Mane paliko.

Bet manau dauguma pritars kad tokie santykiai kurie pradedami is kitu nelaimes ir skausmo neturetu ilgai trukti.

Sveiki. Nezinau kur ir besikreipti ka ir bedaryti. Pries 3 metus susipazinau su nuostabiu zmoguciu , kuri labai greitai isimilejau ir pamilau kaip dar nieko neesu mylejas (dabar jau zinau tai). Mylejome vienas kita netik kaip pora bet kaip ir geriausius draugus, del jos galejau viska, norejau kalnus nuversti, kad tik jinai butu laiminga, neesu poetas todel net nezinau kaip apibudinti visa tai vaizdziai. tai buvo meile del kurios norejau gyventi, tobuleti, del jos jauciausi nenugalimas, didziavausi ja, saugojau. Nenorejome sau leisti daugiau finansiskai, turejome daug planu i ateiti, todel nusprendem pries stojant studijuoti isvaziuoti padirbeti i uzsieni. Darbas sunkus, gyvenom mazame pusrusyje (dabar jau daugiau nei metai), su mazais langais , neturejom draugu, kalbos ir kulturos barjerai, labai taupeme kad galetumem sau leisti viska ko noresim, bet pradejome tolti vienas nuo kito, po truputi pradinginejo aistra ir pernai metais per naujus metus jinai isgerusi pareiske kad nebenori su manim gyventi, tai buvo man milziniskas smugis nes buvau vienas svetimoi saly ir jinai man buvo viskas ka turejau, bet kadangi ji neturejo kur eiti tai pasiliko namie ir po truputi pavyko atgaivinti santykius, vasara musu santykiai vel isiplieske kaip niekada karstai, planavom pirkti buta, gyvenima kartu sugryzus tevynen rugpiuti nuvaziavome atostogu i siltus krastus , sios atostogos nuostabios buvo neskaitant kad i lektuva skrendant atgal pavelavom... Gryzus buvome euforijoi. Bet vel pradejome eiti i savo sunku darba, dienos pradejo trumpeti ir daresi vis tamsiau. del blogo grafiko man atsirado problemu del miego todel kai kartu turedavome laisvas dienas as miegodavau. Vel pradejom leisti mazai laiko kartu, pradingo aistre, pasidareme paniure ir suirze. Ja kazkoks vaikinas pakviete susitikti kai as dirbau jianai nuejo, su juom buciavosi , ir buvo kartu visa diena, kaip ji sake poto jai iskilo abejoniu ar ji nori buti su manimi, bet ji pasirinko mane ir nutrauke su juom visus santykius(apie si susitikima suzinojau tik kai ji mane paliko,nes jieskojau atsakymu ir skaiciau dienorasti). Poto draugavom dar 2~3 menesius, viskas kaip ir buvo neblogai. Buvo mano gimtadienis, ji labai stenges, nupirko brangia dovana, vazinejo visa diena jieskojo torto kaip as megstu, suplanavo ka veiksim , buvau labai laimingas, atsiprasiau jos kad bunu pavarges, kad susinervindavau del nieko. kita diena po mano gimtadienio varem i vakareli, ten ji vel isgere ir vel pareiske kad nevaziuos su manim namo, man tai buvo sokas, o ji argumentavo kad as nepasitikiu ja ir jai tai pabodo, nenorejau aiskintis su isgerusia, nes pats geriu retai, todel tiesiog isvaziavau namo, bendradarbe patikono kad paguldys i savo lova sale. Na ir nuo tada viskas prasidejo. pora dienu dirbom skirtingose pamainose todel perdaug apie tai ir nesnekejom, as sektiek supykes buvau (as neistokiu kur rektu ir isterikuotu). Ji su manim elges graziai kaip niekur nieko, paskutini vakara as gulejau lovoje ir klausiau muzikos nes po darbo nenorejau aiskintis , ji atsigule i sona ir ziuredama i mane meiles ir atsiprasimo kupinomis akimis uzmigo(bent as taip galvoju). Kita diena atsikele pradejom sneketi, ji verke, sake kad labai myli, kad inai pavargo kad nori i lietuva , kad darbas uzkniso juodai ir nebenori ten eiti, kad as esu nekaltas ir kad problema yra joje, ji paklause kad gal pas mama jai vertetu svaitei isvaziuot pailseti (jos mama irgi cia uzsieni tampaciam mieste), as pamaniau kodel ne - pailsim, tuolabiau ir taip darbe kone kasdien matomes nes tenpat dirbam. Na bet kaip jau supratot kaip isejo taip ir nebegryzo, pirma savaite darbe susitikdavom, pasibuciuodavom, sektiek paplepedavom, po savaites predejau jausti labai dideli saltuma, nenora bendrauti, pasake kad dar nepailsejo ir nieko neapmaste todel namo grysti dar nenori ir dar po vienosa savaites mano kanciu mastymu ir t.t. ji tiesiog mane paliko. Zadejau viska pakeisti , susitvarkyt savo gyvenima, pakeisti buta, net gryst i lietuva siuliau kad ir kitai dienai bet ji buvo neperkalbama. Ir kuo tolyn tuo viskas blogyn. Bendravo tai saltai , tai vel siltai , pakviete i kucias pas jos mama, keitemes dovanomis. Bet per kucias jos telefone netycia pamaciau nuotrauka su geliu puokste, ir paklausiau nuo ko jos, o pasirdodo nuo mano virsininkes asistento(inai jo labai nemego ir visada ji apkalbinedavo).. tuomet viska isklausinejus paaiskejo kad ji jau su juo draugauja, o dar tik 2 savaites kaip mes isiskyre po 3 metu draugystes. Esu paluzes, sventes praleistos vienumoi , darbe visada matau savo buvusia kuriai vis dar esu neabeingas ir kuri man buvo viskas ka turejau. Taipat ir jos naujas drauga kasdien darbe matau, jie sektiek slapstos, darbe beveik nesisneka tik po darbo kartu vaziuoja kazkur, man visa tai yra labai skaudu. Esu begalo paluzes nezinau ka daryti. Naktim nebegaliu miegot, daznai pabundu, nebera apetito, jau 3~4 savaites pykina, pastoviai verkiu, prisimenu ja ir tai ka mes turejome. Pries vaziuojant i norvegija norejau jai pasipirsti, tik dar sektiek perjaunas buvau ir zieduka brangesni nupirkti norejau. Man dabar 23 o jai 21. Nebezinau kaip ir nebenoriu gyventi (tikrai negrese bandymais zudytis) nebeliko svajoniu ir planu viskas tuscia tik galvoje pilna prisiminimu , minciu ir pamastymu kodel taip nutiko. Kartais atrodo kad ji toi ieis por duris ir sakys - labas katine. Zinoma iseinu is darbo ir po menesio jau skrisiu namo bet kaip reikes gyventi ir kaip istverti dar sita menesi...

Nemoku paaiskinti savo jausmu, bet tai buvo zmogus kuriuo labiausiai pasitikejau ir mylejau ir niekada net nebuciau suabejojes kad jos jausmai bent kiek silpnesni ir visa tai man yra sokas, kaip zaibas is giedro dangaus, galbut buvau aklas?!?

Aš pritariu 
Pamenu, dar maža būdavau, kai močiutė mokydavo: iš kito nelaimės, sau laimės nesusikursi 

Gerai padarė, kad paliko.

"bet sirdziai neisakysi"

Zmogaus kuris savo jausmu nevaldo neverta gerbti.  Problema, kai isirenki, kuris ta supranta ir valdo, bet gyvenime kartais buna pakankamai sunku, kartais ne zmogaus jegoms. Va cia tai jau kazkokia problema. O tie kuriems jausmai uzeina praeina, tai atfiltruojami nesunkiai

Moterys ne vyrai, jos nekalba atviru tekstu, jos daznai kalba uzuominom. Tai viena is vyru ir moteru nesusikalbejimo priezasciu.

Tai buvo jos, tau siunciami signalai, kaip supranti jie tesesi daugiau kaip metai. Nieko nereiskia, kad ji per tuos tarpus su tavimi ilsejosi, leido laika, ruose gimtadieni ir t.t. Galimai ji tai dare is gailescio, nes esi geras zmogus, ji tai zino, nenorejo skaudinti, bet sirdziai neisakysi. Ji negalejo save priversti buti salimais taves vien todel, kad tu esi geras, dosnus, ji norejo daugiau, nei galejai jai duoti. Pasaulyje yra aibes geru zmoniu, kurie turi su mumis panasias vertybes, bet ne visus gi mes juos mylime uz tai, norime buti su jais kartu.

mano intimus gyvnimas itakotas jausmu,

Tuomet kodel ji to nepadare lygiai pries metus? kai dar tik buvome atvyke i norvegija, kai butas buvo tuscias , kai dar nebuvom cia sugaise ir prasiknise metus laiko dirbdami. Taipat pernai metais kovo menesi ji gavo atsakima is universiteto norvegijoje, kad yra priimta bet atsisake eiti nes kartu planavome grysti i lietuva. Kam tuomet reikejo metus laiko kartu gyvent,myleti ir myletis, rupintis ir planuoti ateiti jai jau siunte signalus. Butu palikus tuomet ir tai nebutu buve taip skaudu, nebutu reikeja dalintis daiktu, nebutumem dirbe ir taupe bendriems tikslams, na man tai galvoje netelpa. Jai ne musu meile jug dabar finansiskai nieko neturetumem, ir as tai matau, tai buvo galia kuri mus vare tobuleti ir siekti kazko.

Ar mano nuomone yra neteisinga kad viskas taip ivyko nedel jauno amziaus ir nepasiruosimo dienos rutinai, nes kaip ir siais metais taip ir pernai ji jautesi nelaiminga butent tuo paciu periodu - rudeni, kai saules beveik nebebuna, visa laika lyje, darbo atsiranda dvigubai kartu ir streso su kuriuom neivienas nemokejom tvarkytis, ir kuri laikeme savyje.

mano irgi, bet jausmus valdau as, jie prigesta ir vel iziebiami.. kiek kitokie ir vis stipresni.
Kuo toliau tuo tai lengviau. 
Esme dvasiniame zmoniu rysyje, jutime, kad tai tavo antra puse kuriai reikia skirti save.

"Ar mano nuomone yra neteisinga kad viskas taip ivyko nedel jauno amziaus ir nepasiruosimo dienos rutinai,"

Neteisinga. Ji taip elgsis ir budama 40 jei kas jos gerai nepamokins.
Bet vel, zmogus vertingas kiek pats susivokia, ypach jausmuose, o ne kiek kas ji isdresiravo

Vadinasi, jus antzmogis, iki siol mokslas teige, kad tai neimanoma, praneskite tai savo psichoterapeutui, busite atradimas, taip isgarsesite, galimai ir praturtesite.

Taip ir isivaizduoju, zmogus atsikelia nusprendzia, kad si meile jam nereikalinga, pagalvoja nuo siandiena as nebemyliu, arba va nuo sios minutes as si zmogu mylesiu. Lydekai paliepus man panorejus ir viskas OK