Nertų ir megztų drabužių darbo įkainiai

ka reiškia nesirodyti ir nesigirti? sakyti kad sukurtas kažkieno kito bet pagamintas mano butu tiesa? o ir rodymasis rodymuisi nelygu jei nuejus i koki rengini nufotkins žurnalistai ir idės i koki mados žurnala ar koks petruškevičius pagaus gatvėj tai ka nejaugi jau tada gresia tam tikros sankcijos?

Uzbeksiu uz akiu ir sekanciam klausimui. Jug tos kelnes ir ta mocherine suknute cia nieko ipatingo, visi tokias mezga. Tai esu autore ne atskiru objektu o visumos/silueto idejos autore.

As paskatinciau visas daugiau kurti
Papildyta:

Nu pvz nukopijavai nufotkinai ir idejai i koki puslapi ar i savvo planuojama knyga kaip savo kurini nenurodydama idejos autoriaus, netgi jei tai tavo ranku darbas, , tokiu atveju butu vagyste.
Nu jei tave paparaciai pagaus ir i zurnala ides , tokiu atveju nezinau, tai daugiau statistines nuotraukos ar vaizdai "realiai nekomerciniai". O mados zurnaluose dazniausiai buna nurodyti rubu autoriai /firmos nuotraukos apacioje ar sone mazom raidelem.

man paltukas patiko daug įdomesnis už suknytę

kuo daugiau gilinuosi šia tema tuo labiau suprantu kad patetas tai tik laiko gaišimas ir pinigų švaistymas, jei neturi gero advokato kuris šia tema gerai pasikaustęs... nes bet kuris atvejis yra laabai ginčytinas. tik kur nuotraukos vagyste ten jau aišku o kur pvz komplektuko ideja tai čia jau visai kas kita čia tik ginčo klausimas...

Svetimos kūrybos Jūs negalit pristatyt kaip savo ir tiražuoti, gauti už tai užmokestį. Pakartojau tą patį, ką ir Mamytė uogytė rašo jau n-tąjį kartą

Tarkim toks žurnalėlis kaip Rankdarbių kraitelė deda ženkliukus kam priklauso modelis, nuotraukos, o Mezginių pasaulis numezga, nuneria identiškus modelius iš užsienio žurnalų, tikrieji autoriai nenurodyti, greičiausiai ir be jų žinios.

Papildyta:

trumpai drutai ir aiskiai.

Visškai susipainiojau
Nieko originalaus nekuriu, neturiu tam gabumų, bet mezgu ir neriu, naudoju schemas, įdėjas iš žurnalų, interneto. Tikrai ne visada žinau iš kur kokia shema pas mane atsirado, ir per daug nekreipiu dėmesio į mažas raideles nuotraukų apačioj. Tai taip išeina jau pažeidinėju autorių teises kai kas nors nuperka kokią staltiesę? Ar užtenka visiems garsiai paskelbti: aš nesukūriau šio modelio tik padariau kopiją. Bet lyg ir kopijų daryt negalima

pameni,kaip sake karlsonas :"nesijaudinti,tiktais nesijaudinti.svarbiausia gerai maitintis" dedant i viesuma savo rankdarbiu foto visada reikia susitaikyti su tuo,kad kazkas kopijuos ir neklaus,galima ar ne

bet kur garantija kad kažko panašaus niekas nieko nesukure? už tad ir sakau kad tik geras advokatas irodys kad tai du skirtingi darbai o ne plagijavimas


tiesa kad jei nenori kad nukopijuotu neviešink foto naudok tik savo asmeniniam albume

Bet juk tema ne apie autorines teises bet tai labai svarbu irgi. Pvz man dbr iskilo klausimas kaip su tais daiktais kurie buna kopijuojami nu orginalo, ir dar lenktyniaujama kuri tikresni padarys? tai autoriu teisiu pazeidimas? na tarkim kokia suknia nuo podiumo ir is fotkiu ja bando padaryt ... be schemu be aprasymu, tik is fotkiu.

Brangioji jei sedi namuose ir uzsiimi mezgimu kaip papildoma veikla, puiku! Niekas tau uz tai per galva neduos. Jei mezgi is zurnalu viena kita modeli pardavimui ir niekas nenubaus. Net jei kliente ateis us mano modeliu ir sakys numegzk toki ir tu ji numegzsi, niekam nesakysi niekur nesirodysi, niekas ir nesuuos. Bet jei tu idesi i savo internetini albuma, kaip pavyzdi "galiu toki numegzti" ir as ji aptikiu, busit maloniai paprasyta ji istrinti. Jei schemute yra publikuota, vadinas galima megzti viena kita pavyzdi, bet ne masine gamyba.
Jei shema publikuota ir koks zurnalas ji isspausdins be autoriaus sutikimo ir be jo vardo tai jau autoriniu teisiu pazeidimas. megzkit ir ramiai miegokit.

Yra buve kad mano vaikiska suknute viena mamyte nusimezgz is nuotraukos savo dukrytei, buvo net malonu, kad mano kurinys kazkam idomus. Bet ta modeli isvydus publikuota su kito autoriaus pavarde nebuciau apsidziaugus.





Ir taip atsitinka, kad vienu metu skirtingose pasaulio salyse buvo israsti atradimai. Tuo atveju pirmasis uzpatentaves yra savininkas.
Nu pavizdziui kaip tos skraistes su dirzu ispynimas, gi ne mano sugalvotas, tai tik atskira detale, paskutiniu metu labai madinga ir naudojama tiek siuvime tiek mezginuose. Ir nesakau kad esu to ispynimo savininke, sis modelis numatytas ir be ispynimo, cia jau objekto visuma, mano kurinys.

O publikavimas viesai , kad ir SM gali buti svarus yrodimas kad pirmas sukurei, nes kuri laika lieka archyvas su data, kuri suklastoti sunku

O ikvepimo ir pati ieskau internete, semiuosi is kitu kureju. Bet niekada nekopijuoju 1/1.
Pvz:


stai kenzo balta suknele siuvineta. Man labai patiko siuvinejimo ideja. Gi ne Kenzo ji isrado...
Sios suknutes ikvepti mano darbai:




Tai jau ne plagiatas ir ne kopija.

Aš manau, kad autorinės teisės tikrai nėra toks baubas. O jeigu nepradedama masinė gamyba, o mezgama sau ar draugei dovanų, be to, parašoma, kad kažkokio mezginio įkvėpimo šaltinis yra vienas ar kitas modelis, tai nieko blogo nenutiks.
Tarkim, ravelry esu mačiusi nemokamų schemų, kuriose yra parašyta, kad schemos turėtojas gali megzti ne tik sau, bet ir pardavimui, su vienintele sąlyga (tai, kad nurodoma idėjos autorystė, savaime suprantama): mezginį galima parduoti tik labdarai, nekomerciniais tikslais (pas mus tai dar nėra taip dažna, bet Vakaruose ganėtinai populiaru).
Aš pati savo bloge, kai nežinojau, kur radau idėją, taip ir parašiau, kad kažkur internete, būčiau dėkinga, jeigu žinodami, kas idėjos autorius, parašytumėt. Beje, vienos tokios idėjos, kuri labai patiko draugei ir kurią jai mezgiau, nes norėjo tik tokios, netrukus atsirado (ką aš tuomet ir parašiau). Kaip paaiškėjo, jeigu būčiau žinojusi, kas yra autorė, būčiau sulaukusi paaiškinimo, kaip megzti (nieko ten nebuvo ypatinga, bet visvien būčiau sutaupiusi laiko). Dabar jau stengiuosi žymėtis, ką ir kur radau, kad bent galėčiau parašyti, kas yra mano įkvėpimo šaltinis.

P. S. Tie medžiai nuostabūs. Kenzo gal visko kiek per daug, bet tas baltas šalikas... Kažkuo panašiu aš planavau išsisiuvinėti baltą lininį šalį. o to įsigijau įrankį, kad pyneles galėčiau greičiau siuvinėti. O dabar mano mintis pagaliau, atrodo, pradeda įgauti pavidalą. Koks jis bus iki vasaros, matysis. Bet šiuos vaizdus reikia išsisaugoti ir užsirašyti jų autorius, kad nereikėtų vėl rašyti, kad "kažkur kažkokius medžius ant vilnos mačiau, o čia manoji versija...". Juk net ir pačiai bus įdomu, nuo ko viskas prasidėjo (kuo baigsis, istorija dar nutyli).