Aš čia šiaip mąstau... Jei man su naktiniu darbu dar reikėtų lakstyt paskui vaiką - tai aš tikrai pasiusčiau ir imčiau visokias sankcijas tam vaikui taikyt - gryn iš savo nuovargio... O čia trys vaikai, dar vienas visai mažiukas, ir jei dar lakstyt paskui du dičkius...
Jie ten patys su savim pasilakstyt niekaip negali? Neprižiūrimi?
Ir dar - dėl hiperaktyvumo - nėra galimybės tuose šiltuosiuose kraštuose juos užimt kokia sportine veikla? Kad nusigaluotų ir neturėtų jėgų eit galvom prie pietų stalo ir mašinoje? Maniškė linkusi į aktyvumą, jei neišsibėgiotų kasdien kaip į uodegą įkirpta, turbūt pradėtų lipt sienom, ir mums per galvas...
Va toj ilgoj kelionėj, taip įsivaizduoju, vaikai aktyvistai, stot aikštelėse ir užsiimt kokiom fizinėm grynai pratybom - pritūpimais, vaikščiojimais žąsele, gaudynėm, dar kokiais biesais, kad nusivarytų...
Bet aišku, gal jūsų vaikai ne tik aktyvūs, bet ir stipruoliai, ir jų nenuvarysi taip paprastai (bent maniškė tokia - gali visą dieną duotis be paliovos ir turėt tam jėgų)...
Na, čia tik užmąstymai... Nepykit

Aš va gi neteisingai jus įvertinau, maniau, jūs kokius paprastus dūkimus priskaičiuojat kaip baisius prie stalo, bet jei vaikai iki traumų prieina - tai aišku, visai kas kita... Tai va ir prisišnekėjau, tokia labai "protinga"... Sorry... Nes šiaip vienam tokiam atvejui kaip jūsų atitenka dešimt atvejų, kai vaikas išvis beveik neišdykauja ir vis tiek tėvelius nervina, kad nesėdi ir kiaurą dieną vienoj vietoj kaladėlių nedėlioja...