Homeopatija

kaip suprast nozodu reiktų gydyti?

Mes po įkandimo gėrėm Ledum (tik mazesnes pot , 1 sav.) ir Lymphomiosot kelias dienas.

Loreli, gydaisi Palangoj?

siaubas, kai pagalvoju. vyresnėlė, kai buvo 3 metukų praėjo vargus visus su šaltuoju miežiu. ir tepėm, ir lašinom, ir operaciją turėjom, ir vėl dygo, ir Kaune siūlė vėl operaciją kai su homeopato pagalba viską susitvarkėm. tik va po žirniukų pavartojimo vėl išlindo. bala nematė - susitvarkysim ir vėl. bet.....
mano pagrandukui tuoj bus 3 metukai ir matau kaip kyla vidinis miežis. nu rupkė rupkė, va čia jau bliausiu užburtas ratas? kas čia darosi?

Loreli, nesupratau tavo klausimo? Ta prasme, neaišku, kas tas nozodas?

Ir gal galėtum savo atvejį plačiau aprašyti, nes gal kitas turės būtent tos potencijos. Žodžiu, kokio amžiaus pacientas, kiek ir kokių žirniukų, kiek kartų per dieną.



Krika, gal su pykčiu žiūri į ką nors? Pyksti ant kokio asmens ar gyvenimo?

Coccus cacti 1M tikrai gali pagaminti. Parapharm pagamina faktiškai visas reikiamas potencijas.



Krika, saulele, pasiieškok Sinelnikovo knygos Dar L.Hay. Ramiai vakare atsisėdus, paklausk savo vidinės "Krikos", kodėl taip yra. Atsakymas ateis. Gal būt ne tą pačią minutę, gal per kelias dienas, bet ateis.
Tikrai ne marazmai, aišku, nereikia kiekvieno pirstelėjimo giliai kapstyt, bet pasikartojantys dalykai yra mūsų emocijų ar minčių šablonų rezultatas.

sakot asmeniškai nuo manęs tai? aš juk pas homeopatę nervus gydau paskutinį kartą džiaugėsi, kad jau ramesnė ir paliko palaikomuosius žirniukus.
o jei atsakant Baltai, tai gal kažkiek pašliję santykiai su tėvais, seserimi.....

Krika... Jaz, nervus ne pro šalį pakoreguot vos ne kiekvienam civilizuotam žmogui. Tiesiog patariu paskaityt (L.Hay paprastesnė šiek tiek, Sinelnikovas išsamiau paaiškina).

Sinelnikovas lietuviškai turi ką nors?

na, Obuoliausia, jei tiriant folio metodu matė kad nervinė sistema labai jau išbalansuota pas mane

Pritariu merginoms, kad kažkas ne taip su vidumi. Bet aš žiūriu iš kitos pusės taip pat - kaip su maitinimu. Jei kyla miežiai - gal kažko trūksta, gal negauna tinkamo maisto. Nes maistui taip pat skiriu daug dėmesio, ir kol kas nenusivyliau. Nesu ta, kuri yra žalio maisto šalininkė, bet kažko tokio ten yra. Ta prasme, kad stengtis kuo daugiau vartoti neapdoroto termiškai, daugiau augalinio maisto, ruošti kasdien. Mano sūnui tas padeda. Vasaros pradžioj išbėrė ant alkūnių. Nuvedžiau pas odos specialistą - alergija. Šiaip nealergiškas (nerodo tie visi tyrimai). Nuvedžiau pas homeopatą - girdžiau - nepadėjo. Tačiau išvažiavus į Labanoro girią pas tetą - ten viskas susitvarkė. Nors valgėm daug (mėsos, grybų, žuvies, kruopų ir nedaug augalinio), bet negavo cukraus (medus pakeitė), negavo jokių saldainių, sausainius kepiau pati naminius su medumi avižiniais dribsniais ir pan., vaisių pirktinių ir pan. Ir dabar - močiutė stengėsi būti gera, pradėjo vėl tuos visus varškės sūrelius pirkalioti, vaisius - vėl lyg norėjosi rastis. Nebeleidau, nebedaviau - vėl viskas atsistatė. Tad dabar kol neina į mokyklą - griežtai su maitinimu - tik namie ruoštas maistas, kuo natūralesnis. Kadangi turime sodą, tai didelių problemų ir daržovėmis nekyla. Šiuo metu vietoj pieno parduotuvinio (kurį ir šiaip naudojau tik košėms ir blynams) pradėjau ruošti augalinį pieną - iš avižų, migdolų, saulėgražų. Neįprasta, bet šiaip įmanoma gerti.
Oj daug prirašiau, bet tiesiog mano tokia pozicija, kad labai daug priklauso nuo to ką valgome. Ir tai man kol kas pasitvirtina.


krika, esi klaipėdietė, galiu duoti paskaityti tau Sinelnikovo knygą.

Kad daug kas priklauso nuo maisto, tai tuo pati įsitikinau. Šiais metais pati auginau daržoves pas anytą sode, mėsą irgi pirkau tik iš mano patikrintų kaimo gyventojų, kiaušinius taip pat ir t.t. Pati viską maistą darau. Akivaizdus pasikeitimas į gerąją pusę. Bet aš kažkaip pavargstu... Gal ir negražiai tai nuskamba, juk stengiesi ir dėl savęs, ir dėl vaikų, bet...
Ir nervų nesutvarko... Aš, pvz., pati nebesugebu nuryt/pamiršt/ar pan. nuoskaudas, kurios tęsiasi dar iš vaikystės prisiminimų ir tas mane ėda ir jau net baigia suėst... Ir homeopatija šitoj vietoj manau nepadės, čia jau reikalinga lobotomija...
Mama aiškina, kad vaikų sloga, tai tėvų ašaros ir jų nuoskaudos, gal net tarpusavio nesutarimai. Kiek tiesos sunku pasakyt...
Bet ką padarė homeopatija mano sūnui, kuriam buvo jau vidutinio sunkumo atopinis... Dabar mano šeimos gydytoja (tradicinė), siunčia pas mūsų gydytoją homeopatę tokius vaikus

Na nervai - tai darbas pats su savimi. Turi išmokti priimti, atleisti ir pan. Man su nervais tas pats. Bet kažkaip mano teta yra išmokusi tokius dalykus ir po truputį moko mane, ir tai iš tikrųjų padeda. Pradedi kitaip žiūrėti į viską. Tai yra darbas su savimi. Gal kažkiek padėjo kai pradėjau gilintis į jogas ir pan.
O kas liečia maitinimą - nepavargstu. Gal jau įpratau. Tiesą sakant gal man lengviau todėl, kad nemėgstu gulinėti ant pievelės ar prie jūros, o reikia veiklos. Ir man be galo suteikia daug malonumo tai, kad valgau savo išaugintus vaisius, daržoves. Tai gal mane daugiausia ir veda ir prie to kad pačiai daug ką užsiauginti. Taip pat gal šiaip esu ne viso proto, nes mano vaikystės svajonė buvo turėti šeimą namus miestelyje, pačiai augintis maistą, jį ruošti šeimai ir pan. Dalis svajonės jau išsipildė - pati stengiuosi užsiauginti maistą ir paruošti šeimai.

Argus, tu šaunuolė, kad taip rūpiniesi sveika mityba
Bet pažiūrėk, tavo nykštys turbūt žalias - čia taip vokiečiai sako apie žmones, kurie moka apsieiti su augalais, jiems puikiai sekasi viską auginti
O man, nevykėlei daržininkei, net paskutinę cukiniją šliužai sudorojo

Mityba labai svarbu išvalant organizmą ir kad organizmas visko gautų, ko jam reikia. Bet kaip maistą dedam į save, taip ir visas mintis, emocijas, energijas. Organizmas dar turi savo virškinimo sistemą, šalinimo organus, o jau giliai nusėdusių nuoskaudų, pykčių nieko nedarydamas nepašalinsi. Va, Lotynei norisi lobotomijos (teko net žodyne pažiūrėti, ką tai reiškia ), bet sielos ši irgi neišgydys. Bet, reikia pasakyti, kad vien apsimetinėjimas, kad viskas ok, problemos nepašalins. Reikalinga gili įžvalga ir nuolatinis darbas su savimi, kad negrįžtume prie vėl tų pačių ėdančių minčių. Man pačiai dar labai baisiai toli iki harmonijos su savimi ir kitais - vos tik kokia sunkesnė situacija, iškart man stresas, tos neigiamos emocijos užsidega kaip degtukas. (Nu labai norėčiau, pvz., "neužvirti", kai mama pradeda aiškinti, kad vaikus blogai auklėjam. Aš pati gi buvau "auklėjama" su diržu )

Lotyne, man asmeniškai padėjo konstitucinis. Aišku, ir darbas su savim. O kur besidėsi, gyvent tai reikia. Skaitai, ieškai, po truputį dėliojies. Galiu prisipažinti, buvau bepavirstanti į patį pagerintąjį arseniko variantą (kas skaitę, supras apie ką kalbama ).
Aš maisto gaminimo irgi laabai entuziastingai nepriimu, bet kitaip nesigauna: ant nuosavų skūrų pasimato rezultatas. Tiesiog atkali pavaliui sistemą ir viskas. Paskui ir džiaugsmą viso to atrandi.

O mažiui su konstituciniu vien tik pavyko išsiverst? Džiaugiuosi


Balta, tuos kraštuos norint išsiaugint kažką be chemijos - sudėtinga. Sesė Londone darželį įsiveisė Kad šliužai nesuliptų pas pomidorus į vazonikus, druska turėjo apibarstyti dosniai. Anie labai ėdrūs ir ganėtinai landūs.