Kiek suprantu, Azalija, Tu esi patyrusi kazkoki dideli sukretima, gal net ilgalaiki stresa, kuris atnese nevilti, skausma ir panasias liudna emocijas. Labai gerai tave suprantu, nes savo gyvenime esu patyrusi nemazai skausmo del neissipildanciu svajoniu ir vilciu. Tada man atrode, kad visas pasaulis pries mane nusistates, kad Dievas manes negirdi ir leidzia kankintis per ilgai. Vis tiek meldziausi... Po kurio laiko svajones issipilde su kaupu (turejau problemu del sveikatos - buvo prognoziu, kad galiu nesusilaukt vaiku) - susilaukiau triju:) Tai tik vienas pavyzdys is mano gyvenimo. Dabar esu isitikinusi, kad Dievas myli mus laaaaabai stipriai. O isbandymu kelyje visada bus. Tai tarsi testai, gyvenimo egzaminai. Zinau, kad pries gaudamas ka nors labai vertingo, zmogus pirmiausiai isbandomas - tarsi testuojamas. Jei be stipriu neigiamu emociju, be smerkimo, kaltinimu ir didziulio pykcio sugebes priimti isbandyma, po kurio laiko dideli apdovanojimai garantuoti!
QUOTE(Azalija @ 2006 11 16, 08:00)
Kai nelaimės užgrūna, visos vienu metu, kai suvoki, kad niekad negalėsi gyventi taip kaip nori... kad tai, kas gyvenime yra svarbiausia - niekada nerealizuosi.... kalbos apie Kalėdų senelį - juokingos...
...galbūt iš tikrųjų ne tai yra svarbiausia, kas atrodo...
žmogaus sąmonė ribota. po kiek laiko viskas gali pasirodyti kitoj šviesoj 
žinoma, jei žmogus nebus įsikibęs į savęs gailėjimąsi, į praeitį, į vieną gyvenimo momentą...visiems, kas pasiklydo, kam negera, beviltiškai sunku- stiprybės
Azalija gal tau ir yra laikas pažvelgti į savo vidų . Vieniems yra skirta tiek kitiems tiek . Bet per sunkius savo ir mano gyvenime laikotarpius . Mes iš tikro labai daug galime atrasti labai daug suprasti ir iš to pasimokyti . Biblijoj yra viena knyga jobo knyga patarčiau kaip sunku ją pasiskaityt.
QUOTE(LinguLingu @ 2006 11 15, 21:03)
Deja Smalsute, labai klysti.Butent misiu eigoje ir vyksta pakitimas TAME MILTINIAME PAPLOTELYJE!!! Jei nebutum tokia pavirsutiniska ir maziau spirgetum, daugiau isiklausytum ka kiti turi pasakyti ir nepultum zmogams i aksi, daugiau naujo, idomaus ir naudingo suzinotum.
Jei kiekviename pasisakyme įžvelgi puolimą, tai jau Tavo, o ne mano ar dar kurio nors forumo nario problema. O ir šiaip Tavo nuomonė apie mano mąstymo klaidingumą mane ne itin domina, nes krikščionybė Tau pernelyg tolimas dalykas, kad būtų įmanoma apie tai susikalbėti. Tad siūlyčiau užsiimti naudingesniais dalykais, užuot rašinėjus man adresuotus tokio stiliaus pagraudenimus.
Papildyta:
QUOTE(Patieška @ 2006 11 15, 21:11)
Na ne paplotėliu žmonės tiki, o Kristaus buvimu jame. Ir dar - Dievas nėra tik jame uždarytas. O ten jis yra tam, kad pats būtų žmonėms dvasiniu maistu.
Ir dar - Dievas nėra tik jame uždarytas. O ten jis yra tam, kad pats būtų žmonėms dvasiniu maistu.Ko gero taip - žmogui patogiau Dievą uždaryti į tą paplotėlį... Pritempti iki sau suvokiamo pavidalo.
QUOTE(Patieška @ 2006 11 15, 21:02)
Simbolis paprastai išreiškia kažką kitą - na kad ir balandis simbolizuoja Šventąją Dvasią. Bet balandžiai juk nėra šventoji Dvasia 
Va čia simbolika.
O štai Eucharistinis maistas ne reiškia kažką kitą, jis ir yra tuo ką reiškia - t.y. Kristumi., be abejo ne žmogiška prasme - niekas to ir nesako Bet tikra. Duonos ir vyno pavidale. Taip tikima.
Va čia simbolika.O štai Eucharistinis maistas ne reiškia kažką kitą, jis ir yra tuo ką reiškia - t.y. Kristumi., be abejo ne žmogiška prasme - niekas to ir nesako
Bet tikra. Duonos ir vyno pavidale. Taip tikima.Geras pavyzdys su balandžiu, bet simbolika - ne vien tai.
Argi ne simboliškai tarkime kunigas plaunasi rankas šv. Mišių metu? Juk ne vandeniu nuplaunamos nuodėmės - tai tik ženklas, kuris pats savaime gali reikšti daug ką arba nieko. Analogiškai ir su tuo paplotėliu - KŪNIŠKAS maistas, simbolizuojantis DVASINĮ maistą. Gali suvalgyti paplotėlį, bet nepriimti Kristaus į savo širdį - lygiai taip pat galimas ir atvirkščias variantas. Tuomet kyla natūralus klausimas, kodėl Komunijai BŪTINAS materialus pavidalas?
Todėl, kad ir žmogui reikalingas materialus pavidalas- kūnas.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2006 11 16, 18:37)
Ko gero taip - žmogui patogiau Dievą uždaryti į tą paplotėlį...
Smalsute, nakalbu apie uždarymą, o sakydama "Dievas nėra tik jame uždarytas" turiu omenyje tikrai ne tai, kad paplotėlis yra vienas iš Dievo narvelių
Matyt užkliuvo žodelis "tik"...Jei reikia tiksliau - "Dievas nėra jame uždarytas", jis pats ir jame nusprendė pasilikti ir būti dvasiniu maistu. Bet tai nėra uždarymas, o vienas iš jo buvimo su savo žmonėmis būdų. Ypatingas QUOTE(_Smalsutė_ @ 2006 11 16, 18:54)
Geras pavyzdys su balandžiu, bet simbolika - ne vien tai. Argi ne simboliškai tarkime kunigas plaunasi rankas šv. Mišių metu?
Argi ne simboliškai tarkime kunigas plaunasi rankas šv. Mišių metu? Simboliškai, tą ir kalbu
Simbolis išreiškia kažką kitą. Eucharistija nieko kito nereiškia
Ji ir pati yra tuo, ką reiškia.QUOTE(_Smalsutė_ @ 2006 11 16, 18:54)
Tuomet kyla natūralus klausimas, kodėl Komunijai BŪTINAS materialus pavidalas?
Smalsute, paklausk Dievo kodėl jis pats panoro tokiu pavidalu pasilikt
Čia ne kunigo ir ne mano išmislas, o paties Dievo.QUOTE(_Smalsutė_ @ 2006 11 16, 18:54)
Gali suvalgyti paplotėlį, bet nepriimti Kristaus į savo širdį -
Negali priimti komunijos atmesdamas patį Kristų. Antraip kam gi eiti to tavo taip vadinamo "paplotėlio"? Na kam, jei jis tau nieko nereiškia? Netikint, kad jame pats Kristus eit? Kokia prasmė?
Nekalbu apie tuos, kurie suvokdami ar nesuvokdami žaidžia šventais dalykais, kalbu apie rimtai į tai žiūrinčius žmones... kurių galų netikėdami jie turėtų tą daryt?
QUOTE(Azalija @ 2006 11 16, 11:00)
Kai nelaimės užgrūna, visos vienu metu, kai suvoki, kad niekad negalėsi gyventi taip kaip nori... kad tai, kas gyvenime yra svarbiausia - niekada nerealizuosi.... kalbos apie Kalėdų senelį - juokingos...
Žemė yra mokykla. Mes ateiname į šį pasaulį, kad išmoktume tam tikrą pamoką.
Kas sakė, kad visos pamokos turi būti lengvos? Tai, kas svarbu mūsų asmenybei, nebūtinai svarbu mūsų sielai. Siela gali trokšti visai kitų dalykų...
Dekui Smalsute kad leidai.Beto - as rasiau, kad pavirsutiniska, o ne klaidinga.
O siaip jau man nutiko idomus dalykas gyvenime - kai itikejau ,ir pazinau Gyvaji Dieva, visa krikscionybe su krikscionimis tokiais kaip tamsta atitolo ir isblanko.
Jauciuosi kaip jaunamarte dabar ir vis gilinu savaji TIKEJIMA
Smagu būti jaunamarte ir patirti pažinimo džiaugsmą...
