QUOTE(*Tėja* @ 2011 10 28, 11:12)
Sveikutės
Norėjau paklausti, o ką jūs manote apie narvus parsoniukams? Mūsiškiui 3,5 mėn ir jis yra kaip užsuktas daryti blogus darbus, todėl kol mūsų nėra paliekame jį narve (ten telpa jo kaldrytė, maistelis, žaislai ir dar lieka šiek tiek vietos, jei neklystu narvo ilgis apie metrą).. Tik va širdį baisiai man skauda jį ten palikinėt išeinant
kaip jūs tvarkotės su "namų griovimu" kol jūsų nėra?
QUOTE(denciuke @ 2012 05 30, 20:54)
as tik uz
mums tai buvo vienintele iseitis,nes palikus ji viena nors ir 10 minuciu rasdavau balu ir kruvuke viena kita,o narve buna silkinis,taip priprato kad neisivaizduoju kaip mes be jo galejom
Labas vakaras, prisijungiu prie raseliukų šeimininkų- mūsų kalytei beveik 2,5 metukų
štai ir guli šalia savo guolyje. Tiesą pasakius pries įsigyjant abejojau, ar noriu suns, nes vaikystėje šuo man buvo tik šuo prie būdos kaime, tuo tarpu vyras vaikystė praleido su škotų terjeru...tad abejojau, bet....dabar nė iž ką neatiduočiau mūsų mergytės
taip prie jos pripratau, kaip prie trečio vaiko...ji ir yra mūsų trečias vaikas
ale topkia zbitkininkė
su namų griovimu pradėjom tvarkytis tada kai sugraužė mano akinius su brangiom dioptrijom
nuostolis virš 1500
blogiausia tik, kad ant švenčių pasitaikė, tad ilgai buvau be akjnių, tai tikrai buvau supykusi
bet ką čia pyksi, atsileidau, kol nuo stalo nusitempė naują, tik vakar pirktą telefoną
taigi išeinant iš namų pririšam prie pavadėlio prie stalo kojos...iržinokit pas mus tai veikia pamokančiai- nebelieka jokių išdaigų...ir net pati kažkaip sąmoningai reaguoja, pamato pavadį, iškart blinkt į guolį ir miega.....kartais leidžiu miegoti savo lovoj, nerišu, tai dažniausiai randu namie prikrautas krūveles
tad vis dėl to suvokiu, kad parodyti, kas yra kas reikia...
bet vistiek- džekiukė nuostabi
esu už šiuos šuniukus