Dievas jūsų gyvenime

#457
QUOTE(LinguLingu @ 2007 09 03, 22:12)
Bet tik dvasinio nuosmukio metu ir tegali atskirti grudus nuo pelu, kaip dar kitaip?  g.gif



Pelai ir grūdai. O kas duos garantiją, kad grūdas nevirs pelu, o pelas grūdu?

Koks žmogus yra „grūdesnis“?

Ar tas, kuris visą gyvenimą nugyveno, plaukdamas pasroviui, nesipriešindamas, o ir jo gyvenime jokių ypatingų įvykių nėra, jis nesusimąstant „tiki“ Dievu, nes taip jį mokė iš mažens, nedarė nieko blogo, yra geras žmogus, paklusnus sūnus, geras vyras ir tėvas.

Ar tas, kuris klydo, rado savyje jėgų tai suvokti, taisyti klaidas, visa širdimi ir protu įtikėjęs į Dievą.

Rodos, visiškai skirtingi žmonės, bet...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 03 rugsėjo 2007 - 20:37
#458
QUOTE(Moonte @ 2007 09 03, 21:25)
Pelai ir grūdai. O kas duos garantiją, kad gūdas nevirs pelu, o pelas gūdu?

Koks žmogus yra „grūdesnis“?

Ar tas, kuris visą gyvenimą nugyveno, plaukdamas pasroviui, nesipriešindamas, o ir jo gyvenime jokių ypatingų įvykių nėra, jis nesusimąstant „tiki“ Dievu, nes taip jį mokė iš mažens, nedarė nieko blogo, yra geras žmogus, paklusnus sūnus, geras vyras ir tėvas.

Ar tas, kuris klydo, rado savyje jėgų tai suvokti, taisyti klaidas, visa širdimi ir protu įtikėjęs į Dievą.

Rodos, visiškai skirtingi žmonės, bet...


Suprantu ka rasai, bet asmeniskai as palieku Kurejui spresti, kas as tokia vertinti... g.gif , o juo labiau spresti
Atsakyti
#459
QUOTE(LinguLingu @ 2007 09 03, 22:28)
Suprantu ka rasai, bet asmeniskai as palieku Kurejui spresti, kas as tokia vertinti... g.gif , o juo labiau spresti



O kam, taip iškarto ir teisti, bet pasvarstyti galima. Tarkim, kas yra kas. mirksiukas.gif

Juk Jėzus klaidžiojo, jį velnias bandė gundyti. Jis išbandymą išlaikė.
Atsakyti
#460
QUOTE(Moonte @ 2007 09 03, 21:33)
O kam, taip iškarto ir teisti, bet pasvarstyti galima. Tarkim, kas yra kas.  mirksiukas.gif

Juk Jėzus klaidžiojo, jį velnias bandė gundyti. Jis išbandymą išlaikė.


Nematau, kur parasiau "teisti" ... cia jau gaunasi sugedes telefonas... lotuliukas.gif
O pasvarstyti visada galima, tik kas nuo to keisis? Jei tamsta turi ka pasakyti, as su malonumu paskaitinesiu smile.gif
Atsakyti
#461
Va tame ir yra esmė, nes manau, jog žmogus turi rasti savyje Dievą pats. Mano giliu įsitikinimu kiekviename žmoguje gyvena Dievas. Todėl nemanau, kad žmogus, už kurį yra galvojama, ir už jį nusprendžiama kuo tikėti, yra tikintis t.y. dvasingas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 03 rugsėjo 2007 - 20:44
#462
QUOTE(LinguLingu @ 2007 09 03, 21:12)
UnaLI, bet vandens paskirtis ir nera nei gaivinti nei sildyti - vandens paskirtis MALSINTI TRUSKULI.

Aš irgi ne maudynes turėjau galvoje lotuliukas.gif , sunku numalšinti troškulį drungnu vandeniu, o sušąlusį greičiausiai sušildo puodelis karštos arbatos ( gal galima įpilti ir dar kai ko rolleyes.gif ).

QUOTE(Moonte @ 2007 09 03, 21:25)
Ar tas, kuris visą gyvenimą nugyveno, plaukdamas pasroviui, nesipriešindamas, o ir jo gyvenime jokių ypatingų įvykių nėra, jis nesusimąstant „tiki“ Dievu, nes taip jį mokė iš mažens, nedarė nieko blogo, yra geras žmogus, paklusnus sūnus, geras vyras ir tėvas.

Ar būna ir tokių?
Atsakyti
#463
QUOTE(Una Li @ 2007 09 03, 22:57)
Ar būna ir tokių?


Taip ir nemažai, jų daug tarp mūsų. Žmonės, kurie nesusimąsto, plaukia pasroviui, nes taip patogu gyventi.
Atsakyti
#464
Oi prajuokinai Una Li... lotuliukas.gif doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo LinguLingu: 03 rugsėjo 2007 - 21:03
#465
QUOTE(Moonte @ 2007 09 03, 22:25)
Pelai ir grūdai. O kas duos garantiją, kad grūdas nevirs pelu, o pelas grūdu?

Koks žmogus yra „grūdesnis“?

Ar tas, kuris visą gyvenimą nugyveno, plaukdamas pasroviui, nesipriešindamas, o ir jo gyvenime jokių ypatingų įvykių nėra, jis nesusimąstant „tiki“ Dievu, nes taip jį mokė iš mažens, nedarė nieko blogo, yra geras žmogus, paklusnus sūnus, geras vyras ir tėvas.

Ar tas, kuris klydo, rado savyje jėgų tai suvokti, taisyti klaidas, visa širdimi ir protu įtikėjęs į Dievą.

Rodos, visiškai skirtingi žmonės, bet...

Dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio bus daugiau džiaugsmo danguje, nei dėl 99 teisiųjų, kuriems nereikia atsivertimo... Bet tas "nesusimąstant" ir yra drungnumas anot Šv.Rašto. Kiekviename žmoguje kūnas ir jausmai kažkiek priešinasi protui, o protas nuolat ieško paaiškinimų, jei esi jiems abejingas ir neieškai atsakymų Dievuje esi drungnas (pagal Šv. Raštą, bent aš taip suprantu)

QUOTE(Moonte @ 2007 09 03, 22:44)
Va tame ir yra esmė, nes manau, jog žmogus turi rasti savyje Dievą pats. Mano giliu įsitikinimu kiekviename žmoguje gyvena Dievas. Todėl nemanau, kad žmogus, už kurį yra galvojama, ir už jį nusprendžiama kuo tikėti, yra tikintis t.y. dvasingas.

Bažnyčia sakydama kuo turi tikėti anaiptol nenusprendžia už žmogų. Jei sakysiu, kad tikiu, bet širdimi to nepatvirtinsiu - reiškia netikėsiu. Man bažnyčios mokymas iššūkis, kurį po truputį "virškinu" ir priimu, yra dalykų kurie man sunkiau suprantami, juos turiu prieš save, bandau jų laikytis ir laukiu, kol išmoksiu gyvenimo pamokas tuo įsitikinsiu ir priimsiu. Man viskas negali vykti iš karto, bandau ir žiūriu, bet stengiuosi pasitikėti.
Atsakyti
#466
QUOTE(Moonte @ 2007 09 03, 22:00)
Taip ir nemažai, jų daug tarp mūsų. Žmonės, kurie nesusimąsto, plaukia pasroviui, nes taip patogu gyventi.

Bet jeigu susipažįsti iš arčiau, paaiškėja, kad to žmogaus gyvenimas nėra jau toks paprastas ir neskausmingas, o kartais netgi labai tragiškas.
Atsakyti
#467
QUOTE(Luknė @ 2007 09 03, 23:03)
Bažnyčia sakydama kuo turi tikėti anaiptol nenusprendžia už žmogų. Jei sakysiu, kad tikiu, bet širdimi to nepatvirtinsiu - reiškia netikėsiu. Man bažnyčios mokymas iššūkis, kurį po truputį "virškinu" ir priimu, yra dalykų kurie man sunkiau suprantami, juos turiu prieš save, bandau jų laikytis ir laukiu, kol išmoksiu gyvenimo pamokas tuo įsitikinsiu ir priimsiu. Man viskas negali vykti iš karto, bandau ir žiūriu, bet stengiuosi pasitikėti.



Aš nekimbu prie žodžių, bet man pasidarė įdomu, prie ko bažnyčia. Mano galva bažnyčia yra žmonės, bet ne Dievas. Gal aš neteisingai tave supratau.

Antra. Kūdikio krikštijimas, ar tai nėra sprendimas už jį, kuo jis turi tikėti. Verčiau kokiai religijai priklausyti.

Trečia. Ką bendro turi su Dievu visos bažnytinės apeigos, turiu galvoje, tas visas surežisuotos ceremonijas. Tai žmonių išmįslas.

Kai sūnus buvo mažas, jis manęs klausė „Mama, bet juk Dievui labai yra liūdna, jam visi sako tapati per tą pati, ar galima man savais žodžiais su Dievu pakalbėti?“

Papildyta:
QUOTE(Una Li @ 2007 09 03, 23:05)
Bet jeigu susipažįsti iš arčiau, paaiškėja, kad to žmogaus gyvenimas nėra jau toks paprastas ir neskausmingas, o kartais netgi labai tragiškas.


Aš dabar kalbu ne apie gyvenimą, o apie aklą tikėjimą nesusimąsčius. Todėl, kad tėtis ir mama tikėjo, kurie beje, tikėjo, kaip ir jis, dabar. Tikėjimas virsta rutina. Kaip higieniniai įgūdžiai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 03 rugsėjo 2007 - 21:19
#468
QUOTE(Moonte @ 2007 09 03, 23:18)
Aš nekimbu prie žodžių, bet man pasidarė įdomu, prie ko bažnyčia. Mano galva bažnyčia yra žmonės, bet ne Dievas. Gal aš neteisingai tave supratau.

Antra. Kūdikio krikštijimas, ar tai nėra sprendimas už jį, kuo jis turi tikėti. Verčiau kokiai religijai priklausyti.

Trečia. Ką bendro turi su Dievu visos bažnytinės apeigos, turiu galvoje, tas visas surežisuotos ceremonijas. Tai žmonių išmįslas.

Kai sūnus buvo mažas, jis manęs klausė „Mama, bet juk Dievui labai yra liūdna, jam visi sako tapati per tą pati, ar galima man savais žodžiais su Dievu pakalbėti?“

Papildyta:
Aš dabar kalbu ne apie gyvenimą, o apie aklą tikėjimą nesusimąsčius. Todėl, kad tėtis ir mama tikėjo, kurie beje, tikėjo, kaip ir jis, dabar. Tikėjimas virsta rutina. Kaip higieniniai įgūdžiai.

1. Tu kalbėjai apie žmones už kuriuos kažkas nusprendžia kuo tikėti. Supratau, kad kalbi apie bažnyčia, nes kas gi kitas kalba žmonėms apie tikėjimą?
2. Apie krikštu atimamą laisvę rinktis jau labai daug diskutuota temoje krikštas ir krikštynų skyrelyje. Aš manau tėvai išvis viskuo įtakoja ir sprendžia viską už vaiką. Krikštydami sprendžia, kad bus katalikas, nekrikštydami sprandžia, kad kataliku nebus, o būna taip, kaip Dievas duoda.
3. Man tas žmonių išmislas padeda išreikšti tikėjimą, paliudyti jį, ugdyti ištikimybę. Būdama ištikima mažuose dalykuose mokausi būti ištikima dideliuose.

Poteriai kažkuo panašūs į mantras, juos kartojant mintys kyla į Dievą, jie tarsi pagalba koncentruojantis, automatiškas veiksmas atjungiantis nuo kasdienybės... Nors dažniausiai meldžiuosi savais žodžiais. Niekas man nesakė, kad kalbėti poterius geriau nei malda savais žodžiais, bet nedrįsčiau teigti ir atvirkščiai, kad malda savais žodžiais tikrai pranašesnė, svarbu melstis širdimi, tada tie žodžiai, ką bekalbėtum nelabai ką ir reiškia... O šiaip tai šiuo metu, kaip tik ir permąstau, tai kaip reikia melstis ir gan painu mano galvoje šiuo klausimu.
Atsakyti