Dievas jūsų gyvenime

Tikiu. su dideliu smalsumu skaitau kitų tikėjimų literatūrą. Lyginu, bandau suprasti kuo skiriasi vienas Dievo garbinimo būdas nuo kito.Galiu pasakyti, kad visos religijos turi panašius tikslus, tik skirtingas išraiškos formas. Kartais atrodo, kad prie absoliučių tiesų yra vis grįžtama, jos tarsi iš naujo patvirtinamos kokio nors pranašo žodžiais. Skaitant susidaro įspūdis, kad kiekviena religija tarsi buvo užduotis žmonijai tam tikru laikotarpiu. Tarkim Senasis Testamentas apima praktiškai visas gyvenimo sferas, tokias į kurias religija jau mūsų laikais visai nebesikiša. Būtų galima manyti, kad filosofija tarsi galėtų dubliuoti religiją, o dvasines problemas sprendžiant, šventiką galėtų pakeisti psichoterapeuto konsultacija, bet yra dar kažkas, ko negali duoti jokia žmogui suvokiama kitokia veiklos forma. Malda, meditacija yra būtina kai kuriems žmonėms ir to nėra kuo pakeisti. Galų gale yra tokių dalykų, kuriuos tik Dievo buvimu galima paaiškinti.
Nemanau, kad šiuolaikinis tikintysis vaizduojasi Dievą kaip kokį senolį su barzda ir besėdintį soste padebesyse, bet pasaulį teigiančios mentalinės jėgos-energijos ar dar kažkaip įvardintos Dievo apraiškos nuneigti ar įrodyti esant negalime.
Galų gale mokslininkai dar turi daug ką nuveikti, tam reiks ne vieno šimtmečio. Kai kuriems dalykams įrodyti kartais reikia pasitelkti šalutinius įrodymus.Taip ir Dievo buvimas, netikinčiam įrodinėti nėra jokios prasmės, geriau skirti laiką pokalbiams su tikinčiais.

Noriu pasidalinti apie keleta tikrai stebuklingu pasikeitimu mano seimos gyvenime, kurie, as tikiu, buvo kaip rezultatas nuosirdzios maldos ir kreipimosi i Dieva. Na, papasakosiu ne tam, kad pasigirciau, bet kad padeciau tau, kaip vienai is daugelio, susidometi tikru Dievu, kuris yra realus ir ISKLAUSO maldas.

Apie savo sese. Paskutineje klaseje vidurineje mokykloje ji persitempe ( del didelio moklo kruvio ), sutriko jos vegetacine sistema, t.y. jai labai skaudedavo galva, svaigo, kartais ji tiesiog negaledavo issedeti pamokose, pasiruosti pamokoms, todel pazymiai buvo astuntukai. Vienintelis dalykas, kuris jai gerai sekdavosi, buvo vokieciu kalba. Todel po vidurines ji nusprende studijuoti vokieciu filologija. I sia specialybe konkursas buvo ziurus, mes tai zinojom,beda ta, kad mano sesuo daugiau nieko nemokejo ir niekuo nesidomejo, kad galetu studijuoti, todel pasiryzo istoti. Ir mes sus sese pradejom melstis: "Dieve, ikisk mane i sia specialybe, nes man daugiau nera kur eiti, tai vienintelis dalykas, kuris man idomus ir kuris man sekasi". ( Labai svarbu buti nuosirdziam su Dievu, nes ji mato musu sirdi). Ir stai atejo stojamuju diena. Jai reikejo islaikyti vokieciu k. egzamina rastu ir zodziu. Egzaminas rastu. Susirenka pilna auditorija stojanciuju, sesuo stsiseda viename suole netoli priekio, prie jos niekas neseda, o jau beveik egzamino pradzia. Pries pat pradedant ilekia dar viena mergina ir atsiseda prie mano sesers. Sesuo pasiziuri - taigi jos pazystama is kitos vidurines, pasilabino. Testas prasideda. Kai kuriu atsakymu sesuo nezino, jai labai padeda pazistama, pasufleruoja kur reikia. Zodziu, egzaminas rastu islaikytas. Dabar zodziu: issitraukia bilieta apie savo pomegius. Mano diziausias pomegis, praded ji, skaityti Biblija... Ir pradeda ja cituoti...Destytoju akys ima apvaleti ir jie is karto paraso jai nebloga pazymi. Susumavus visus stojanciuju balus paaiskeja, kad pagal juos mano sesuo istojo paskutine is visu priimtuju pagal savo balus, galima sakyti, kad Dievas ja tiesiog "ikiso". Taciau tai buvo tik pradzia, prasidejo mokslas, o ir atsinaujino problemos su galva, ji gerdavo labai stiprius vaistus, tiek daug, kad mes galvojom, kad ji susigadins skrandi, paskaitose sededavo ne visada, daug kuriniu liko neperskaityta, tai Dievas jai dave drauge, kuri bendrais bruozais atpasakodavo kurinio siuzeta, ir sesuo eidavo egzamino laikyti "kas bu,tas bus", ir visada islaikydavo. Daug kartu norejo moklus mesti, bet as jai sakydavau: "Dievas dave, Jis ir pades pabaigti".Mes daug meldemes uz jos sveikata, gydytojas pranasavo, kad ji pastoviai tures gerti vaistus, bet siuo metu, praejus 4 metams, ji negeria ne vienos tabletes, jai galvos neskauda, gyvena Vokietijoj ir dirba vertejos darba.
Gal dar ka nors papasakoti ?

Aš panašiai kaip ir Superbaba...
Tikiu savaip...

Turėjau galimybę studijuoti religijotyrą (pusmetį), pažvelgti į religijas iš kito, neutralaus, taško. Spėju, jei visi suvoktų, kad Dievas (tiksliau toks, kokį jį piešia dauguma religijų) yra tiesiog žmonijos kūrinys, o mes egzistuojam vien palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka, ištiktų masinė psichozė.
Toks jau tas žmogus- jam reikia kažkaip paaiškinti tai, ko jis nesupranta, kažkam "primesti" kaltę dėl užklupusių problemų. Žmogui nesinori, suvokti, kad dabartinis gyvenimas gali pasibaigti, norisi, kad jis truktų amžinai ir būtų dar geresnis, laimingesnis ir malonesnis.
Kalbant apie mane, turiu asmenininį religingumą (kaip ir dalis čia pasisakiusių), manoji Dievybė gan neapibrėžta (aš ją dažnai prilyginu Gamtai, Visatai). Iš tikrųju esu paieškose, todėl man labai įdomu patyrinėti skirtingas religijas.
Religija labai įdomi tema, gal dėl jos neapibrėžtumo. Kartą viename forume man pasakė: "dabar nerasi nei vieno žmogaus, kuris tikėtų, kad pasaulis sukurtas per 6 dienas". Tad norėčiau paklausti palaiminta ką Jūs manote šiuo klausimu. Man tiesiog yra įdomi Jūsų nuomonė, nes spėju, esate itin pamaldi. Neturiu jokių blogų minčių.

Kalbant apie Jūsų paminėtus pavyzdžius...nematau jokių stebuklingų pasikeitimų. Studijuojant dažnai atsitinka, kad egzaminas išlaikomas, nes kažkas padeda. Ir labai netgi abejoju, ar egzaminuotojų akys apvalėjo ir jie įvertino ne dėl rašymo, o vien dėl temos. Pamenu, net kuomet laikiau valstybinius, ėjau mąstydama "kas bus, tas" be jokių ypatingų pasiruošimų. Ir išlaikiau tarp geriausių. Tik nebuvau prieš tai niekieno prašius malonės man padėti. Nes jei ir būtų Dievas, kaip konkreti asmenybė (Jūs tokį minėjot), labai abejočiau ar jis kiekvieno maldas klausytų..

Lygiai taip pat ir aš- tikiu į Dievą ir bendrauju su juo.

pusmečio studijos Jus įtikino, t.y. Jūs įsitikinote, kad tai žmogaus susigalvotos pasakos, paremtos saviapgaule?

Nežinau, nežinau- kas dėstė Jums- tai kvepia man primityvia tarybinių laikų ateistine pasaulėžiūra. Tik , primygtinai prašau, nepriimt asmeniškai

,,Palaiminti tie, kurie tiki JUO, JO nematę"" Iš biblijos

P.S. sektai jokiai nepriklausau

Daznai zmones Dieva atranda susikloscius tam tikrom gyvenimo situacijom, dazniausiai tragiskom, gaila
Kai atsitinka kas baisaus, pradedam melstis, o dar kai isitikinus, kad malda daro stebuklus

kažkaip intuityviai jaučiau, kad manęs to paklaus. Studijos manęs niekuo neįtikino, tiesiog domėjausi apie įvairias religijas. Nuomonė formavosi (ir iki šiol formuojasi) remiantis savianalize, pasaulio suvokimu. Tą pačią nuomonę turėjau ir iki studijų ir po jų. Tad dėstytojas dėl mano pasaulėžiūros niekuo dėtas Jis yra pakankamai žinomas žmogus.
Beje norėčiau patikslinti, jog ateistė nesu. Propaguoju asmeninį religingumą, kas nėra svetima daugeliui žmonių. Be religijos vargu ar žmonija galėtų egzistuot.

O kaip dar paaiškinti tą nebuvimą, kai niekas nematė
ir įtikint, kad ieškoti nereikia?

Pala, Agama, šifruoju, ką pasakei- arba labai kažkas užslėpta, arba nieko- pasitelksiu savo kažkada studijuotos logikos disciplinos žinias ( pvz. jei jis būtų tas, o as ne tuo, o jis nesuprastų, kad aš ne tas, o jis suprastų, kad tas kitas, tai ne jis, tada- išvada ....

Tada gal ir nebesiaiškinkim. Plaukite paviršiumi.

Supykom... Na kodėl mes tokie pikti. Aš tikrai nesupratau ir bandau galvoti, nes mintis tikrai gera ( privertė ties ja pamąstyt).