Žmones, kurie taip pat mirčiai į akis žiūri, tik nebeturi jėgų kovoti, išvadinti tysančiais kaip salierai, gali tik profesionali cinikė! Tai sakysiu kasdien, kol nesuvoksit, ką parašėt. Gėda turėtų būti Jums. Ir ne tik šiandien.
Po chemijos, smunka plaukai. Didumai moteru tai didziausia nelaime... Man atrode, kad plaukai man nera nei svarbus, nei reiksmingi. Zinojau kad ir man jie numuks, 4 stadija, taikomas BEACOPP, arklines dozes. Dar pries chemija, gydytoja ispejo, kad nusikirpciau plaukus, nuramino, kad kartais moterims po chemijos ataugantys plaukai garbanojasi.
Po chemijos grizusi namo, pastebejau, kad plaukai munka kaip pavasari suni sukuojant, pilnos sukos plauku. Vyras, noredamas padaryti man malonia staigmena uzrase pas geriausia miesto stilista. Na ka, taip ar taip, reikia vaziuoti, nieko baisaus pasaulyje nera kai prareteja ilgi zemiau juosmens plaukai. Dar ta tema pajuokavom namie. Vaziuoju be jokio ten gailescio, sentimentu, taip turi buti, tokios zaidimo taisykles.
Nuvaziavau, prasau, kad nuskustu plaukus. Siaip viska galima buvo padaryti nemie, bet va vyras, taip nusprende, galvojo kad mano bobiska puikybe bent taip patenkins. Bandai sneketi su humoru, visom isgalem stengiesi isvaikyti sloguti, nejaukumo jausma, kuris pakybo ore. Net keista, kaip zmones reaguoja i tavo liga, iskarto pradeda laidoti, ziureti kaip visiskai neigalu.
Galu gale stilistas, man pradejo aiskinti, kad nuskusti visada suspesime, o dabar pabandom padaryti trumpu plauku suskuosena "pixie". Neturejau jegu priesintis, aiskinti, irodineti. Dieve, kokia kancia... Net dabar atsiminus, nupurto, kaip jis atsargiai sukavo kuokstais krentancius plaukus, bandydamas is mano praretejusios plaukuosenos padaryti sukuosena. Kaip maza vaika ikalbinedamas, pasakodamas, kaip as turiu rupintis retejanaciais plaukais... Sedziu, ziuriu, ir va tas perdetas atidumas, rupinimasis... Kazkas manyje griuvo is vidaus, ir taip pasidare man saves brangutes gaila, kazurk isgaravo tas mano kovingumas, su juo geras nusiteikimas... Kaukiau ziuredama i krentancius ant zemes plaukus... Kai viskas buvo baigta, plaukuosenai suteiktas bent jau i norima sukusoena panasus rezultatas... Studioje kaukem visi. Itariu kiekvienas del savo priezasciu. Vyras atvazeves i studija, rado graudu vaizdeli.
Per dvi dienas, is mano sukuosenos beliko nekoks vaizdelis, kaip zvirblis Pashka. Namuose, susideliojau save i bendra visuma, nusipurciau, nustebusi savo reakcijos i perdeda kitu rekacija i savo liga. Ismokau pamoka, ka siukstu daryti su serganciu zmogumi.
Atvaziavo sunus, paprasiau, kad mane apkirptu, turejome barzdai kirpti masinele. mano turimu plauku kiekiui jau ir tos pakako. Sunus pasisparde, bet kai papasakojau, kas ivyko studijoje, kad ne mano jegom atlaikyti tai antra karta, sutiko.
Pasieme masinele, kerpa paskutinius is Mohikanu, taip jis ciniskai pavadino mano plaukuosena. Ir sako, ar pameni, kad visai nesenai su manaja kalbejai, kad gal atejo laikas pakeisti sukuosena, chemini norejai pasidaryti, nes buvai isitikinus, kad jis sugadins plaukus, o tada nebus gaila ir trumpai juos nukirpti... Na va, mamyt, eilini karta isitikinom, kad noreti reikia saikingai, nezinai ko prisinoresi... Baiges kirpti pridure, va ir turi chemine sukuosena.
Ir tada abu pasijuokem, suvokdami gyvenimo ironija.
Ir jei mane kas paklaustu, kas anuot man buvo geriausia, stilisto tupciojimas aplink mane, neva gelbejan likusi mano oruma, ar va sunaus ciniskas, juodas humoras... AS dekinga sunui, del to, kad jis man suteike stiprybes, ziureti i situacija ne pro savigailos prizme.
Po chemijos grizusi namo, pastebejau, kad plaukai munka kaip pavasari suni sukuojant, pilnos sukos plauku. Vyras, noredamas padaryti man malonia staigmena uzrase pas geriausia miesto stilista. Na ka, taip ar taip, reikia vaziuoti, nieko baisaus pasaulyje nera kai prareteja ilgi zemiau juosmens plaukai. Dar ta tema pajuokavom namie. Vaziuoju be jokio ten gailescio, sentimentu, taip turi buti, tokios zaidimo taisykles.
Nuvaziavau, prasau, kad nuskustu plaukus. Siaip viska galima buvo padaryti nemie, bet va vyras, taip nusprende, galvojo kad mano bobiska puikybe bent taip patenkins. Bandai sneketi su humoru, visom isgalem stengiesi isvaikyti sloguti, nejaukumo jausma, kuris pakybo ore. Net keista, kaip zmones reaguoja i tavo liga, iskarto pradeda laidoti, ziureti kaip visiskai neigalu.
Galu gale stilistas, man pradejo aiskinti, kad nuskusti visada suspesime, o dabar pabandom padaryti trumpu plauku suskuosena "pixie". Neturejau jegu priesintis, aiskinti, irodineti. Dieve, kokia kancia... Net dabar atsiminus, nupurto, kaip jis atsargiai sukavo kuokstais krentancius plaukus, bandydamas is mano praretejusios plaukuosenos padaryti sukuosena. Kaip maza vaika ikalbinedamas, pasakodamas, kaip as turiu rupintis retejanaciais plaukais... Sedziu, ziuriu, ir va tas perdetas atidumas, rupinimasis... Kazkas manyje griuvo is vidaus, ir taip pasidare man saves brangutes gaila, kazurk isgaravo tas mano kovingumas, su juo geras nusiteikimas... Kaukiau ziuredama i krentancius ant zemes plaukus... Kai viskas buvo baigta, plaukuosenai suteiktas bent jau i norima sukusoena panasus rezultatas... Studioje kaukem visi. Itariu kiekvienas del savo priezasciu. Vyras atvazeves i studija, rado graudu vaizdeli.
Per dvi dienas, is mano sukuosenos beliko nekoks vaizdelis, kaip zvirblis Pashka. Namuose, susideliojau save i bendra visuma, nusipurciau, nustebusi savo reakcijos i perdeda kitu rekacija i savo liga. Ismokau pamoka, ka siukstu daryti su serganciu zmogumi.
Atvaziavo sunus, paprasiau, kad mane apkirptu, turejome barzdai kirpti masinele. mano turimu plauku kiekiui jau ir tos pakako. Sunus pasisparde, bet kai papasakojau, kas ivyko studijoje, kad ne mano jegom atlaikyti tai antra karta, sutiko.
Pasieme masinele, kerpa paskutinius is Mohikanu, taip jis ciniskai pavadino mano plaukuosena. Ir sako, ar pameni, kad visai nesenai su manaja kalbejai, kad gal atejo laikas pakeisti sukuosena, chemini norejai pasidaryti, nes buvai isitikinus, kad jis sugadins plaukus, o tada nebus gaila ir trumpai juos nukirpti... Na va, mamyt, eilini karta isitikinom, kad noreti reikia saikingai, nezinai ko prisinoresi... Baiges kirpti pridure, va ir turi chemine sukuosena.
Ir tada abu pasijuokem, suvokdami gyvenimo ironija.
Ir jei mane kas paklaustu, kas anuot man buvo geriausia, stilisto tupciojimas aplink mane, neva gelbejan likusi mano oruma, ar va sunaus ciniskas, juodas humoras... AS dekinga sunui, del to, kad jis man suteike stiprybes, ziureti i situacija ne pro savigailos prizme.
Moonte, žmones, kuriuos išvadinot "tysančiais kaip salierai" taip pat patyrė panašias istorijas ir dar baisesnes. Tik gal žmonėm liko: kitaip ligą išgyvenančius salierais nevadino. Tuo Jūs ir skiriatės.
QUOTE(paštininkė @ 2020 09 28, 19:06)
Žmones, kurie taip pat mirčiai į akis žiūri, tik nebeturi jėgų kovoti, išvadinti tysančiais kaip salierai, gali tik profesionali cinikė! Tai sakysiu kasdien, kol nesuvoksit, ką parašėt. Gėda turėtų būti Jums. Ir ne tik šiandien.
Du menesius gulejau kaip tas salieras, ar darzove, kaip medikai tarp saves kalba apie pacientus. Negirdejote tokio issireiskimo? Jei man tektu rinktis, as pasirinkciau cinika medika, bet profesionala, kuris man nevyniodamas i vata, pasakytu ta pati, ka sake tada, kad jei as gulesiu, nieko nedarydama, liksiu darzove. Mano teise rinktis. As pasirinkau.
Zinot, kas keisciausi, kai tami visiskai priklausomas nuo kitu. Visiskai prarandi tariamos gedos jauma, del savo nuogumo. Tau keicia pampersus, sluostem valo sedimaja, ar skudureliu apiplauna tavo kuna... O tu net negali tam priesintis, nes neturi jegu. Ar varto kaip rasta, kai keicia patalyne.
Liga, mirtis yra labai ciniskas dalykelis.
QUOTE(Moonte @ 2020 09 28, 19:14)
Po chemijos, smunka plaukai. Didumai moteru tai didziausia nelaime... Man atrode, kad plaukai man nera nei svarbus, nei reiksmingi. Zinojau kad ir man jie numuks, 4 stadija, taikomas BEACOPP, arklines dozes. Dar pries chemija, gydytoja ispejo, kad nusikirpciau plaukus, nuramino, kad kartais moterims po chemijos ataugantys plaukai garbanojasi.
Jau pamiršai kaip rašei, kad Lisitėjai kaip Dievui meldies kasdien, kad užrodė tau gerus šampūnus, kurie ataugino plaukus? O dabar jau pasirodo plaukai nebesvarbūs? Negražu meluoti. Sutapai su cambala. Juk tiek kartų bandžiau į tavo protą prisibelsti, kad negintum tos parazitės. Nepaklausei
QUOTE(Moonte @ 2020 09 28, 18:26)
Liga, mirtis yra labai ciniskas dalykelis.
Gerai, kad bet pripažįstat, nes iš pradžių savo posto ciniškumą gi neigėt. Tiesa, kažkodėl salierais vadinot tik tuos, kurie kitaip nei Jūs su liga kovoja arba nekovoja. Bet tiek to. Manau, esmę supratot. Tai ties tuo ir baigsiu dabar jau tikrai. Sveikatos Jums ir matykite šalia savęs visada žmogų, o ne salierą, net jei jis kitaip ligą išgyvena.
QUOTE(paštininkė @ 2020 09 28, 19:22)
Moonte, žmones, kuriuos išvadinot "tysančiais kaip salierai" taip pat patyrė panašias istorijas ir dar baisesnes. Tik gal žmonėm liko: kitaip ligą išgyvenančius salierais nevadino. Tuo Jūs ir skiriatės.
As palauksiu, kol tamstai praeis poreikis mosuoti kalaviju.
Pati gi rasete, kad kiekvienas musu skirtingas. Tamstai reikia sokinejimo aplinkui, neva tai tamstos oruma nezemina.
O man sokinejimo nereikia, man reikia tiesos. Man reikejo ir reikia to, kas is manes "ismus" savigailos priepuolius. Man reikia, kiekviena diena kovoti, nes as kiekviena diena vaikstau kaip ta undinele, kiekvienas zingsnis, man kelia skausma. Tai neurologine pasekme po to kai du menesius voliojausi kaip slaieras. Ir jei save gailesiu, popinsiu, virkausiu ir t.t. as vel atsigulius ir gulesiu kaip salieras. Nepatinka zodis salieras, pakeiskite i darzove, bet esmes nekeicia.
Zinot pastinike, norit piktintis, i sveikata.
jau geriau, as busiu cinike, nei sventeiva.
Papildyta:
QUOTE(paštininkė @ 2020 09 28, 19:32)
Gerai, kad bet pripažįstat, nes iš pradžių savo posto ciniškumą gi neigėt. Tiesa, kažkodėl salierais vadinot tik tuos, kurie kitaip nei Jūs su liga kovoja arba nekovoja. Bet tiek to. Manau, esmę supratot. Tai ties tuo ir baigsiu dabar jau tikrai. Sveikatos Jums ir matykite šalia savęs visada žmogų, o ne salierą, net jei jis kitaip ligą išgyvena.
As nepripazinau ciniskumo. As parasiau tamstai suprantama kalba. Tik tiek. ne zodziai rodo ciniskuma, o zmogniu elgesys. As is po lovos slepetes traukiojau zmogui, ne salierui.
Na jei baigiam linkejimais, linkiu kreipti demesi i turini, o ne iforma.
Ir dar, iki covid19, daznai buvau kvieciama mediku, lankiau ligonius, su kuriais dalinausi savo patirtimi. Kaip sakoma peremiau mirusios koleges-ligones, estafete.
Papildyta:
QUOTE(Monteverte @ 2020 09 28, 19:31)
Jau pamiršai kaip rašei, kad Lisitėjai kaip Dievui meldies kasdien, kad užrodė tau gerus šampūnus, kurie ataugino plaukus? O dabar jau pasirodo plaukai nebesvarbūs? Negražu meluoti. Sutapai su cambala. Juk tiek kartų bandžiau į tavo protą prisibelsti, kad negintum tos parazitės. Nepaklausei
Netriu komentaru.
Va pastinkie, susipazinkite, kas yra CINIZMAS.
QUOTE(Moonte @ 2020 09 28, 19:44)
gerai būtų, kad mažiau turėtum, o jei jau rašai, tai labai aiškiai savo mintis dėstytum, nes kaip jau matai, žmonės tavęs nesupranta. Tu parašai, peneigi, vėl parašai, vėl užsuki mintį savo. Čia tas pats kaip ir su sūnumi "kurvininku". Kaip rašai, taip tave ir supranta
Gal visgi įmanoma tau būtų išmokti trumpiau mintį išdėstyti?
"Man atrode, kad plaukai man nera nei svarbus, nei reiksmingi. Zinojau kad ir man jie numuks"
"nieko baisaus pasaulyje nera kai prareteja ilgi zemiau juosmens plaukai. Dar ta tema pajuokavom namie. Vaziuoju be jokio ten gailescio, sentimentu, taip turi buti, tokios zaidimo taisykles."
Siuo metu, labai dekinga Montevertei. Kad pavyzdziais parodo, kas yra ciniskumas.
Zinai, MOnteverte, isdalies tau pritariu. As jau padariau isvadas.
Zinai, MOnteverte, isdalies tau pritariu. As jau padariau isvadas.
pastininkes ir moontes nesusisnekejimas man primena tas patycias is prezidentienes kalbos. Nepasigilini, nuotrupas surenki ir pasidarai isvadas. Moontes issireiskima galima gal prilyginti juodam jumorui, bet tikrai ne cinizmui. Na bet va kaip gaunais kai tik zinutem bendrauja zmones, isgrista ir tai nesupranta, o rasytinis tekstas aplamai duoda mazai naudos.
Tas pats ir toliau Moonte nesupranta Montevertes, jai atrodo, kad ji ciniskai saiposi, o ji tik bando pasakyti, kad aptiko nesutapima zinutese,Nors as cia matau, kad Moonte sako, kad jai jie nesvarbu buvo aplamai, nesvarbu buvo tik ta matomai momenta, ligos pradzioje, kai svabriausia buvo isgyventi, pasveikus tiketinai pasidare vel svarbu...
Na nesipykti istisai visi su visais, daugiau issiklausimo, daugiau isijautimo ir nebeatrodys visi postai tokie baisus
o tai pastaruoju metu pasaulyje labai ppopuliaru tapo iskraipyti kitu mintis, saipytis , kas cia per banga tokia? nejau taip smagu bendrauti?
galu gale vis tiek visi mirsim, ar verta cia del keliu zodziu draskytis?
Tas pats ir toliau Moonte nesupranta Montevertes, jai atrodo, kad ji ciniskai saiposi, o ji tik bando pasakyti, kad aptiko nesutapima zinutese,Nors as cia matau, kad Moonte sako, kad jai jie nesvarbu buvo aplamai, nesvarbu buvo tik ta matomai momenta, ligos pradzioje, kai svabriausia buvo isgyventi, pasveikus tiketinai pasidare vel svarbu...
Na nesipykti istisai visi su visais, daugiau issiklausimo, daugiau isijautimo ir nebeatrodys visi postai tokie baisus
o tai pastaruoju metu pasaulyje labai ppopuliaru tapo iskraipyti kitu mintis, saipytis , kas cia per banga tokia? nejau taip smagu bendrauti?
galu gale vis tiek visi mirsim, ar verta cia del keliu zodziu draskytis?
QUOTE(IDOMUCIA @ 2020 09 28, 22:17)
čia grasinimas ? ( pašnekovių šios dienos stiliumi)
