Kas lemia žindymo trukmę?

Mano mažylis irgi pirmąjį mėn, mišinuko yra ragavęs (gimd. namuose kol pieno atsirado, namie dėl nugriaužtų spenelių, dar ligoninėje gulėjau), taigi mano vyras irgi mišinuko pirko, bet su pabarimais. Jis labai norėjo, kad maitinčiau pati (tikrai ne iš taupumo-lėkdavo pirkti tepalų, kompresų speneliams, įklotukų), ir tai man buvo geriausia paskata žindyti.

Pimagimio (dabar jau jam 6 metai) visai nežindžiau, nes tik atėjus į ligoninę aplankyt anūko mano mama nusprendė, kad aš negaliu jo maitinti (mano speneliai įdubę), vaikas alkanas, nepavalgo. Kurį laiką nusitraukinėjau, bet tada dar 19-kinei neužteko nei protelio, nei kantrybės. Antrąją žindžiau tik iki 4 mėn, nes mano mama vėl nusprendė, jog man "neužtenka pieno". Mat mažylė greit pavalgydavo, dažnai prašydavos, o ir mano krūtinė buvo "nepilna - minkšta"... Žodžiu, tikrai trūko tinkamos informacijos ir tinkamų patarimų, nes ir dabar iš mamos bei močiutės vis girdžiu - tau piena baigias, pažiūrėk - ji tau "ištisai prie papo kabo". Arba - duok vaikui vandens, jam taip karšta. O geriausiai tai mano močiutė mane išvadino ir karve, ir kiaule peniukšle bei pareiškė, kad aš ŽALOJU savo vaiką, nes jai vietoj "soskės" kišu "tą savo papą".

na kad kalba pasisusko tokia linkme, isiterpsiu ir as:)
Jus man paaiskinkit kur cia tas patogumas? su misinukais vaika auginti, as gal per kvaila, kad suvokciau... Reikia turetu n buteliuku reikia juos virinti ir t.t. misinuka reikia paruosti ji sildyti ar saldyti ir dar visokiu velniu daryti...Man kazkaip stipriai prasilenkia tai, su savoka greitas gyvenimo tempas, tad mamos renkasi misiukus..?(cia rasau be pykcio, tiesiog nesuprantu...)
o is savo patirties galiu irgi papasakoti:)
mamos tikrai labai nori but nepriklausomos, kad ir turedamos vaika:) saunu, bet kai isgirsti tokias frazes kaip noriu pasilinksminti isgerti ir t.t. o kai maitinu negaliu, man piestu plaukai stojasi. Ar mama taip gali apskritai sakyti? ir tokiu draugiu turiu tikrai nemazai:( vienos negali isvaziuoti kazkur ilgeliau kitos dar kazko, bet juk maitiname vaika taip trumpai(tik metus ar keleta JO GYVENIMO metu).
Kitos bijo pasikeisianciu kuno formu ar krutines deformaciju. Na tokiu pasisakymu daznai perskaitau interviu su mamytem "zvaigzdzem"(pvz Griaznova manekene).
Kitos teigia, kad vaikas su mamos pienu negauna visu jam reikiamu vitaminu ir maistiniu medziagu, o misinuke "juk viskas subalansuota kudikiams ir vaikams", nors net nepagalvoja, kad ten viskas sintetika ir sunkiai pasisavina organizmas. Arba sako kad mama per prastai valgo kad tame piene butu visko gero(tai kazkaip is vis keistai skamba), bet... na manau cia jau kaltas neapsiskaitymas mamu.
Nemazai mamu ypac naktim duoda misinuka vietoj MP: nes vaikas geriau miega...
As netgi drisciau sakyti, kad maitinimo trukme priklauso ir nuo zmogaus gyvenamosios vietos. Na tarkim kaimas ar miestas. Mieste yra lengviau pasiekiama informacija, tad mamos gal labiau domisi, o kaime dazniau klauso mamu mociuciu tetu, o jos ne visad  teisingu patarimu duoda.(nesakau apie visos)
Pritariu del zindymo kursu, tai labai naudinga busimai mamai, nors esu girdejusi, kad cia nesamone, kaip mama gali nemoketi zindyti vaiko, bet pasirodo, kad tai nera taip lengva:( Bet manau reiktu daugiau apie tokius dalykus kalbeti, nes ne visi net zino apie tokius kursus. As pati lankiau kursus pas pribuveja Jurga, ten ir nesciujiu ir zindymo ir dar visokiu dalyku kursai:) man labai padejo ir dar iki siol padeda:)
Del trumpos maitinimo trukmes gali buti kalti netgi ir gydytojai. Man tarkim gydytoja patare nebemaitinti vaiko kai jai suejo 6 men, teigdamam, jog MP jau vis tiek nieko gero nera vaikui. Ir netgi esu girdejusi is pazystamos studijuojancios medicina, juos destytojai moko: vaiko maitinima MP reikia nutraukti kai vaikui sueina 6 men:(
Daznai manau pieno turejimas, neturejimas ar net maitinimo trukme priklauso nuo mamos psichologinio pasiruosimo tam ir norejimo. Kiek kartu prekybos centre maciau nescias mamas diskutuojant koki cia buteliuka pirkti kuris geresnis(kazkaip negaliu i tokius dalykus nereaguoti), tad uzklausiu: kam jum tas buteliukas, jei dar net vaikelio neturit? o isgirstu toki atsakyma : o jei neturesiu pienelio, arba labai trumpai turesiu, o kitos is vis stebisi: juk vaikui reiks duoti atsigerti vandenuko... na cia irgi manau seni stereotipai ir neapsiskaitymas kaltas. As asmeniskai didziuojuosi, kad mano vaikas nei karto nera ragaves nieko is buteliuko ir net nemoka jo ciulpti:)
Saviske maitinau iki 1m 3men, bet ne pati taip nusprendziau. Tiesiog atejus vasarai ji kartais uzmirsdavo , kad nori pienelio taip maitinimu skaicius mazejo kol is vis nebeprase kelias dienas, tad toliau as ir nebedaviau.
Viena drauge maitina vaika jau 2 metai 3 men, tai is savo mamos tetu bobuciu ir aplinkiniu susilaukia daug negatyvaus demesio, ar net pasiepimo ir vaiko ir savo atzvilgiu, tai galima teigti,  trukme itakoja ir aplinka. Na bet jai mama tiki tuo ka daro, tuomet niekas nepakenks:)
o del trumpo maitinimo 3 ar 6 men, kai vaikas daznai verkia mamos is kart konstatuoja: vaikas nedavalgo...ir ,kaip jau ankstesniam laiske rase mamyte, gydytojai labai akcentuoja skaiciukus, o mamos labai uoliai rupinasi, kad tie skaiciukai atitiktu visas normas... o tai mamoms labai stipri psichologine itampa jei kas neatitinka. Nors viena mamyte, kai lelius pradzioj(3 men) numete svorio ir gyd liepe duot misini, vazinejo pas drauge, kuri duodavo savo pienuko is savo kruties(damaitindavo kitaip sakant), kol mamytei pienukas susitvarke ir pradejo gamintis tiek kiek reikia:) Tad jei nori visad gali:)
Mamom kuriom sumazeja pieno(nors taip dazniausiai manau buna visom) yra labai nepriimtinas budas tarkim nesiotis vaika kuo daugiau priglaudus prie saves ir taip skatinti laktacija, nes vis dar sako, kad vaikas prie to pripras...
Taip pat manau didele problema yra ligoniniu personalas, na pati gimdziau Kauno Krikscioniskuose gimdymo namuose, tai man gal pora dienu gyd ir seseles vis ateidavo ir paziuredavo ar gerai vaikas suima speneli ir t.t., nors net neprasydavau. O va draugiu pasakojimai liudina klausantis...Vienos vaikas neeme spenelio niekaip tai personalas keleta kartu pabandes padeti vaikui atnese misinuko apie joki speneliu istraukima ar pan net neuzsimine, kitai pasake:mama juk tavo vaikas kaip gali nemoket maitint. Kitai nepapasakojo apie priespieni, jo gaminimosi ir tekejimo ypatumus, tai ji pagalvojo, kad neturi pieno ir pradejo maitint vaika misinukais. Nes kai spausdavo isbegdavo tik keli lasai... Nors aisku ir tas personalas toj pacioj ligoninej ar GN, juk kiekviena pamaina skiriasi:)

Ojei, kokie pazistami zodziai.. as ta taip pat patyriau, kai anyta, atvykusi aplankyti anuko, kiekviena karta zindant mazyle stovedavo priesais ir komentuodavo: "matai, mazyle, tavo mamytei pienukas baigiasi"... nedaug truko, butu depresija ivariusi. Ir niekaip neitikinsi, kad pas mane to pienuko per daug, del to mazyle verkia, nes dar per maza, dar tik mokosi zysti, springsta ir t.t. O del arbateliu kisimo ir pykomes, kiekviena diena kisdavo tas savo arbateles, be mano sutikimo, "juk vaikui reikia atsigerti", "nuo mamos pieno neatsigers", "del to ir skauda pilvuka, kad arbateles negauna" ir daug dar tokiu pasakymu... Dziaugiuosi, kad gyvenu toli nuo savo ir vyro tevu. Uzuojauta didele toms, kurios turi tai girdeti kiekviena diena...

Pridesiu dar viena priezasti del zindymo trukmes is savo puses. As maitinsiu tiktai iki 7men.  Del ko tiek trumpai? Todel, kad griztu i darba, kai mazylei bus 7,5men, o dekretines perims tevelis. Po to i darzeli, jei tik gausim vieta. Tokie istatymai sioje salyje, kurioje gyvenu. Nusitraukineti darbe.. nelabai bus galimybiu. Uz tai dabar saldau pieneli, kurio turiu pakankamai daug. Ateiciai.

Ir aš įkišiu savo "tigrašį" Dabar auginu 3 vaikelį, bet be daktaro knygos jaučiu būtų buvę amen mano maitinimams. Tai gi žemai lenkiuos daktarui Vitkauskui.
Pimagimio (dabar jau jam 6 metai) visai nežindžiau, nes tik atėjus į ligoninę aplankyt anūko mano mama nusprendė, kad aš negaliu jo maitinti (mano speneliai įdubę), vaikas alkanas, nepavalgo. Kurį laiką nusitraukinėjau, bet tada dar 19-kinei neužteko nei protelio, nei kantrybės. Antrąją žindžiau tik iki 4 mėn, nes mano mama vėl nusprendė, jog man "neužtenka pieno". Mat mažylė greit pavalgydavo, dažnai prašydavos, o ir mano krūtinė buvo "nepilna - minkšta"... Žodžiu, tikrai trūko tinkamos informacijos ir tinkamų patarimų, nes ir dabar iš mamos bei močiutės vis girdžiu - tau piena baigias, pažiūrėk - ji tau "ištisai prie papo kabo". Arba - duok vaikui vandens, jam taip karšta. O geriausiai tai mano močiutė mane išvadino ir karve, ir kiaule peniukšle bei pareiškė, kad aš ŽALOJU savo vaiką, nes jai vietoj "soskės" kišu "tą savo papą".
Tai gi, gerai , kad radau superinę knygą. Ir jei jau savo mamai su močiute tiesų neišaiškinsiu, tai bent jau pati jaučiuos tvirtai žinanti ir daranti teisingai. O ir vyras palaiko.Žodžiu, dabar mano mažiausiai  6 mėnesiai, bet net nekyla minčių, kad nustosiu žindyti. Ir darysiu tai tiek, kiek mano mažylei reiks. (Na, tik kartais iki ašarų priveda, tas nuolatinis aiškinimas, kad esu karvė, kaip negražu tokį vaiką tuoj bus maitinti, kaip aš jį "sužalosiu" ir pan.)

Ojei, kokie pazistami zodziai.. as ta taip pat patyriau, kai anyta, atvykusi aplankyti anuko, kiekviena karta zindant mazyle stovedavo priesais ir komentuodavo: "matai, mazyle, tavo mamytei pienukas baigiasi"... nedaug truko, butu depresija ivariusi. Ir niekaip neitikinsi, kad pas mane to pienuko per daug, del to mazyle verkia, nes dar per maza, dar tik mokosi zysti, springsta ir t.t. O del arbateliu kisimo ir pykomes, kiekviena diena kisdavo tas savo arbateles, be mano sutikimo, "juk vaikui reikia atsigerti", "nuo mamos pieno neatsigers", "del to ir skauda pilvuka, kad arbateles negauna" ir daug dar tokiu pasakymu... Dziaugiuosi, kad gyvenu toli nuo savo ir vyro tevu. Uzuojauta didele toms, kurios turi tai girdeti kiekviena diena...

Pridesiu dar viena priezasti del zindymo trukmes is savo puses. As maitinsiu tiktai iki 7men.  Del ko tiek trumpai? Todel, kad griztu i darba, kai mazylei bus 7,5men, o dekretines perims tevelis. Po to i darzeli, jei tik gausim vieta. Tokie istatymai sioje salyje, kurioje gyvenu. Nusitraukineti darbe.. nelabai bus galimybiu. Uz tai dabar saldau pieneli, kurio turiu pakankamai daug. Ateiciai.

Man kursuose sakė, kad dirbanti mama gali maitinti. Tiesiog liktų tie naktiniai maitinimai bei vienas ryte. 7,5 mėn. vaikas jau valgo papildomo maisto, tai turėtų visai neblogai gautis. Gal dar neverta pasiduoti? 

Mano drauge Airjoj ir grizo i darba po 6 men bet zinde ir toliau, jau cia rase ,kad galima maitinti kitu laiku kai nedirbi, juk nebutina nusitraukineti darbe, Airijoj yra dar istatymai ,yra papildomos pertraukos darbo metu zindyvems Tikrai nemanau,kad cia rimta priezastis nutraukti maitinima

Ojei, kokie pazistami zodziai.. as ta taip pat patyriau, kai anyta, atvykusi aplankyti anuko, kiekviena karta zindant mazyle stovedavo priesais ir komentuodavo: "matai, mazyle, tavo mamytei pienukas baigiasi"... nedaug truko, butu depresija ivariusi. Ir niekaip neitikinsi, kad pas mane to pienuko per daug, del to mazyle verkia, nes dar per maza, dar tik mokosi zysti, springsta ir t.t. O del arbateliu kisimo ir pykomes, kiekviena diena kisdavo tas savo arbateles, be mano sutikimo, "juk vaikui reikia atsigerti", "nuo mamos pieno neatsigers", "del to ir skauda pilvuka, kad arbateles negauna" ir daug dar tokiu pasakymu... Dziaugiuosi, kad gyvenu toli nuo savo ir vyro tevu. Uzuojauta didele toms, kurios turi tai girdeti kiekviena diena...