QUOTE(Balalaika. @ 2011 04 07, 00:22)
Man tai merginos, kurios su makiažu eina miegoti- sutrės. Neįsižeisk. Verčiau ugdyk valią, ir nesidraskyk vardan gražios odos, o ne miegok su makiažu, ir susitvarkys ta oda.
Gal žmogus rado tikrąjį ir jam tinkantį būdą, draugiškiau, mergaitės

Beja, pati su špaklium esu miegojusi tik vieną kartą, kai miegojau pirmą naktį su savo dabartiniu vyru. Tada ketvirtą nakties prabudus, patyliukais, nuėjau nusipraust, pasidažiau iš naujo, ir vėl priguliau prie jo miegot

Na, man tada taip kažkodėl susišvietė.
Šiandien į google įsivedusi žodžių junginį -
odos krapštymas 
radau šią temą ir perskaičiau viską nuo pradžios iki galo.
Ar priimsit į savo būrį Ponią Krapštalę?

Čia mano vyras mane taip pakrikštijo.
Taip, tikrai aš tokia ir esu. O ta data nuo kurios, sakau, prižadu, prisiekiu, nebesikrapšysiu, vis nukeliama į kažkurią kitą dieną vėliau. Pripažinsiu, sergu... Ir jau ne savaites, ne mėnesius, o ištisus metus.
Prasidėjo viskas dar vidurinėj, besiruošiant egzaminams. Įprastinis vaizdas ant stalo - knyga, veidrodėlis ir dar stalinė lempa.. Kad geriau matyčiau. Spuogai neaugo, pati jų prisidarydavau. Trindama, maigydama, krapštydama odą. Labiausiai kliūdavo barzda. Kažkas dar patarė palaikyt česnako griežinėlį ant savo prisigamintų spuogų, tipo, užmušiu visas bakterijas... Nebandykit to namuose

Nudegino visą barzdą. Tai kokius metus ji buvo išmušta raudonom dėmelėm.
Paskui įstojau, įsimylėjau, nelabai buvo laiko, tai ir nesirakinėdavau, ir veidas buvo švarus, gražus... Nėštumo metu, ypatingai, nei jokio spuogo, nei jokios dėmelės... Na ir pagimdžiau. Tada ir prasidėjo. Barzdos neliečiau, dar turiu nuotrauką su nuostabiąja raudona barzda, bet ypatingai kenčia kakta, kaklas, ir nugara, nugara, nugara. Kliūna dar rankom, kartais ir kojom (visokie įaugę plaukeliai, kuriuos bekrapštydama, pridarau žaizdeles).
Į reklamas, kur rodo gražią nuogą nugarą, negaliu žiūrėt su juodu

pavydu, o tuoj pat ir vyras dar kumšteli man į šoną, matai, kokia graži nugara, tai ne tavo
Tai va, o ką daryt, kad nekišt ten savo rankų, nes tiek dirbant, tiek sėdint prie kompo, tiek skaitant, viena ranką visada juda ant kupros...

Šiandien situacija pusėtina, per atostogas pavaikščiojau šiek tiek suknele ant šleikučių (ten kur mažiau žmonių), tai gal saulė padėjo, gal didžiulis noras, jog turiu gražių drabužių ant šleikučių, ir jų negalėsiu nešiot, bet kokią savaitę prie nugaros rankų nekišu, kenčia kakta ir kaklas (tipo tai puikiai galiu paslėpti pusilgiais plaukais)
O šiandien, paskaičiusi šią temą, net nežiūrėdama į veidrodį nusiploviau špaklių, greit užtepiau drėkinamąjį kremą (be kurio atsidūrusi negyvenamoje saloje neištverčiau, nes susuktų veidą

nes jis tokio sausumo, kad užtenka apsitaškyti vandeniu ir jau labai nemalonus jausmas) ir bėgau kuo toliau nuo veidrodžių.
Šios temos įkvėpta - nuo šiandien, nuo Liepos 1 dienos
prižadu nebelįst prie savo odos.
O šiaip, tas dienas, kai irgi
bandydavau laikytis (čia parašiau kaip kokia alkoholikė ar narkomanė)

, tai man labai padeda makiažas, tada nelendu prie veido, nes nenoriu jo sugadinti. Aišku, padeda veikla, arba kai nebūnu namie, nes taip tai nesuskaičiuočiau kiek savo brangaus laiko prastovėjau vonioje prie veidrodžio, įsijungusi patį stipriausią apšvietimą

Dar padeda drabužiai ilgomis rankovėmis ir kelnės, kai nematai tų pūlinukų, šašiukų ir nekyla noras jų rakinėt. Šiaip ir vyras tranko per nagus, bet aš nubėgu ir užsirakinu į vonią
Bet nuo šiandien perskaičiusi tiek istorijų, aš privalau pradėt savo kontroliuot. Ir čia jau rimtai. Labai rimtai. Kas su manim?