oij Dovis tik nepyk tada baisiai reikejo man jo, vien tik todel kad retintas, bet grozio jame neizvelgiau visa ta laika, o kai idure man tai sakau viskas, gana...
Erilukaha , kaip gaila del sunio. Ypac, kai nezinai kas jam. Jei kas priglaude, tai ar myli, ar jis neliudi. Jau geriau zinociau, kad negyvas. Gal ir per ziauriai cia as, bet kai maciau grazu doga prie budos ziema prirista, tai jau geriau
Tacita, kai toks apyrankes vardas, tai ner ka bepridurti
Fontenay, as kaktusus myliu, bet sitas ir manes nesuzavejo. O va bicone dabar stovi akyse. Atrodo nieko ypatingo, blynelis ir tiek, bet turi sarmo niekselis