Mergaites,o kada mazdaug reikia seti moliugus,patisonus,cukinijas i dezutes ir po to daigais i lauka? Siemet noreciau daigus pirma uzaugint,bent galesiu tvarkingai susodint lauke tam tikru atstumu kad nesipainiotu augdami? Kaip manote gal balandi jau reikia set?
Pernai moliūgus pasėjau kovo pabaigoj,tai pernešiau į lauką,kai jau grokai padygę buvo,visai nieko gavosi,tik gal reikėjo lapus apskinti nes kai kuri nelabai sunoko
o gal kuri auginat arbūzus lauke paklojusios plėvelę ant žemės? ar jiem užtenka šilumos? augindavau šiltnamy, bet perskaičiau,kad ir taip galima,tai norėčiau pabandyti.
QUOTE(meškinija96 @ 2011 01 26, 18:05)
Pernai moliūgus pasėjau kovo pabaigoj,tai pernešiau į lauką,kai jau grokai padygę buvo,visai nieko gavosi,tik gal reikėjo lapus apskinti nes kai kuri nelabai sunoko
Bandysiu tada ir as tokiu metu set,nes kaip suprantu vegetacijos periodas siu darzoviu nera ilgas.
O lapukus reikia apskabyt kai daigai i lauka sodinami ar kai jau mezga vaisius? Sorry uz kvaila klausima. 
Papildyta:
QUOTE(NIDA @ 2011 01 26, 19:15)
o gal kuri auginat arbūzus lauke paklojusios plėvelę ant žemės? ar jiem užtenka šilumos? augindavau šiltnamy, bet perskaičiau,kad ir taip galima,tai norėčiau pabandyti.
Gal galima placiau,kaip ta plevele tiest?
Papildyta:
QUOTE(NIDA @ 2011 01 26, 19:15)
o gal kuri auginat arbūzus lauke paklojusios plėvelę ant žemės? ar jiem užtenka šilumos? augindavau šiltnamy, bet perskaičiau,kad ir taip galima,tai norėčiau pabandyti.
QUOTE(Magic_girl @ 2011 01 26, 15:59)
Mergaites,o kada mazdaug reikia seti moliugus,patisonus,cukinijas i dezutes ir po to daigais i lauka? Siemet noreciau daigus pirma uzaugint,bent galesiu tvarkingai susodint lauke tam tikru atstumu kad nesipainiotu augdami? Kaip manote gal balandi jau reikia set?
jei iki sodinimo į lauką auginsi namie, tai sėk ne anksčiau balandžio. Aš kažkuriais metais kovo pabaigoje pasėjau arbūzus ir moliūgus, tai nebežinojau, kaip su jais tvarkytis ir kaip nuvežt nesulaužytus iki vietos. Bet šiaip patarčiau tik po kelis daigelius ankstyvam derliui iš anksto sėti. Auga jie kaip velniai po to ir tiesiai į dirvą pasėti.
Papildyta:
QUOTE(NIDA @ 2011 01 26, 19:15)
o gal kuri auginat arbūzus lauke paklojusios plėvelę ant žemės? ar jiem užtenka šilumos? augindavau šiltnamy, bet perskaičiau,kad ir taip galima,tai norėčiau pabandyti.
bent pas mane arbūzai nei be plėvelės, nei su plėvele lauke neužaugo. Bandysiu šiemet į šiltnamį sodint.
QUOTE(saintlina @ 2011 01 26, 22:50)
bent pas mane arbūzai nei be plėvelės, nei su plėvele lauke neužaugo. Bandysiu šiemet į šiltnamį sodint.
Labai gerą patarimą kažkuri forumietė praėjusiais metais davė: sodinti daigus į šiltnamį, o vėliau prakišti viršūnę pro plėvelės apačią ir leisti bujoti lauke. Man didžiausia bėda su melionais ir arbūzais buvo - išnešus daigus į lauką, jie labai ilgai negalėjo adaptuotis. Reikės šiemet pabandyti šiuo būdu
QUOTE(saintlina @ 2011 01 26, 22:50)
jei iki sodinimo į lauką auginsi namie, tai sėk ne anksčiau balandžio. Aš kažkuriais metais kovo pabaigoje pasėjau arbūzus ir moliūgus, tai nebežinojau, kaip su jais tvarkytis ir kaip nuvežt nesulaužytus iki vietos. Bet šiaip patarčiau tik po kelis daigelius ankstyvam derliui iš anksto sėti. Auga jie kaip velniai po to ir tiesiai į dirvą pasėti.
Aciu uz patarima.
Gyvenu kaime tai niekur vezt man ju nereikes,tai gal kazkaip susitvarkysiu. 
Bet ideja tai gera kad pora daigeliu pasodint o likusias seklas lauke paset,bus ir ankstesnio derliaus ir velyvesnio. 
Oj uzkrete mane SM darzininkystes liga,namiskiai net juokiasi kai planuoju kur ka ir kiek sodinsiu. 
Sveikutės, matau draugiškai ir gražiai bendraujate. Pasidalinsiu ir aš. Na pernai auginome cukinijas iš sėklų lauke ir arbūzų keletą šiltnamyje.
Cukinijos ėjo iš "proto",
priaugo daug. Arbūzai buvo mano skoniui šiaip sau (ne tokie kaip iš pietietiškų kraštų).
Na, o noriu pasakyt liūdną savo istoriją. Po laidos apie nitratus, patestavau aš savo cukiniją. Ir ką galvojate radau 400 ml/l (g/kg) nitratų
Draugė tą patį pasakojo apie savo augintą moliūgą (jis buvo pirmas kietesnis maistelis jos 5 mėn. kūdikui)
Šios daržovės (dar ridikėliai, salotos, agurkai) linkusios kaupti nitratus. Ką jūs darote, nes aš savasias cukinijas išmečiau.
Pasidalinsiu ir aš. Na pernai auginome cukinijas iš sėklų lauke ir arbūzų keletą šiltnamyje. Cukinijos ėjo iš "proto",
priaugo daug. Arbūzai buvo mano skoniui šiaip sau (ne tokie kaip iš pietietiškų kraštų).Na, o noriu pasakyt liūdną savo istoriją. Po laidos apie nitratus, patestavau aš savo cukiniją. Ir ką galvojate radau 400 ml/l (g/kg) nitratų
Draugė tą patį pasakojo apie savo augintą moliūgą (jis buvo pirmas kietesnis maistelis jos 5 mėn. kūdikui)
Šios daržovės (dar ridikėliai, salotos, agurkai) linkusios kaupti nitratus. Ką jūs darote, nes aš savasias cukinijas išmečiau.
QUOTE(saulyte33 @ 2011 01 26, 23:59)
Sveikutės, matau draugiškai ir gražiai bendraujate. Pasidalinsiu ir aš. Na pernai auginome cukinijas iš sėklų lauke ir arbūzų keletą šiltnamyje.
Cukinijos ėjo iš "proto", priaugo daug. Arbūzai buvo mano skoniui šiaip sau (ne tokie kaip iš pietietiškų kraštų).
Na, o noriu pasakyt liūdną savo istoriją. Po laidos apie nitratus, patestavau aš savo cukiniją. Ir ką galvojate radau 400 ml/l (g/kg) nitratų
Draugė tą patį pasakojo apie savo augintą moliūgą (jis buvo pirmas kietesnis maistelis jos 5 mėn. kūdikui)
Šios daržovės (dar ridikėliai, salotos, agurkai) linkusios kaupti nitratus. Ką jūs darote, nes aš savasias cukinijas išmečiau.
Pasidalinsiu ir aš. Na pernai auginome cukinijas iš sėklų lauke ir arbūzų keletą šiltnamyje. Cukinijos ėjo iš "proto",
priaugo daug. Arbūzai buvo mano skoniui šiaip sau (ne tokie kaip iš pietietiškų kraštų).Na, o noriu pasakyt liūdną savo istoriją. Po laidos apie nitratus, patestavau aš savo cukiniją. Ir ką galvojate radau 400 ml/l (g/kg) nitratų
Draugė tą patį pasakojo apie savo augintą moliūgą (jis buvo pirmas kietesnis maistelis jos 5 mėn. kūdikui)
Šios daržovės (dar ridikėliai, salotos, agurkai) linkusios kaupti nitratus. Ką jūs darote, nes aš savasias cukinijas išmečiau.
Oho
O kaip testuojate tuos nitratus? Cia patiems galima patikrinti ar reikia vezt kazkur kad istirtu? Gal chemines trasas naudojate ar cia naturaliai tiek nitratu darzoves prikaupe? As niekad jokios chemijos nenaudoju darze,viskas tik naturaliai auginama,kitaip nematau prasmes savo darzoves augint juk parduotuvinese tiek pat nitratu. O valgyt tokias darzoves kaip parasete tikrai nieko gero,o ypac mazam vaikui maisteli is ju ruost. Dabar susimasciau,nejau ir be cheminiu trasu auginant darzovese nitratai kaupiasi.
QUOTE(Magic_girl @ 2011 01 27, 00:29)
Na,tiesiama taip.kaip mulčiujama. Tada šaknim būna šilta ir galima auginti lauke. bet man atrodo toks būdas nepatikimas kažkodėl.
Dėl nitratų... kad jų neįmanoma išvengti.. Visų pirma, ant daržovių lyja lietus, nes į jo debesį susirenka pramoninių teršalų junginių, antra, jei šalia gyvenantys ir auginantys įv. augalus, daržoves, gėles ir pan. žmonės naudoja mineralinių, azotinių ar azoto turinčių trąšų, jie gali patekti ir jūsų augalams. Galų gale gal pačios tręšiate gėles trąšomis. Dar lyg yra negerai tręšti neperpuvusiu mėšlu Vat jums viskas ir susideda.
Dėl auginimo - vienais metais sodinau jau paaugintus augaliukus į lauką, kitais-tiesiai į dirvą sėklytes sėjau... tai man pasiteisino pastarasis būdas. Kai pernešinėjau į lauką jau augaliukus, jie kol prigijo ir atsigavo, tai vos kelių vaisių sulaukiau.
Vat jums viskas ir susideda.Dėl auginimo - vienais metais sodinau jau paaugintus augaliukus į lauką, kitais-tiesiai į dirvą sėklytes sėjau... tai man pasiteisino pastarasis būdas. Kai pernešinėjau į lauką jau augaliukus, jie kol prigijo ir atsigavo, tai vos kelių vaisių sulaukiau.
Nitratų niekaip neišvengsim, nes jų bus visada. Va, ką rašo apie juos:
Nitratai tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams turintiems azoto. Augalams šios azotinės medžiagos yra būtinos augimui, jas augalai pasisavina iš dirvožemio. Todėl tam tikras jų kiekis augaluose visada yra natūraliai. Nitratų koncentracijos daržovėse priklauso nuo naudojamų organinių ir mineralinių trąšų kiekio, azotinių medžiagų kiekio jose, daržovių rūšies, klimatinių sąlygų ir kitų faktorių. Nitratai taip pat gali patekti į šachtinių šulinių geriamąjį vandenį.
Daržovėse nitratų kiekiai pasiskirsto nevienodai. Nemažą įtaką nitratų kaupimuisi turi augalo veislė ir augimo sąlygos. Šių teršalų kiekis labai priklauso nuo apšvietimo, todėl įvairiu metų laiku, ypač auginant daržoves šiltnamiuose, nitratų kiekis jose labai svyruoja. Kai daržovės auga atvirame grunte ir gauna daug šviesos (liepos rugpjūčio mėnesiais) nitratų susikaupia mažiausiai. Daugiausiai nitratų susikaupia intensyvaus augimo metu, daržovėms bręstant, jų kiekis mažėja, todėl rekomenduojama derlių nuimti laiku. Ekologiškai auginamos daržovės, taip pat gali turėti nitratų kaip ir įprastinės. Ekologiniame ūkyje nitratų šaltiniu yra organinėse trąšose esantis azotas. Tačiau žinant, kad organinės trąšos mineralizuojasi per ilgą laiką, tikėtina, kad ekologiškai auginamos daržovės sukaups mažiau nitratų nei auginamos intensyvios žemdirbystės būdu.
Papildyta:
galima nusipirkti tokių testukų - nitratų nitritų testavimo juostelių.
Nitratai tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams turintiems azoto. Augalams šios azotinės medžiagos yra būtinos augimui, jas augalai pasisavina iš dirvožemio. Todėl tam tikras jų kiekis augaluose visada yra natūraliai. Nitratų koncentracijos daržovėse priklauso nuo naudojamų organinių ir mineralinių trąšų kiekio, azotinių medžiagų kiekio jose, daržovių rūšies, klimatinių sąlygų ir kitų faktorių. Nitratai taip pat gali patekti į šachtinių šulinių geriamąjį vandenį.
Daržovėse nitratų kiekiai pasiskirsto nevienodai. Nemažą įtaką nitratų kaupimuisi turi augalo veislė ir augimo sąlygos. Šių teršalų kiekis labai priklauso nuo apšvietimo, todėl įvairiu metų laiku, ypač auginant daržoves šiltnamiuose, nitratų kiekis jose labai svyruoja. Kai daržovės auga atvirame grunte ir gauna daug šviesos (liepos rugpjūčio mėnesiais) nitratų susikaupia mažiausiai. Daugiausiai nitratų susikaupia intensyvaus augimo metu, daržovėms bręstant, jų kiekis mažėja, todėl rekomenduojama derlių nuimti laiku. Ekologiškai auginamos daržovės, taip pat gali turėti nitratų kaip ir įprastinės. Ekologiniame ūkyje nitratų šaltiniu yra organinėse trąšose esantis azotas. Tačiau žinant, kad organinės trąšos mineralizuojasi per ilgą laiką, tikėtina, kad ekologiškai auginamos daržovės sukaups mažiau nitratų nei auginamos intensyvios žemdirbystės būdu.
Papildyta:
QUOTE(Magic_girl @ 2011 01 27, 01:11)
Oho O kaip testuojate tuos nitratus? Cia patiems galima patikrinti ar reikia vezt kazkur kad istirtu?
O kaip testuojate tuos nitratus? Cia patiems galima patikrinti ar reikia vezt kazkur kad istirtu? galima nusipirkti tokių testukų - nitratų nitritų testavimo juostelių.
