Trumpa ataskaita apie perskaitytas knygas.
Terry Pratchett "The Unadulterated Cat" (Tikras katinas). Smagi, smaiksti knygele apie tikru (t.y. nearistokratisku, neispaikintu ir kitaip nesugadintu) katinu iprocius, iliustruota puikiom karikaturom, jau nepamenu kieno. Perskaiciau per vakara, o kadangi myliu kates, tai labai patiko
Dalia Staponkute "Lietumi pries saule". Ese rinkinys. Apie Kipra (autore jau daug metu ten gyvena), santyki su tevyne ir emigracija, apie svetimos kalbos prisijaukinima (ji yra isvertusi keleta knygu is graiku kalbos) ir dar apie daug ka. Skaiciau ilgai, gal metus, su ilgom pertraukom. Tekstai idomus, mintys gilios, izvalgos kartais netiketos, bet man jos stilius kazkoks per daug isprotautas, gal net sausokas, tai kazkaip nelipo. Nors negaliu pasakyti, kad nepatiko, bet ypatinga knyga netapo.
Kestutis Navakas "Du lagaminai sniego". Jau rasiau, kad tai buvo antrasis bandymas skaityti sia knyga, ir skirtingai nuo pirmojo, labai sekmingas. Ne visos ese vienodai stiprios, bet visos patiko. Suzavejo Navako stilius - lengvas, elegantiskas, ironiskas, kartais tiesiog isdykeliskas, net kai kalbama apie labai rimtus dalykus. Gal butent tai man labiausiai ir patiko - tas lenvgumas, kuris vis delto niekad nepereina i banaluma.
James Joyce "The Dubliners" (Dublinieciai). Dar viena knyga, kurios pries pora metu neiveikiau. Ka ten neiveikiau - vos viena apsakyma perskaiciau, ir padejau, nusprendusi, kad per daug nyku ir nuobodu. Dabar gi perskaiciau su malonumu. Visi apsakymai apie Dublina ir jo gyventojus. Kai kurie labai suzavejo (Clay, A Painful Case, Eveline), kiti maziau, keletas buvo truputi nuobodus (gal kad tingejau gilintis i politinio ir religinio Airijos gyvenimo peripetijas), bet visuose buvo bent jau keletas puikiu epizodu. Ir Joyce stilius puikus, lengvai melancholiskas, ir tuo paciu ironiskas. Dabar meginu prisiminti, ar perskaiciau kazkada "Menininko portreta", ar tik ruosiausi? Nes nieko neprisimenu, jei ir skaiciau...
Washington Irving "Tales of the Alhambra" (Alhambros istorijos). Romantiski pasakojimai apie Alhambros rumus, ju gyventojus XIX a. amziaus pradzioje, bei ivairiu su Alhambra ir Granada susijusiu legendu rinkinys - kai kurios perpasakotos, kitos paties autoriaus sukurtos. Lengva, greit suskaitoma knygele, man visai patiko, bet ne visai supratau, kodel ji turejo toki pasisekima. Gal kad tuo metu (pries beveik 200 metu) dar beveik niekas nezinojo, kas ta Alhambra? Irvingas gi apie ja pasakoja su tokia meile... nors man butu norejesi, kad jis daugiau butu kalbejes apie pacia Alhambra, nors ir legendos visai nieko. Siaip jau knyga is popso kategorijos - ankstyvojo romantiskojo popso
Dabar pradejau C.J.Sansom "Revelation" (Apreiskimas"). Tai ketvirtoji knyga is serijos apie viduramziu advokata ir (ne savo noru) detektyva Matthew Shardlake. Skaitysiu sikart daugiau is pareigos (kita savaite reikia knyga anytai grazinti), tai tikiuosi, kad nenuvils
