-O ko jūs ten važiuojat???????
Kai atsakom, kad miestų, pilių ar šiaip visokių grožybių pažiūrėti, vėl galvas kraipo, bet jau nieko nebeklausia...
Iš tikrųjų, bendraminčių radau tik "Supermamose" ir ačiū joms už tai, kad pasidalina informacija apie lankytinas vietas ar papasakoja visokiausius ten keliavimo per Lenkija niuansus.
O dabar trumpai nuo ko viskas prasidėjo...
Mano vyrs gal kokiais 1995-1998 bevežiodamas Lietuvos verslininkų prekes išmaišė tą Lenkiją skersai-išilgai. Pripasakojo man kaip sunku būdavo, keliai tuo metu tragiški būdavo, varydavo parom be miego, nes baisu būdavo sustoti, kad neapvogtų, o jei nakvodavo, tai automobilyje prie policijos nuovadų... Vnž... Kai atėjau pas vyrą su pasiūlymu pakeliaut po Lenkiją, galvojau pasiųs jis mane kur nors toli toli, bet mano nuostabai jis iš karto sutiko. O aš jau buvau prisiskaičiusi SM Vitros ir Arunos fotoreportažų, viską vos ne mintinai išmokus ir pasiruošus MB įrodyti, kad verta ten važiuoti....
)) Tai ką, nieko nelaukę pradėjom planuoti savo pirmąją šeimyninę kelionę automobiliu (ta prasme pirmą kartą važiavom su vaiku
). Kodėl Lenkija? Ir kodėl automobiliu? Lenkija, todėl, kad arti, o su mažu vaiku nesinorėjo kažkur baladotis, todėl, kad turiu lenkiško kraujo ir ten jaučiuosi kaip namie (nors lenkiškai kalbėti Lietuvoje nelabai moku, užtat Lenkijoj atsiriša liežuvis
). Automobiliu, todėl, kad mums taip patinka, kitaip kelionės neįsivaizduojam. Prieš kelionę dar surengėm repeticiją - kaip dauguma lietuvių, apsilankėme Lenkijoje Bialystok'e apsipirkimo tikslais....
)) Pasivaikščiojom ir po patį Bialystoką. Senamiesty miesto aikštėj vyko kažkoks grand remontas, pilna dulkių, darbininkų, bet po parką prie Branickių rūmų pasivaikščioti visai patiko...
Branickių rūmai...
Parkas...
