Po Europą automobiliu „žaliems“

Smagu skaityti, kad kelionė puikiai sekėsi , ir kad truputį ir aš prie to prisidėjau . Ir dar - labai malonu, kad mano reportažas buvo kažkam naudingas . Čia turbūt atsakymas visiems, kurie niekaip neapsisprendžia dėl reportažo rašymo (pvz. Nata, AŠA ir pan.) - juk reportažai didžiulė pagalba visiems, besiruošiantiems keliauti. Tad netingėkime, dalinkimės savo įspūdžiais ir patarimais - keli postai šiame reportaže įrodo, kad to reikia .

Bet tai kaip subtiliai parašei dėl reportažų rašymo O šiaip tai ir man taviškiai reportažai naudingi - va prisiminiau apie tą dvasingą parduotuvę Ir jau naujadaras pas mumi atsirado

Ką gi, mielieji, trumpėja dienos, ilgėja vakarai, atsiranda daugiau laiko. Tad nusprendžiau grąžinti savo skolą: esu prisižadėjęs pasidalinti su jumis visų savo kelionių įspūdžiais. O pažadus aš esu linkęs tesėti . Praėjo jau trys mėnesiai po mūsų trumpos, bet turiningos kelionės. Gal kažkam mano įspūdžiai bus naudingi, gal kažką pastūmės link vieno geriausių būdų (mano manymu ) keliauti po Europą – kelionių automobiliu. Ši kelionė buvo nelabai tolima ir nesudėtinga, todėl nusprendžiau nekurti naujos temos, o pratęsti šią – pastaroji kelionė tikrai tinka „žaliems“ keliautojams automobiliu. Iš karto įspėju: liksiu ištikimas savo stiliui – bus daug teksto, subjektyvių įspūdžių , bet mano reportažų ištikimieji skaitytojai prie to jau, tikiuosi, įpratę (nuorodas į mano reportažus rasite šios žinutės paraše, jei esate prisijungę prie SM forumo). Taigi, pradedame.

PROLOGAS

Šių metų vasara buvo kažkokia „sujaukta“: mano žmona kelionių mėnesį – birželį – negavo atostogų, aš liepą negalėjau sau leisti ilgiau nei savaitę atostogauti. Bet per atostogas sėdėti namie??? Čia ne man... Ant mano darbo kabineto sienos kabo nemažas Europos kelių žemėlapis – 170x121 cm, mastelis 1:2600000 (mano darbas šiek tiek susijęs su Europos keliais). Taigi, vieną dieną bežiūrint į jį, susidėliojo kelionė: Berlynas (mano dukra jau seniai norėjo jį aplankyti), Vokietijos perlas – Drezdenas, pirmoje mūsų kelionėje neaplankytas Karlovy Vary kurortas – va ir planas savaitės kelionei. O toliau jau detalus planavimas, užsakymai... Viešbučius užsisakau per booking.com – esu žemaitis iš prigimties, tad jei jau kas patiko, liksiu tam ištikimas . Ši rezervacinė sistema manęs dar nė karto nepavedė. Šį kartą užsisakiau nakvynes tuose viešbučiuose, kuriems įvertinimas booking‘e nemažiau 8 (čia po šių metų patirties Barselonoje ).

Toliau jau tenka nerti į interneto platybes. Žinoma, pirmasis pagalbininkas planavime – SM forumo kelionių ir atostogų Europos subforumas. Beskaitant kelionėje atsiranda Bastei uolos prie Elbės, Pravčička Brana Čekijos Šveicarijoje. Labai daug naudingos informacijos randu miestų puslapiuose: Berlynas, Karlovy Vary, Drezdenas, Čekijos Šveicarija .

Važiuojant į Vokietijos didmiesčius, reikia nepamiršti, kad daugelyje jų yra įvestos vadinamosios ekologinės zonos, į kurias galima įvažiuoti tik su nustatytos formos lipdukais. Besiaiškinant pasirodė, kad Lietuvoje už juos reikia mokėti apie 100 litų, Vokietijoje kai kur apie 40 eurų. Bet šiame puslapyje galima užsisakyti lipduką tik už 6 eurus: reikia tik užpildyti formuliarą, prisegti automobilio registracijos liudijimo kopiją, sumokėti 6 eurus, ir po savaitės pašto dėžutėje guli vokas su lipduku. Svarbiausia, kad jis galioja visuose Vokietijos didmiesčių ekologinėse zonose neribotą laiką - iki tol, kol išbluks užrašyti automobilio valstybiniai numeriai arba reikės keisti priekinį stiklą .

Dar vienas objektas, į kurį reikalinga išankstinė registracija – Reichstago kupolas. Šiame puslapyje užpildomas formuliaras, nurodant pageidaujamą laiką. Į elektroninį paštą atsiunčiamas užsakymo patvirtinimas, lieka tik jį atsispausdinti ir nurodytu laiku atvykti prie apsaugos pastato. Visa tai – nemokamai .

Viską suplanavus, belieka sulaukti to kelionės ryto. Nors pati kelionė nesudėtinga ir neilga (lyginant su, pavyzdžiui, stopkaime kelionėmis), bet vis tiek širdį kutena malonus prieškelioninis jaudulys .

Papildyta:
Pirmoji diena. Tradicinė – pervažiuoti Lenkiją

Ankstų liepos 19 rytą mūsų ekipažas – aš su žmona ir abu mūsų vaikai - pajuda iš gimtosios Klaipėdos. Netoli sienos su Lenkija degalinėje užsipilam kuro. Nežinau kaip kitiems, bet aš štai šitoje vietoje visada suvokiu, kad kelio atgal nebėra – kelionė prasideda. Priekyje – tik pažinimo džiaugsmas .

Šį kartą Varšuvą pasiekti nusprendžiame ne per Lomžą, o per Baltstogę (Bialystoką). Kadangi važiuojame šeštadienį, furų nedaug, tik prie Baltstogės vyksta autostrados statybos (šiuo metu jos jau turėtų būti pasibaigusios). Tad pakankamai greitai pasiekiame Varšuvą, be jokių trukdžių išlekiame į A2 autostradą. Bet netrukus patenkame į kamštį, apie 10 kilometrų judame kokiu 30 km/h greičiu. Pasirodo, autostradoje didelė avarija. Šiurpiai nuteikia vaizdas: prie stipriai sudaužyto automobilio stovi moteris su tuščiu kūdikio nešiojamu lopšiu... (šioje kelionėje matėme daug avarijų ). Bet mums reikia lėkti toliau. Iki sienos su Vokietija reikia keturis kartus sumokėti kelių mokestį. Mums tai kainuoja 16.75 EUR. Pavakary be jokių nuotykių pasiekiame šios dienos tikslą – praktiškai ant sienos su Vokietija esantį miestelį Slubice. Jame esame užsisakę viešbutį Horda . Čia apsistojame jau trečią kartą. Jis mums labai patinka: švarus, tylus, geri pusryčiai. Vakare suskaičiavau bene 9 automobilius su lietuviškais numeriais – lietuviai jį pamėgę.

Nuvažiuota virš 1100 km, todėl anksti užmiegam. Ryt mūsų laukia didingasis Berlynas .

Kažką praleidau ? Barselona labai aktuali
Papildyta:

Laukiame tęsinio įdomu, koks Berlynas pasirodė jūsų šeimos akimis asmeniškai mums jis labai patiko

Kažką praleidai , bet nemanau, kad daug praradai - grįžtant iš Tenerifės pusdienį skyrėm Barselonai. Įspūdžiai šiame reportaže.


Tęsinys - šįvakar, arba, blogiausiu atveju ryt (darbai šiek tiek užpuolė ).

Oooo, pagaliau
Jau seksiu ka ten matet ir lanket

Pasirodo nepraleidau - buvau pamiršus gal dėl to, kad Barselona ten buvo tik epizodiškai bet laiką išnaudojot puikiai

o Berlyno laukiame, netgi labai

Smagu, kad laukiate tęsinio, tik truputį bijau, kad galiu jus nuvilti dėl Berlyno. Kaip minėjau, kelionė buvo trumpa, tad galėjom aplankyti tik turistų nuzulintas vietas. Bet bus kaip bus .

Antroji diena. Didingasis Berlynas

Ryte ilgai nemiegam, gerai papusryčiaujam (dar vienas viešbučio „HORDA“ privalumas - skanūs ir sotūs pusryčiai ). Išsukam į magistralę, vedančią link Berlyno. Prie sienos priešingoje magistralės pusėje išsirikiavusi didelė automobilių eilė – vyksta kažkoks patikrinimas. Taigi, ne visada pavyksta be trikdžių kirsti ES valstybių sienas. Dalis magistralės remontuojama, kartais tenka nusukti į apvažiavimus. Viename jų stovi radaras, kurį pastebiu šiek tiek per vėlai, tad jis „mirkteli“ man savo raudona šviesa (juk Vokietija, negi važiuosi 80 km/h greičiu? ). Bet jau praėjo daugiau nei trys mėnesiai, gal jau negausiu pranešimo apie skirtą baudą, o gal viltis visų mūsų motina?
Priartėjame prie Berlyno. Keliai, vedantys į jį, apstatyti garsą slopinančiom sienelėm, tai važiavimas visai neįdomus. Netrukus įvažiuojame į centrinę miesto dalį, apsauginės sienelės dingsta. Pravažiuojame senąjį Treptov parką:



Užsakytas viešbutis Berlyne mus priimti gali ne anksčiau, nei 14 valandą, tad tenka pasivažinėti po vieną didžiausių Europos miestų automobiliu (nelabai mėgstu maltis automobiliu po didmiesčius – mieliau naudojuosi visuomeniniu transportu, bet ką darysi...).

Mūsų pirmasis tikslas – Berlyno sienos likučiai, arba didžiausia pasaulyje galerija po atviru dangumi – East Side Gallery.









Atrodo, tokia plonytė riba, bet tiek metų ji dalijo ne tik Berlyną, bet ir visą Europą į dvi dalis, atskyrusi totalitarinį režimą nuo laisvojo pasaulio:



Neblėstanti meilė Berlynui :



Oro temperatūra vis kyla, kaip ne kaip liepos mėnuo. Todėl mūsų kitas tikslas – Viktorijos parkas su dirbtiniais vandens kriokliais. Tikimės juose atsivėsinti, bent jau kojas pamirkyti . Parkas išsidėstęs Kryžių kalne (Kreuzberg). Parko vaizdas:



O čia ir mūsų išsvajoti kriokliai. Deja, vandens juose nė lašo :



Tad belieka vaikščioti, stengiantis neišeiti iš pavėsio:

Pačiame Kreuzberg‘o viršuje stovi memorialas, kuris primena Prūsijos pergalę išlaisvinimo kovose prieš Napoleoną:



Žvilgsnis nuo jo į Berlyną:



Toliau mūsų planuose Šarlotenburgo rūmai. Pakeliui į juos pravažiuojame Pergalės koloną. Deja, dėl laiko stokos negalėjome užlipti į šios kolonos viršų:



Pasiekiam rūmus, parkuojamės. Kadangi oro temperatūra vis kyla, tenka ieškoti, kur nusipirkti mineralinio vandens. Sekmadienis, beveik niekas nedirba , todėl man tenka palakstyti po aplinkines gatveles, kol randu dirbantį kioską, pardavinėjantį gyvybiškai svarbią prekę.

O štai ir Šarlotenburgo rūmai, kuriuos kurfiurstas Frydrichas III pastatė savo žmonai kaip vasaros rezidenciją. Sakyčiau, toks neblogas vasarnamis (čia tik jo centrinė dalis, o kur dar fligeliai) :









Kitoje rūmų pusėje didžiulis sodas su fontanais, alėjomis, daugybe visokių augalų:







Nors ir karšta, bet valgyti vis tiek norisi. Kitoje gatvės pusėje pamatome itališką piceriją IL Cortegiano. Nusprendžiame į ją užsukti, ir nenusiviliame - picos tikrai itališkos, t.y. skanios , o ir padavėjas italas smagus žmogus, tai ne tik pavalgome, bet ir išeiname su gera nuotaika.

SUPER be galo idomu ir smagu skaityt Jusu kelioniu reportazus!!!!

Kaip matau, nesu vienintelis mano reportažo skaitytojas , bandau tęsti toliau.

O dabar jau laikas važiuoti į viešbutį. Jis įsikūręs gana patogioje vietoje – Savigny Platz, netoli nuo zoologijos sodo. Viešbutis patiko: kambariai dideli, švaru, turi savo automobilių aikštelę namo kieme (mažytę su labai siauru įvažiavimu, bet parai pastatyti automobilį buvo visai gerai). Pusryčiai vokiški . Gal tik bendras su gyvenamuoju namu įėjimas šiek tiek apšiuręs.
Bet atvažiavome ne viešbučiu džiaugtis, todėl užsimetu kuprinę su vandeniu ant pečių ir kulniuojam kokį puskilometrį iki Zoologijos sodo stoties. Ten už 16.20 EUR nusiperkame Kleingruppen-Tageskarte bilietą, kurį galima naudoti visoms transporto priemonėms grupei iki 5 žmonių visą dieną. Įlipus į pirmą transporto priemonę pažymi autobuse – ir gali važinėti visą dieną praktiškai po visą Berlyną. Primokėjus dar 0.50 EUR, gautumėte ABC bilietą, galiojantį net Potsdame. Plačiau apie bilietus galite paskaityti čia.

Toliau nusprendžiame važiuoti 100 maršruto autobusu – jis, o taip pat ir 200 maršrutas, priskiriamas prie miesto įžymybių. Jie važiuoja vos ne pro visas Berlyno Top vietas. Mūsų tikslas – Alexanderplatz, arba kaip ją vadina vietiniai – Alex. Tiesą sakant, ji nuvilia – tiesiog aikštė su daugybe prekiautojų, šurmuliuojanti, garsi... Mūsų šeimos „mažiukas“ pamato naujuosius Mini cooper‘ius, pristatomus visuomenei. Pasimatuoja, bet ne kažką, ne kažką : Mini ne mūsų šeimai:



Prie pat šios aikštės ir įžymusis „dantų krapštukas“ – televizijos bokštas:



Buvo minčių pasikelti į viršų, bet nusprendžiame, kas pasižvalgymui užteks ir Reichstago kupolo.



Didžiausia Alekso įžymybė – pasaulio laikrodis. Dar nuo mokyklos laikų (joje sustiprintai mokiausi vokiečių kalbą) jis atmintyje užsifiksavęs kaip Berlyno simbolis:



Praeiname pro Berlyno arba Raudonąją rotušę:



O karštis tampa neįmanomu. Ta diena turbūt buvo karščiausia per visą vasarą – temperatūra pavėsyje siekė 35 laipsnius . Bet esame turistai, turime būti ištvermingi . Pasiekiame vieną iš mus labiausiai sužavėjusių objektų – Berlyno katedrą (Berliner Dom):





Užeiname į vidų su viltimi nors kiek atsigauti nuo karščio. Bilietas - 7 EUR suaugusiam, 4 EUR vaikams, mokiniams ir studentams. Deja, palaimingos vėsos čia nerandame , bet katedros vidus sužavi. Didžiuliai Sauerio vargonai:



Neobarokinio stiliaus sakykla:



Nuostabus altorius: