Prisijungiu prie spaudytoju 
As kazkaip dar pastebejau kad man tas spaudymas kaip ir ramina nervus. Daznai baisiai isariu veida, o po to jau ieskau patarimu skyrelyje - spuogai, kaip su jais kovoti
Sitas iprotis buvo bevirstantis manija - jau ir vyra vis taikiausi isspaudyt, kai jo budrumas sumazedavo
Todel ir spuogai vienas po kito kildavo gilus skausmingi. O dabar kazkaip metu laikas sutvarke ta problema kadangi spuogams spausti reikia gero apsvietimo, ir pageidautina dar didinantis veidrodis, tai dabar tam neber laiko ir salygu. Ryte dar tamsu, pries einant i darba nepaspaudysi, o grizti - jau per tamsu arba vakare tam nelieka laiko.
Rezultatas - nei vieno spuogo ant veido nebeliko, ko nebuvo jau daug metu.
Arba as ju jau nebematau, nes tokiu dideliu ir ryskiu, kokie kildavo po gero paspaudymo, jau nebera
