QUOTE(Kristaline @ 2006 03 08, 23:39)
kartais mane slegia tas rysys, mat nesuprantu, kuo esu tokia isskirtine, kad nusipelniau tokiu brangiu dovanu?
Visada mintyse yra vienas klausimas: ka galeciau padaryti, kad atsidekociau uz viska?
kartais mane slegia tas rysys, mat nesuprantu, kuo esu tokia isskirtine, kad nusipelniau tokiu brangiu dovanu?
Visada mintyse yra vienas klausimas: ka galeciau padaryti, kad atsidekociau uz viska?
QUOTE(Bonifacija @ 2006 03 13, 15:53)
kartais mane slegia tas rysys, mat nesuprantu, kuo esu tokia isskirtine, kad nusipelniau tokiu brangiu dovanu?
Visada mintyse yra vienas klausimas: ka galeciau padaryti, kad atsidekociau uz viska?
Visada mintyse yra vienas klausimas: ka galeciau padaryti, kad atsidekociau uz viska?
Nustok jaustis blogai - tu neisskirtine, tu ipatinga, kaip ir kiekvienas is musu.
QUOTE(MamaLupa @ 2006 03 14, 02:15)
negaliu.
QUOTE(Bonifacija @ 2006 03 14, 00:48)
Negali ar nenori?
Nieko neimanomo nera, kai tikrai reikalas prispirs tai ir pagalesi...
QUOTE(MamaLupa @ 2006 03 15, 02:52)
Negali ar nenori?
Nieko neimanomo nera, kai tikrai reikalas prispirs tai ir pagalesi...
Nieko neimanomo nera, kai tikrai reikalas prispirs tai ir pagalesi...
gal ir nenoriu
nes paprastai nemegstu "sedet ant kazkieno kupros"
Man truputį keista, kad daug kas taip nuvertina krikščionybę. Juk Biblijoje, kaip ir kitų religijų šventraščiuose, kalbama simboliais. Kiekvienas tuos simbolius turi išsišifruoti pats, kasdien skaitydamas šventraščius, mąstydamas, tikėdamas, gyvendamas... Šventraščiuose yra toji pirmapradė tikėjimo esmė, kurios neįmanoma išreikšti žodžiais, todėl ji išreiškiama simboliais. Panašiai, kaip pasakose ar sapnuose. Klausytis pasakos meditatyviai ir leisti pasąmonei priimti simbolius yra visai kas kita, nes klausytis jos paprastai, "pažodžiui". Religijos - tai šventraščiai su žmonių interpretacijom, ritualais, dogmomis, atsiradusiomis per daugelį amžių. Manau, svarbu pačiam atrasti esmę. Krikščioniški ritualai man yra labai prasmingi ir mistiški. Juk mišios - tai paskutinė vakarienė, kurios metu mišių dalyviai dalinasi Kristaus kūnu ir krauju, kaip ir tada, kai su Kristumi vakarieniavo jo mokiniai... Kažkada mišiose buvo galima dalyvauti tik įšventintiems, tik suprantantiems šios misterijos prasmę. Taip jose ir reikėtų dalyvauti.
Man Dievas yra Visa, gal galėčiau pasakyti - tai Visata, kiekvieną akimirką gimdanti save, gimstanti iš savęs ir mirštanti į save vėl ir vėl. Dievas man yra gyvas, Čia ir Dabar, visur ir kiekviename, nes Dievas yra Visur Esantis, todėl niekur negali būti nė mažiausio taškelio, kur Dievo nėra, mumyse ir kituose, visame kas gyva ir kas regis negyva. Ir kai kas nors vyksta mano gyvenime, ko aš negaliu pakeisti, tikiu, kad tai iš Dievo ir tai Teisinga, o jei galiu pakeisti, kreipiuosi į tai, kas manyje yra iš Dievo, kad priimčiau teisingą sprendimą.
O Dievo atvaizdas... Dievo atvaizdas juk yra mūsų proto projekcija
Man Dievas yra Visa, gal galėčiau pasakyti - tai Visata, kiekvieną akimirką gimdanti save, gimstanti iš savęs ir mirštanti į save vėl ir vėl. Dievas man yra gyvas, Čia ir Dabar, visur ir kiekviename, nes Dievas yra Visur Esantis, todėl niekur negali būti nė mažiausio taškelio, kur Dievo nėra, mumyse ir kituose, visame kas gyva ir kas regis negyva. Ir kai kas nors vyksta mano gyvenime, ko aš negaliu pakeisti, tikiu, kad tai iš Dievo ir tai Teisinga, o jei galiu pakeisti, kreipiuosi į tai, kas manyje yra iš Dievo, kad priimčiau teisingą sprendimą.
O Dievo atvaizdas... Dievo atvaizdas juk yra mūsų proto projekcija
QUOTE(Veila @ 2006 01 16, 19:36)
Turėjau galimybę studijuoti religijotyrą (pusmetį), pažvelgti į religijas iš kito, neutralaus, taško. Spėju, jei visi suvoktų, kad Dievas (tiksliau toks, kokį jį piešia dauguma religijų) yra tiesiog žmonijos kūrinys, o mes egzistuojam vien palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka, ištiktų masinė psichozė.
Toks jau tas žmogus- jam reikia kažkaip paaiškinti tai, ko jis nesupranta, kažkam "primesti" kaltę dėl užklupusių problemų. Žmogui nesinori, suvokti, kad dabartinis gyvenimas gali pasibaigti, norisi, kad jis truktų amžinai ir būtų dar geresnis, laimingesnis ir malonesnis.
Kalbant apie mane, turiu asmenininį religingumą (kaip ir dalis čia pasisakiusių), manoji Dievybė gan neapibrėžta (aš ją dažnai prilyginu Gamtai, Visatai). Iš tikrųju esu paieškose, todėl man labai įdomu patyrinėti skirtingas religijas.
Religija labai įdomi tema, gal dėl jos neapibrėžtumo. Kartą viename forume man pasakė: "dabar nerasi nei vieno žmogaus, kuris tikėtų, kad pasaulis sukurtas per 6 dienas". Tad norėčiau paklausti palaiminta ką Jūs manote šiuo klausimu. Man tiesiog yra įdomi Jūsų nuomonė, nes spėju, esate itin pamaldi. Neturiu jokių blogų minčių.
Kalbant apie Jūsų paminėtus pavyzdžius...nematau jokių stebuklingų pasikeitimų. Studijuojant dažnai atsitinka, kad egzaminas išlaikomas, nes kažkas padeda. Ir labai netgi abejoju, ar egzaminuotojų akys apvalėjo ir jie įvertino ne dėl rašymo, o vien dėl temos. Pamenu, net kuomet laikiau valstybinius, ėjau mąstydama "kas bus, tas" be jokių ypatingų pasiruošimų. Ir išlaikiau tarp geriausių. Tik nebuvau prieš tai niekieno prašius malonės man padėti. Nes jei ir būtų Dievas, kaip konkreti asmenybė (Jūs tokį minėjot), labai abejočiau ar jis kiekvieno maldas klausytų..
Toks jau tas žmogus- jam reikia kažkaip paaiškinti tai, ko jis nesupranta, kažkam "primesti" kaltę dėl užklupusių problemų. Žmogui nesinori, suvokti, kad dabartinis gyvenimas gali pasibaigti, norisi, kad jis truktų amžinai ir būtų dar geresnis, laimingesnis ir malonesnis.
Kalbant apie mane, turiu asmenininį religingumą (kaip ir dalis čia pasisakiusių), manoji Dievybė gan neapibrėžta (aš ją dažnai prilyginu Gamtai, Visatai). Iš tikrųju esu paieškose, todėl man labai įdomu patyrinėti skirtingas religijas.
Religija labai įdomi tema, gal dėl jos neapibrėžtumo. Kartą viename forume man pasakė: "dabar nerasi nei vieno žmogaus, kuris tikėtų, kad pasaulis sukurtas per 6 dienas". Tad norėčiau paklausti palaiminta ką Jūs manote šiuo klausimu. Man tiesiog yra įdomi Jūsų nuomonė, nes spėju, esate itin pamaldi. Neturiu jokių blogų minčių.
Kalbant apie Jūsų paminėtus pavyzdžius...nematau jokių stebuklingų pasikeitimų. Studijuojant dažnai atsitinka, kad egzaminas išlaikomas, nes kažkas padeda. Ir labai netgi abejoju, ar egzaminuotojų akys apvalėjo ir jie įvertino ne dėl rašymo, o vien dėl temos. Pamenu, net kuomet laikiau valstybinius, ėjau mąstydama "kas bus, tas" be jokių ypatingų pasiruošimų. Ir išlaikiau tarp geriausių. Tik nebuvau prieš tai niekieno prašius malonės man padėti. Nes jei ir būtų Dievas, kaip konkreti asmenybė (Jūs tokį minėjot), labai abejočiau ar jis kiekvieno maldas klausytų..
Karta ziurejau per televizoriu interviu su zymiuoju svedu rezisieriumi Ingmaru Bergmanu. Jis ten daug pasakojo apie savo gyvenima, kuryba ir t.t. Jis turejo keleta zmonu (berods 4?). Su paskutiniaja isgyveno ilgiausiai, iki pat jos mirites. Ji mire nuo vezio. Kalbedamas apie ja ir jos mirti, I. Bergmanas pasake, kad visa laika jis buvo ateistas-materialistas, religija jam kele juoka, bet kai numire jo zmona, jis pajuto, kad tai nera pabaiga. Jis pirma karta leido sau pagalvoti apie amzinybe, kad ji ko gero tikrai yra.
Paskaiciau visus jusu pasisakymus. Kiek zmoniu, tiek nuomoniu, isgyveimu, tikejimu.
Daznai uzduodu begales klausimu sau, kaip ir visi mes, tikriausia- ar as tikiu, ar dievas tikrai yra.
Trumpai papasakosiu savo gyvenimo istorija.
Vaikyste grazi, nerupestinga. Turejau mylimus tevus. Taciau tetis istiktas pykcio priepuoliu musdavo labai daznai. Oi kaip klausdavau dar budama vaikas, kodel dievas man nepadeda, kodel vienas is mylimiausiu zmoniu paulyje mane skriaudzia. Daznai budavau isvadinama negraziais zodziais, ne tik kad primusama.
Budama 17 isimylejau. Pradraugavome kelis menesius ir viena karta per drauges gimtadieni, draugas prisigere ir skaudziai isprievartavo...su savo draugu, pasidalino manimi. O kiek kartu kalbejom, kad tikrai mano pirmas kartas bus tik po vestuviu. Kaip juo tikejau ir mylejau. Ir po visa to velgi klausimai, kodel taip mylimas Dievas nepadeda, kodel man taip nutinka. Ieskojau meiles, silumos, supratimo ir viskas atvirksciai.
pagaliau pavyko pabegt nuo tevu, nuo ex, toli nuo miesto. Turiu mylima vyra, pora vaikuciu. Esu laiminga. Bet labai daznai pabundu nakti nuo kosmaru, praeities skaudziu ivykiu. Apie juos niekam, net savo mylimam vyrui nesu papasakojus ir nezinau ar kada isdrysiu. Skaudu. Taip pabudusi vidury nakties ir galvoju, ar yra Dievas ar ne. Kodel gyvenimai susiklosto butent taip, kaip yra, o ne kitaip. Kodel taip mylint visus, dovanojant jiems meile, rupesti, buni isniekintas ir iskaudintas..Kodel tokia neteisybe?
Daznai uzduodu begales klausimu sau, kaip ir visi mes, tikriausia- ar as tikiu, ar dievas tikrai yra.
Trumpai papasakosiu savo gyvenimo istorija.
Vaikyste grazi, nerupestinga. Turejau mylimus tevus. Taciau tetis istiktas pykcio priepuoliu musdavo labai daznai. Oi kaip klausdavau dar budama vaikas, kodel dievas man nepadeda, kodel vienas is mylimiausiu zmoniu paulyje mane skriaudzia. Daznai budavau isvadinama negraziais zodziais, ne tik kad primusama.
Budama 17 isimylejau. Pradraugavome kelis menesius ir viena karta per drauges gimtadieni, draugas prisigere ir skaudziai isprievartavo...su savo draugu, pasidalino manimi. O kiek kartu kalbejom, kad tikrai mano pirmas kartas bus tik po vestuviu. Kaip juo tikejau ir mylejau. Ir po visa to velgi klausimai, kodel taip mylimas Dievas nepadeda, kodel man taip nutinka. Ieskojau meiles, silumos, supratimo ir viskas atvirksciai.
pagaliau pavyko pabegt nuo tevu, nuo ex, toli nuo miesto. Turiu mylima vyra, pora vaikuciu. Esu laiminga. Bet labai daznai pabundu nakti nuo kosmaru, praeities skaudziu ivykiu. Apie juos niekam, net savo mylimam vyrui nesu papasakojus ir nezinau ar kada isdrysiu. Skaudu. Taip pabudusi vidury nakties ir galvoju, ar yra Dievas ar ne. Kodel gyvenimai susiklosto butent taip, kaip yra, o ne kitaip. Kodel taip mylint visus, dovanojant jiems meile, rupesti, buni isniekintas ir iskaudintas..Kodel tokia neteisybe?
QUOTE(laurinka25 @ 2006 03 23, 04:00)
Paskaiciau visus jusu pasisakymus. Kiek zmoniu, tiek nuomoniu, isgyveimu, tikejimu.
Daznai uzduodu begales klausimu sau, kaip ir visi mes, tikriausia- ar as tikiu, ar dievas tikrai yra.
Trumpai papasakosiu savo gyvenimo istorija.
Kodel taip mylint visus, dovanojant jiems meile, rupesti, buni isniekintas ir iskaudintas..Kodel tokia neteisybe?
Daznai uzduodu begales klausimu sau, kaip ir visi mes, tikriausia- ar as tikiu, ar dievas tikrai yra.
Trumpai papasakosiu savo gyvenimo istorija.
Kodel taip mylint visus, dovanojant jiems meile, rupesti, buni isniekintas ir iskaudintas..Kodel tokia neteisybe?
Neperskaičiau visų pasisakymų, bet tavo gyvenimo istorija labai skaudi. Tikrai liūdna, kad turėjai tiek iškentėti. Ir džiugu, kad rašai, jog dabar esi laiminga. Nepaisant košmarų
.Aš Dievo nesuvokiu kaip lėmėjo, gal greičiau mąstau apie jį, kaip apie duodantį. Duodantį gyvenimo gėrį, gyvenimo kelią. Vieniems jis sunkus, kitiems lengvas, bet kiekvienas turi jį nueiti pats. Jei Dievas būtų senukas su burtų lazdele - visi žmonės būtų geri ir laimingi. Deja, taip nėra. Manau, nereikia dėl nelaimių kažko kaltinti. Religijoje galima rasti stiprybės, paguodos, ramybės, dorą gyvenimo būdą, tai padės gyventi, gal kai ko išvengti, bet tikrai neapsaugos nuo tam tikrų gyvenimo blogybių.
QUOTE(Žiogelis @ 2006 03 16, 00:10)
Man Dievas yra Visa, gal galėčiau pasakyti - tai Visata, kiekvieną akimirką gimdanti save, gimstanti iš savęs ir mirštanti į save vėl ir vėl. Dievas man yra gyvas, Čia ir Dabar, visur ir kiekviename, nes Dievas yra Visur Esantis, todėl niekur negali būti nė mažiausio taškelio, kur Dievo nėra, mumyse ir kituose, visame kas gyva ir kas regis negyva. Ir kai kas nors vyksta mano gyvenime, ko aš negaliu pakeisti, tikiu, kad tai iš Dievo ir tai Teisinga, o jei galiu pakeisti, kreipiuosi į tai, kas manyje yra iš Dievo, kad priimčiau teisingą sprendimą.
Jau susiruošiau rašyti, bet kai perskaičiau tavo postą, eilinį kartą supratau, kad geriau ir tiksliau tikrai neparašysiu
. Tik aš vis dar iš naujo atrandu jį anksčiau ignoruotose plotmėse
QUOTE(Kristaline @ 2006 09 30, 15:27)
Jau susiruošiau rašyti, bet kai perskaičiau tavo postą, eilinį kartą supratau, kad geriau ir tiksliau tikrai neparašysiu .
Tik aš vis dar iš naujo atrandu jį anksčiau ignoruotose plotmėse
. Tik aš vis dar iš naujo atrandu jį anksčiau ignoruotose plotmėse
Prapuolene, kaip laikaisi?O va as meldziausi ir vis galvojau - pasirodys... ir pasirodei...
uzsuk i svecius... 
