiskyriau su vaikinu,nes negalėjau daugiau juo pasitikėt,nutrūko pažintis ir su V.
Praėjo 3 mėnesiai netyčia susitikau V.,jis pakvietė į kavinę.Smagiai praleidom vakarą beplepėdami ir bešokdami,palydėjo namo...ir nieko!Net nepabandė pabučiuot.Likau suglumus suintriguota,pagal elgesį maniau kad aš jam patinku,o gal ne?
Kažkaip daugiau ir nesusitikom...
Žiema.Laukiu draugių eisim švesti mano 18 gimtadienį.Skambutis.Atidarau duris,o ten...prieš nosį didžiulė puokštė baltų rožių(vėliau suskaičiavau-18).Jas laiko JIS mano V.,visas apšarmojęs,apsnigtas...
Ir štai po 6metų draugystės mes kartu, mes vyras ir žmona jau 13 metų...
Daug daug vėliau jis papasakojo,kad tą lemtingą mūsų pažinties vasarą jis mane stebėjo,stengėsi užgniaužti pavydą draugui,nes patikau vos mane pamatė.Vėliau laukė progos susitikti,bet pabijojo nubaidyti skubėdamas.O sužinojęs,kad mano svajonė yra gauti gyvų gėlių per gimtadienį,net du kartus vežė rožes iš miesto.Pirmą kartą sakė sušalo,tai antrą kart pasiprašė draugo pavežamas iki miesto ir dar tas gėles susuko į užtiesalą.
Tai va,tokia mūsų istorija