QUOTE(given444 @ 2021 02 16, 22:11)
Kokie jūsų apmąstymai, įžvalgos (gal daugiau asmeninėj plotmėj) per antrąjį karantiną?
ar būsena šio karantino metu skyrėsi nuo pirmojo pavasarį?
Given, šitas žieminis sunkiau. Dėl įvairių priežasčių. Taip pat ir dėl to, kad visiškai neaišku kaip ir kada ir ar iš viso visa ši situacija baigsis (mutacijos įvairios viruso).
Aš labai nemėgstu šalčio, tai man sunku kai dabar jau kelinta savaitė tas didelis minusas-nu negaliu aš ilgai vaikščioti tokiu oru, nemalonus jis man. Tai dėl to nuotaika subjurusi. Dar pas tėtį važinėjam, kuriam nelaimė nutiko, o ir mąstymas silpsta. Ten aš ir sesuo nuosavybę turim, tai važinėjam. Kažkaip visoms aplinkybėms susidėjus apie virusą mažiau galvojasi, na, kiek mes jo tokios būsenos galėtume nelankyti, tai teko užsimerkti į tai.
O šiaip džiugu, kad darbai yra, pajamos yra, galimybės gamtoje pabūti ir pakeisti aplinką yra. Bendraujam su kai kuriais draugais. Nesu aš iš tų, kurie laikosi tvarkingai taisyklių.
Tik va kažkaip bukėju jaučiu-norisi lengvų serialų ir knygų, nes daug to sėdėjimo namie...
Beje, pagalvojau, kad visa šita pandemija labai gerai išryškino visų mūsų nuokrypius ar kaip čia pavadinti: kas paranojiškas, tam kyla vis daugiau tokių minčių. Kas super atsargus, tam dar labiau išryškėja. Kas labai atsakingas-toks ir lieka. Kadangi aš esu iš tų, kurie netiki sąmokslo teorijomis, tai laukiu skiepų ir ketinu vasarą tikrai kažkur jau skristi (sapnuoju ištisai keliones).
Beje, mano psichika suveikė paskutiniu metu taip, kad visiškai beveik nebežiūriu naujienų apie virusą-tiesiog nebegaliu, erzina. Nusprendžiau klausyti to vidinio balso
Na, kažkaip vis tiek žinau svarbiausius dalykus.